Pagal Mozės įstatymą vyras, norintis išsiskirti su žmona, turėjo duoti jai skyrybų raštą. Tai apsaugodavo žmones nuo neapgalvoto santuokos nutraukimo. Tačiau Jėzaus dienomis religiniai vadovai skyrybas padarė lengvai pasiekiamu dalyku. Vyras galėjo išsiskirti su žmona dėl bet kokios priežasties (Mk 10:4, nwtsty komentaras: „skyrybų raštą“; Mk 10:11, nwtsty komentaras: „išsiskiria su žmona“, „nusikalsta pirmajai svetimavimu“). Jėzus pabrėžė, kad santuokos įkūrėjas yra Jehova (Mk 10:2–12). Vyras ir žmona susituokę tampa „vienu kūnu“. Todėl Biblijoje vienintelė pateisinama priežastis išsiskirti, kaip nurodyta Evangelijoje pagal Matą, yra sutuoktinio ištvirkavimas (Mt 19:9).

Šiandien daugelio požiūris į santuoką toks kaip fariziejų. Susidūrę su problemomis žmonės skuba išsituokti. O krikščionių poros santuokos įžadą laiko rimtu įsipareigojimu ir iškilusius sunkumus sprendžia vadovaudamosi Biblijos principais. Pažiūrėkite vaizdo siužetą Meilė ir pagarba suvienija šeimą ir atsakykite į klausimus:

• Kaip savo santuokoje galite taikyti patarimą iš Patarlių 15:1 ir kodėl tai svarbu?

• Kaip, laikydamiesi principo iš Patarlių 19:11, galite išvengti problemų?

• Jeigu jūsų santuoka braška, kokius klausimus turėtumėte aptarti, užuot svarstę, ar nereikėtų skirtis?

• Kaip, taikydami patarimą iš Mato 7:12, galėtumėte būti geresni sutuoktiniai?