14:7–9, 13–15

• Su įsitikinimu kalbėdamas apie Dievo galią jį prikelti, Jobas kaip pavyzdį paminėjo medį, mintyse, galimas dalykas, įsivaizduodamas alyvmedį.

• Alyvmedžio šaknys išsiraizgiusios labai plačiai, todėl medis gali atgyti net nukirtus kamieną. Jei tik šaknys gyvos, kelmas tuojau ims leisti atžalas.

• Vos tik lietus suvilgo sausros nualintą žemę, sudžiūvęs alyvmedžio kelmas atgyja – iš šaknų ima želti nauji ūgliai. Jobo žodžiais tariant, jis išskleidžia šakas „kaip sodinukas“.