Zacharijo 8:1–23

  • Taika ir tiesa Sione – nuo Jehovos (1–23)

    • Jeruzalė – „tiesos miestas“ (3)

    • „Kalbėkite vienas kitam tiesą“ (16)

    • Pasninkas virs švente (18, 19)

    • Kvietimas ieškoti Jehovos (21)

    • Dešimt žmonių įsitvers žydui į skverną (23)

8  Mane vėl pasiekė Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis:  „Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Aš uoliai rūpinsiuosi Sionu – mano uolumas bus didis!+ Dėl to miesto aš degsiu rūstybe.’  Taip sako Jehova: ‘Aš sugrįšiu į Sioną,+ vėl gyvensiu Jeruzalėje,+ ir Jeruzalė bus vadinama tiesos* miestu,+ o Jehovos, kareivijų Viešpaties, kalnas – šventuoju kalnu.’+  Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Senoliai ir senolės vėl sėdės Jeruzalės aikštėse, kiekvienas dėl senatvės ant savo lazdos parimęs.+  Ir miesto aikštės bus pilnos žaidžiančių berniukų ir mergaičių.’+  Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Nors tautos likučiui tomis dienomis tai atrodytų neįmanoma, argi turėtų atrodyti neįmanoma ir man? – tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis.’  Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Aš išvaduosiu savo tautą iš rytų šalies ir vakarų šalies*.+  Parvesiu juos, ir jie vėl gyvens Jeruzalėje.+ Jie bus mano tauta ir aš būsiu jų Dievas+ – teisus* ir teisingas.’  Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Tebūna tvirtos jūsų rankos+ – jūsų, kurie dabar girdite šiuos žodžius iš pranašų lūpų,+ tuos pačius žodžius, kurie buvo ištarti dieną, kai žmonės klojo Jehovos, kareivijų Viešpaties, Namų pamatą, kad šventykla būtų atstatyta. 10  Iki tol nebuvo atlyginama nei už žmogaus, nei už gyvulio darbą,+ nebuvo saugu dėl priešų nei ateiti, nei išeiti, mat žmones aš buvau sukurstęs vieną prieš kitą. 11  Bet dabar nebesielgsiu su šitos tautos likučiu, kaip elgiausi anomis dienomis,+ – tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis. 12  Bus pasėta ramybės* sėkla. Vynmedis ves savo vaisius, žemė išaugins derlių+ ir dangus bers savo rasą. Visa tai duosiu paveldėti šios tautos likučiui.+ 13  Kaip buvote tautų keikiami,+ taip būsite laiminami,+ nes jus, Judo namai ir Izraelio namai, aš išvaduosiu. Nebijokite!+ Tebūna tvirtos jūsų rankos!’+ 14  Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Kaip buvau nutaręs siųsti jums nelaimę ir to nesigailėjau,+ nes jūsų protėviai mane supykdė – tai Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis, – 15  taip dabar esu nutaręs Jeruzalei ir Judo namams daryti gera.+ Nebijokite!+ 16  Štai ką turite daryti. Kalbėkite vienas kitam tiesą,+ jūsų sprendimai miesto vartuose tebūna teisingi ir teprisideda prie santarvės*.+ 17  Neregzkite širdyje pikta vienas prieš kitą,+ liaukitės melagingai prisiekinėti,+ nes visų šitų dalykų aš nekenčiu,+ – tai Jehovos žodis.’“ 18  Mane vėl pasiekė Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis: 19  „Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Ketvirto mėnesio pasninkas,+ penkto mėnesio pasninkas,+ septinto mėnesio pasninkas+ ir dešimto mėnesio pasninkas+ bus Judo namams proga džiūgauti – džiaugtis ir švęsti.+ Tad branginkite tiesą ir taiką*!’ 20  Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Dar bus taip, kad taũtos ir daugybės miestų gyventojai eis – 21  eis vieno miesto gyventojai pas kito miesto gyventojus – ir sakys: „Eime! Eime melsti Jehovą malonės, ieškoti Jehovos, kareivijų Viešpaties. Aš ir pats einu!“+ 22  Daug tautų, net ir galingų, keliaus į Jeruzalę ieškoti Jehovos,+ kareivijų Viešpaties, ir melsti Jehovą malonės.’ 23  Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Tomis dienomis dešimt žmonių iš visų tautų, kalbančių įvairiausiomis kalbomis,+ įsitvers žydui į skverną, tvirtai įsikibs ir sakys: „Mes norime eiti su jumis,+ nes girdėjome, kad su jumis yra Dievas.“’“+

Išnašos

Arba „ištikimybės“.
Arba „iš saulėtekio šalies ir iš saulėlydžio šalies“.
Arba „ištikimas“.
Arba „taikos“.
Arba „taikos“, „ramybės“.
Arba „ramybę“, „santarvę“.