51 psalmę Dovydas parašė po to, kai pranašas Natanas priminė jam apie jo sunkią nuodėmę su Batšeba. Sąžinės graužiamas Dovydas nuolankiai prisipažino (2 Sam 12:1–14).

51:5, 6, 10–14, 19 [51:3, 4, 8–12, 17, Brb]

• Kol neatgailavo ir neprisipažino, sąžinės kamuojamas jis jautėsi apgailėtinai.

• Netekęs Dievo palankumo jis labai kentėjo tarsi žmogus, kurio kaulai sutrupinti.

• Jis troško atleidimo, dvasinio išgijimo, kad vėl sugrįžtų ankstesnis džiaugsmas.

• Jis nuolankiai meldė Jehovą padėti ugdytis klusnią dvasią.

• Jis neabejojo, kad Jehova jam atleis.