Psalmynas 60:1–12
Vadovui. „Liudijimo lelijos“ melodija. Dovydo miktamas*. Pamokymui. Kai jis kovojo su Aram Naharaimais ir Aram Coba ir kai Joabas grįžęs Druskos slėnyje nukovė 12 000 edomitų.+
60 Dieve, tu mus atstūmei ir mūsų gynybos gretas suardei,+ant mūsų užsirūstinai. Dabar mus vėl priimki!
2 Žemę tu sudrebinai, suskaldei.
Užtaisyki jos plyšius – ji griūva!
3 Tautai savajai davei patirti vargo,girdei mus vynu ir ėmėm svirduliuoti.+
4 Iškelki* ženklą bijantiems tavęs,kad bėgtų gelbėdamiesi nuo lanko. (Sela.)
5 Išklausyk mus! Savo dešine vaduok!
Tebūna tavo numylėtiniai apsaugoti.+
6 Dievas savo šventume* kalbėjo:„Aš džiūgausiu! Aš duosiu paveldėt Sichemą,+Sukotų slėnį atmatuosiu!+
7 Ir Gileadas, ir Manasas+ man priklauso,Efraimas – šalmas* mano galvai,Judas – manoji valdovo lazda.+
8 Moabas – mano praustuvė,+ant Edomo numesiu savo sandalą,+Filistijoje aidės mano pergalės šūksniai.“+
9 Kas įves mane į apgultą* miestą?
Kas atlydės į Edomą?+
10 Argi ne tu, mūsų Dieve, nors mus ir atstūmei?
Argi ne tu, Dieve, nors ir nebežygiuoji su mūsų pulkais?+
11 Padėk mums bėdoje,nes tikėtis, kad žmogus išgelbės, – tuščia.+
12 Su Dievu mes būsim stiprūs,+jis sumindžios mūsų priešus.+
Išnašos
^ Arba galbūt „Iškėlei“.
^ Arba galbūt „šventovėje“.
^ Pažod. „tvirtovė“.
^ Arba galbūt „įtvirtintą“.
