Dovydas apmąstydavo, kaip kūrinija byloja apie pasigėrėtinas Dievo savybes. Visą savo gyvenimą jis tarnavo Jehovai.

139:14

• „Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas.“

139:15

• „Mano išvaizda tau buvo žinoma, kai buvau slapta kuriamas, rūpestingai sudėtas žemės gelmėse.“

139:16

• „Tavo akys matė mane dar negimusį. Į tavo knygą buvo įrašytos visos man skirtos dienos.“