Zacharijo 9:1–17

  • Dievo nuosprendis kaimyninėms tautoms (1–8)

  • Atjoja Siono karalius (9, 10)

    • Nuolankus karalius joja ant asilo (9)

  • Jehovos tauta bus išlaisvinta (11–17)

9  Žinia nuo Dievo: „Jehova kaltina Hadracho kraštą,jo pasmerkimas krinta ant Damasko,+mat Jehovos akys stebi žmoniją,+stebi visas Izraelio gimines.   Pasmerkimas krinta ir ant kaimyninio Hamato,+taip pat ant Tyro+ ir Sidono,+ nors jiedu tokie išmintingi.+   Tyras supylė sau pylimą*,prikaupė sidabro kaip dulkiųir aukso – kaip gatvių purvo.+   Štai atims Jehova jo turtus,nublokš į jūrą jo kariauną*,+ir jį praris ugnis.+   Aškelonas tai matydamas drebės,Gaza sielvartaus,sielvartaus ir Ekronas, nes jo viltis virto gėda. Nebeliks Gazoje karaliaus,jau niekas Aškelone nebegyvens,+   o Ašdode įsikurs pavainikis –filistino puikybę aš pakirsiu.+   Aš pašalinsiu, kas kruvina, jam iš burnos,atimsiu bjaurastis jam iš dantų,ir jo likutis priklausys Dievui. Filistinas bus kaip vadas Jude,+Ekronas bus kaip jebusietis.+   Aš sargybon stosiu, sergėsiu savo namus,+kad niekas čia kojos nekeltų,kad vėl neateitų engėjas*,+nes visa* mano akys matė.   Džiūgauk, Siono dukra! Linksmai šūkauk, Jeruzalės dukra! Štai pas tave atjoja tavo karalius.+ Jis teisus, jis – gelbėtojas*,nuolankus+ ir joja ant asilo,ant asilaičio, asilės jauniklio.+ 10  Iš Efraimo aš pragaišinsiu kovos vežimus,iš Jeruzalės – žirgus,pragaišinsiu ir kovos lankus. Tautoms jis skelbs taiką+ir viešpataus nuo jūros iki jūros,nuo Upės* iki žemės pakraščių.+ 11  Dėl sandoros, krauju patvirtintos, kurią aš, moterie, su tavimi esu sudaręs,ištrauksiu tavo belaisvius iš bevandenės duobės.+ 12  Su viltimi sugrįžkite, belaisviai, į tvirtovę!+ Šiandien aš pareiškiu:‘Moterie, atlyginsiu tau dvigubai.+ 13  Aš lenksiu Judą kaip savo lanką,į lanką dėsiu* Efraimąir sukelsiu tavo sūnus, o Sione,prieš tavo, Graikija, sūnus. Tu* būsi lyg kalavijas karžygio rankoje.’ 14  Jehova virš savosios tautos pasirodys,lyg žaibas išlėks jo strėlė. Visavaldis Jehova papūs ragą,+su pietų vėtromis atžengs. 15  Kareivijų Viešpats Jehova gins savuosius –jie ris ir tryps svaidyklės akmenis.+ Jie gers ir šėlios lyg nuo vyno apsvaigę,bus sklidini tarsi dubuo,permirkę tarsi aukuro kampai.+ 16  Jų Dievas Jehova išgelbės juos tą dieną –savąją kaimenę, savo tautą.+ Tarsi vainiko brangakmeniai jie žėrės jo žemėje.+ 17  Koks didis jo gerumas!+ Koks įstabus jo grožis! Grūdai duos jėgų vaikinams,nuo jauno vyno žydės merginos.“+

Išnašos

Arba „pasistatė tvirtovę“.
Arba galbūt „sutriuškins jūroje jo kariauną“.
Tikriausiai turima omenyje Dievo tautos priespauda.
Arba „prievaizdas“.
Arba „nugalėtojas“, „išgelbėtas“.
T. y. Eufrato.
T. y. kaip strėlę.
Tikriausiai turimas omenyje Sionas.