Žvalgai, kurie apie Kanaano kraštą kalbėjo neigiamai, stokojo tikėjimo (Sk 13:31–33; 14:11).

Neigiamos dešimties žvalgų kalbos atėmė drąsą visai tautai (Sk 14:1–4).

Kiti du žvalgai buvo drąsūs, nes tvirtai tikėjo Jehova (Sk 14:6–9; w06 10/1 p. 17, pstr. 5–6).

Izraelitai jau ne sykį buvo matę Jehovos gelbstinčią ranką, tad turėjo tvirtą pagrindą tikėti, kad ir šįkart Jehova jų nepaliks – padės jiems užimti Kanaano kraštą.