Psalmynas 9:1–20
Vadovui. Mut labeno* melodija. Dovydo psalmė.
א [alefas]
9 Aš šlovinsiu tave visa širdim, Jehova,ir apie tavo darbus įstabius kalbėsiu.+
2 Aš džiūgausiu ir džiaugsiuos tavimi, Aukščiausiasis,giedosiu gyrių tavo vardui.+
ב [betas]
3 O mano priešai trauksis,+jie klups akivaizdoje tavo ir pražus,
4 nes mano teises tu gini ir sprendi mano bylą,į sostą atsisėdęs tu teisi teisingai.+
ג [gimelis]
5 Tautas tu sudraudi,+ nedorėlius pragaišiniir amžių amžiams jų vardus išdildai.
6 Iš priešų liko amžini griuvėsiai,tu jų miestus išrovei.
Jau niekas jų nebeatmins.+
ה [hė]
7 O Jehova per amžius sėdi soste,+jo sostas tvirtas dėlei teisingumo.+
8 Žemės gyventojus jis teis teisingai,+nešališkai jis teis tautas.+
ו [vavas]
9 Jehova – saugiausia priebėga* vargdieniui,+saugiausias prieglobstis nelaimėj.+
10 Kas vardą tavąjį pažįsta, tavimi pasitiki.+
Tu niekad neapleidi tų, kurie tavęs, Jehova, ieško.+
ז [zainas]
11 Giedokite Jehovai – tam, kuris gyvena Sione,ir garsinkite tautose jo darbus.+
12 Jis vargdienius atmins, atkeršys už jų kraują,+jų šauksmo neužmirš.+
ח [chetas]
13 Jehova, pagailėk manęs, pažvelk, kaip priešai engia!
Nuo mirties vartų mane tu pakelsi,+
14 kad garsinčiau Siono dukters vartuose tavo šlovingus darbus,+kad tavo išgelbėjimu džiaugčiausi.+
ט [tetas]
15 Tautos įpuola į savo iškastą duobę,jų kojos įkliūva į pačių suregztas pinkles.+
16 Jehova apsireiškia – daro teismą.+
Į spąstus, savo rankomis paspęstus, nedorėlis įkliūva.+
(Higajonas*. Sela.)
י [jodas]
17 Nedorėliai į kapą* žengia,ten žengia visos tautos, kurios pamiršta Dievą.
18 O vargšas neliks užmirštas+ir niekad neišblės romaus žmogaus viltis.+
כ [kafas]
19 Pakilk, Jehova! Neleisk mirtingajam paimti viršų!
Tebūna tautos teisiamos tavo akivaizdoj.+
20 Jehova, įvaryk joms baimės!+
Težino tautos, kad jos – tiktai mirtingi žmonės. (Sela.)