Asmens atskyrimas yra apsauga bendruomenei ir neatgailaujančiojo sudrausminimas (1 Kor 5:6, 11). Palaikydami tokią Jehovos tvarką, rodome meilę. Kodėl galima taip sakyti, jei bendratikio atskyrimas sukelia daug skausmo visiems, įskaitant artimuosius ir teisminį komitetą?

Pirmiausia mes branginame didį Jehovos vardą ir norime būti šventi – laikytis jo nustatytų aukštų normų (1 Pt 1:14–16). Be to, parodome meilę atskirtajam. Sudrausminimas, nors ir skaudus, gali duoti „ramybės ir teisumo vaisių“ (Hbr 12:5, 6, 11). Jei su atskirtuoju ar atsiskyrusiuoju imtume bendrauti, neberemtume Jehovos. Atminkime: Jehova savo tarnus drausmina nuosaikiai (Jer 30:11). Ko galime tikėtis paklusdami Dievo nustatytai tvarkai ir laikydamiesi dvasinės veiklos įpročių? Kad atskirtasis grįš pas gailestingą dangiškąjį Tėvą (Iz 1:16–18; 55:7).

PAŽIŪRĖKITE VAIZDO SIUŽETĄ IŠTIKIMYBĘ DIEVUI SERGĖKITE NEPADALYTA ŠIRDIMI IR ATSAKYKITE Į KLAUSIMUS.

• Kaip jaučiasi tėvai, kai jų vaikas palieka Jehovą?

• Kaip Dievui ištikimus tos šeimos narius gali palaikyti bendruomenė?

• Iš kokio Biblijos pasakojimo suprantame, kad ištikimybė Jehovai svarbiau už prieraišumą šeimai?

• Kaip parodome, kad ištikimybė Jehovai mums yra svarbesnė už šeimos ryšius?