Zacharijo 14:1–21
14 „Štai ateina Jehovos diena – diena, kai iš tavęs* išplėštą grobį dalysis tavo vidury.
2 Visas tautas sutelksiu į karą prieš Jeruzalę. Miestas bus užimtas, namai apiplėšti, moterys išprievartautos. Pusė miesto bus išvaryta į tremtį, tačiau kitiems, tautos likučiui, bus leista mieste pasilikti.
3 Jehova pakils prieš tas tautas ir su jomis kovos,+ kaip kad kovoja mūšio dieną.+
4 Tą dieną jo kojos stovės ant Alyvmedžių kalno*,+ esančio rytuose priešais Jeruzalę. Tada Alyvmedžių kalnas skils pusiau, iš rytų* į vakarus*, ir atsivers labai didelis slėnis. Pusė kalno pasislinks į šiaurę, pusė – į pietus.
5 Jūs bėgsite į tą kalnų slėnį, nes mano kalnų slėnis tęsis iki pat Acalo. Jūs turėsite bėgti, kaip bėgote Judo karaliaus Uzijo dienomis, kilus žemės drebėjimui.+ O Dievas Jehova ateis, ir visi šventieji bus su juo.+
6 Tą dieną nebus šviesos,+ kuri tokia brangi, ir visa bus sustingę*.
7 Toji diena bus ypatinga, vadinama Jehovos diena.+ Nebus ji nei diena, nei naktis, net vakare bus šviesu.
8 Tą dieną iš Jeruzalės ims lietis gyvasis vanduo:+ pusė jo tekės į rytų jūrą*,+ pusė – į vakarų jūrą*.+ Taip bus ir vasarą, ir žiemą.
9 Ir Jehova bus visos žemės Karalius.+ Tą dieną Jehova bus vienintelis+ ir jo vardas vienintelis.+
10 Visas kraštas nuo Gebos+ iki Rimono,+ esančio į pietus nuo Jeruzalės, taps kaip Araba.+ Jeruzalė pakils ir žmonės vėl gyvens tenai, savo mieste,+ nuo Benjamino vartų+ iki Pirmųjų vartų vietos ir iki Kampo vartų, nuo Hananelio bokšto+ iki karaliaus vyno spaudyklų*.
11 Mieste vėl bus gyvenama ir jis jau niekada nebus pasmerktas sunaikinti.+ Žmonės Jeruzalėje gyvens saugiai.+
12 O štai kokia rykšte Jehova plaks visas tautas, kariaujančias su Jeruzale:+ jų kūnai supus jiems bestovint ant kojų, išpus akiduobėse jų akys, išpus ir liežuviai jų burnose.
13 Tą dieną Jehova sukels tarp jų didelį sąmyšį: žmogus griebs savo bičiulį ir pakels prieš jį ranką.+
14 Į karą Jeruzalėje įsitrauks ir Judas. Ir bus surinkti visų aplinkinių tautų turtai – nesuskaitoma gausybė aukso, sidabro ir drabužių.+
15 Tokia pat rykštė užklups žirgus, mulus, kupranugarius, asilus ir visus galvijus priešų stovyklose.
16 Tie, kurie liks gyvi iš tautų, kariavusių su Jeruzale, kasmet ateis nusilenkti Karaliui, kareivijų Viešpačiui Jehovai,+ ir švęsti Palapinių šventės.+
17 O jei kuri žemės giminė neateis į Jeruzalę nusilenkti Karaliui, kareivijų Viešpačiui Jehovai, pas juos nebus lietaus.+
18 Ir jei Egipto žmonės neateis, jei neatkeliaus, jie irgi lietaus nesulauks. Juos užklups rykštė, kuria Jehova plaka tautas, neinančias švęsti Palapinių šventės.
19 Tokia tad bausmė teks Egiptui ir visoms tautoms, kurios nusideda neidamos švęsti Palapinių šventės.
20 Tą dieną varpeliai ant žirgų pakinktų turės įrašą „Jehova yra šventas“*,+ ir puodai+ Jehovos Namuose bus lyg dubenys+ priešais aukurą.
21 Kiekvienas puodas Jeruzalėje ir Jude bus šventas ir priklausys Jehovai, kareivijų Viešpačiui. Visi aukotojai atėję galės virti juose savo aukas. Tą dieną Jehovos, kareivijų Viešpaties, Namuose kanaaniečio* nebebus.“+
Išnašos
^ T. y. iš miesto, minimo 2 eil.
^ Kituose vertimuose – Alyvų kalnas.
^ Arba „saulėtekio“.
^ Pažod. „link jūros“.
^ T. y. lyg būtų šalčio sukaustyta.
^ T. y. į Negyvąją jūrą.
^ T. y. į Viduržemio jūrą.
^ Arba „vynduobių“.
^ Arba „šventumas – iš Jehovos“.
^ Arba galbūt „prekeivio“.
