Psalmynas 64:1–10

  • Apsauga nuo klastingo puolimo

    • „Dievas juos pašaus“ (7)

Vadovui. Dovydo psalmė. 64  Išgirski, Dieve, mano balsą, kai meldžiuosi,+ir sergėk mano gyvastį nuo priešų siaubo.   Užstok mane nuo sąmokslaujančių nedorėlių,+piktadarių gaujos.   Liežuvį jie galanda tartum kalaviją,žodžius aštriausius ruošia lyg strėles   ir, pasalą surengę, taiko į nekaltą žmogų,staiga be baimės į jį šauna.   Jie užsispyrę daro pikta*ir tariasi paslėpti spąstus. „Niekas nė nepastebės“, – jie sako.+   Jie prigalvoja vis naujų niekšybių,slapta gudrybes rezga,+ir ką širdy kiekvienas mąsto, nežinia.   Bet Dievas juos pašaus+ –staiga strėlė juos pervers.   Jų pačių liežuvis juos į pražūtį nuves.+ Kas tai matys, iš jų šaipysis*.   Ir žmonės, baimės pagauti visi,ims garsint Dievo darbus,nes bus jo užmojus supratę.+ 10  Teisusis džiaugsis Jehova ir prie jo glausis,+ir doraširdžiai visi džiūgaus*.

Išnašos

Arba „Jie vienas kitą drąsina daryti pikta“.
Pažod. „kraipys galvą“.
Arba „girsis“.