Zacharijo 12:1–14
12 Žinia nuo Dievo:
„Tai Jehovos žodis apie Izraelį, – sako Jehova,kuris išskleidė dangų+ir žemei paklojo pamatą,+kuris žmogui davė gyvybės dvasią*. –
2 Štai aš darau Jeruzalę taure*, nuo kurios apgirs visos aplinkinės tautos, ir Judas su Jeruzale bus apgulti.+
3 Tą dieną padarysiu Jeruzalę sunkiu akmeniu visoms tautoms. Kas tik mėgins jį pakelti, skaudžiai susižalos.+ Visos žemės tautos prieš ją bus susitelkusios.+
4 Tą dieną – tai Jehovos žodis – aš sukelsiu visiems jų žirgams klaiką, raitininkams aptemdysiu protą. Nuo Judo žmonių nenuleisiu akių, o visus tautų žirgus apakinsiu.
5 Judo vadai širdyje tars: ‘Jeruzalės gyventojai – mūsų stiprybė, nes Jehova, kareivijų Viešpats, yra jų Dievas.’+
6 Tą dieną padarysiu, kad Judo vadai būtų kaip žarijų indas tarp malkų, kaip deglas tarp javų pėdų.+ Jie praris visas aplinkines tautas – ir dešinėje, ir kairėje.+ Tada Jeruzalės gyventojai vėl gyvens savo mieste*, Jeruzalėje.+
7 Pirmiausia Jehova išgelbės Judo palapines, kad Dovydo namai ir Jeruzalės gyventojai nepranoktų Judo savo garbe*.
8 Tą dieną Jehova apgins Jeruzalės gyventojus.+ Silpniausias iš jų tądien bus kaip Dovydas, o Dovydo namai bus kaip Dievas, kaip Jehovos angelas, einantis jų priešaky.+
9 Tą dieną aš sunaikinsiu visas tautas, kurios kyla prieš Jeruzalę.+
10 Dovydo namams ir Jeruzalės gyventojams aš išliesiu malonės ir maldavimo dvasios. Jie žiūrės į tą, kurį pervėrė,+ ir raudos jo, kaip raudama vienintelio sūnaus, karčiai sielvartaus, kaip sielvartaujama netekus pirmagimio.
11 Tą dieną Jeruzalėje bus toks raudojimas, koks buvo Megido lygumoje+ prie Hadad Rimono.
12 Ir kraštas raudos, kiekviena kiltis atskirai: atskirai Dovydo kiltis ir atskirai jos moterys, atskirai Natano kiltis+ ir atskirai jos moterys,
13 atskirai Levio kiltis+ ir atskirai jos moterys, atskirai šimių kiltis+ ir atskirai jos moterys,
14 taip pat visos kitos kiltys, kiekviena atskirai, ir atskirai jų moterys.
Išnašos
^ Arba „davė alsavimą“.
^ Arba „dubeniu“.
^ Arba „ten, kur ir turi gyventi“.
^ Arba „grožiu“.