Ketvirtas skyrius

Didžiulė statula iškyla ir griūva

1. Kodėl mus turėtų dominti padėtis, susiklosčiusi po dešimties metų nuo tada, kai karalius Nebukadnecaras paėmė nelaisvėn Danielių drauge su kitais žmonėmis?

JAU dešimt metų praslinko nuo tada, kai Danielių su kitais „rinktiniais [Judo] krašto žmonėmis“ karalius Nebukadnecaras parsivedė nelaisvėn į Babiloną (2 Karalių 24:15). Jaunasis Danielius tarnauja karaliaus rūmuose, ir štai kyla mirtina grėsmė. Kodėl mus turėtų tai dominti? Ogi Jehova Dievas taip pakreipia įvykius, kad išgelbsti gyvybę Danieliui bei kitiems žmonėms, ir atskleidžia mums pasaulinių imperijų kaitą nuo biblinių laikų iki pat šių dienų.

MONARCHUI TENKA NELENGVAS GALVOSŪKIS

2. Kada Nebukadnecaras sapnavo pirmą pranašišką sapną?

² Pranašas Danielius rašė: „Antraisiais savo karaliavimo metais karalius Nebukadnezaras sapnavo sapną, kuris taip sukrėtė jo dvasią, kad nebegalėjo miegoti“ (Danieliaus 2:1). Sapnavo Nebukadnecaras, Babilono imperijos karalius. Pasaulio valdovu jis tapo 607 m. p. m. e., kai Jehova Dievas leido jam nuniokoti Jeruzalę ir jos šventyklą. Antrus metus viešpataujančiam pasaulio valdovui (606—605 m. p. m. e.) Dievas siuntė baisingą sapną.

3. Kas nesugebėjo išaiškinti karaliaus sapno ir kaip reagavo Nebukadnecaras?

³ Smarkiai sukrėstas to sapno, Nebukadnecaras nebegalėjo užmigti. Suprantama, valdovui rūpėjo  žinoti jo reikšmę. Bet galingasis karalius užmiršo, ką sapnavęs! Tad, sušaukęs Babilono burtininkus bei kerėtojus, pareikalavo jų papasakoti ir išaiškinti sapną. Užduotis jiems buvo neįveikiama. Jų bejėgiškumo įsiutintas Nebukadnecaras išleido įsakymą „išžudyti visus Babilono išminčius“. Šis potvarkis turėjo suvesti pranašą Danielių akis į akį su budeliu. Kodėl? Todėl, kad jis su trimis savo draugais hebrajais — Hananija, Mišaeliu bei Azarija buvo priskirti prie Babilono išminčių (Danieliaus 2:2-14).

DANIELIUS ATEINA Į PAGALBĄ

4. a) Kaip Danielius sužinojo Nebukadnecaro sapną ir jo reikšmę? b) Ką Danielius sakė Jehovai Dievui iš dėkingumo?

⁴ Sužinojęs Nebukadnecaro žiauraus potvarkio dingstį, „Danielis įėjo pas karalių ir paprašė, kad karalius jam duotų laiko, ir jis išaiškinsiąs karaliui tą sapną“. Prašymas buvo patenkintas. Danielius sugrįžo namo ir kartu su trimis draugais hebrajais meldė „dangaus Dievą pasigailėjimo, kad dėl šios paslapties nežūtų“. Tą pačią naktį Jehova atskleidė Danieliui sapno paslaptį regėjime. Dėkingas Danielius sakė: „Tebūna pašlovintas Dievo vardas nuo amžių per amžius, nes jo yra išmintis ir galybė. Jis pakeičia laikotarpius ir metų laikus, pašalina ir į sostą pasodina karalius, suteikia išminčiams išmintį ir išmaniems žinojimą. Jis apreiškia, kas gilu ir paslėpta, žino, kas yra tamsybėje, nes jame glūdi šviesa.“ Danielius šlovino Jehovą už tokią įžvalgą (Danieliaus 2:15-23).

5. a) Kaip karaliaus akivaizdoje Danielius priskyrė garbę Jehovai? b) Kodėl šiandieną mus domina Danieliaus aiškinimas?

⁵ Rytojaus dieną Danielius kreipėsi į sargybos viršininką Arjochą, kuriam buvo pavesta išžudyti Babilono  išminčius. Išgirdęs, kad Danielius gali išaiškinti sapną, Arjochas skubiai nuvedė jį pas karalių. Danielius neprisiėmė sau garbės, bet tarė Nebukadnecarui: „Yra danguje Dievas, kuris apreiškia paslaptis, ir jis atskleidė karaliui Nebukadnezarui, kas įvyks dienų pabaigoje.“ Danielius buvo pasiruošęs išpranašauti ne tik Babilono imperijos ateitį, bet ir nupasakoti pasaulio įvykius — nuo Nebukadnecaro dienų iki mūsų laikų ir dar tolimesnius (Danieliaus 2:24-30).

SAPNĄ PRISIMINĖ

6, 7. Kokį sapną Danielius priminė karaliui?

⁶ Nebukadnecaras atidžiai klausėsi, kaip Danielius aiškino: „Tu, o karaliau, matei regėjimą. Štai prieš akis didžiulė statula. Ši statula buvo milžiniška, nepaprasto spindesio. Ji stovėjo prieš tave, ir jos išvaizda kėlė baimę. Tos statulos galva buvo gryno aukso, jos krūtinė ir rankos sidabro, jos pilvas ir šlaunys žalvario, jos kojos geležies, o jos pėdos iš dalies geležies ir iš dalies molio. Tau bežiūrint, buvo atkirstas nuo kalno akmuo, — ne žmogaus rankomis, — jis trenkė į statulos geležines ir molines pėdas ir jas sutrupino į šipulius. Tuomet geležis, molis, žalvaris, sidabras ir auksas — viskas iš karto subyrėjo į šipulius ir tapo lyg pelai vasarą klojimuose. Vėjas juos nupūtė, nepalikdamas nė pėdsakų. Bet akmuo, trenkęs į statulą, virto dideliu kalnu ir pripildė visą žemę“ (Danieliaus 2:31-35).

⁷ Kaip pašiurpo Nebukadnecaras, kai Danielius atskleidė sapną! Bet dar ne viskas! Babilono išminčiai susilauks gailestingumo tik tada, jei Danielius sapną  išaiškins. Savo paties ir trijų draugų hebrajų vardu Danielius pareiškė: „Toks buvo sapnas. Dabar karaliui jį išaiškinsime“ (Danieliaus 2:36).

KARALYSTĖ, PUIKESNĖ UŽ VISAS KITAS

8. a) Ką Danielius paaiškino esant auksinę galvą? b) Kada auksinė galva atsirado?

⁸ „Tu, o karaliau, karalių karaliau, — kuriam dangaus Dievas davė karalystę ir galybę, ir jėgą, ir garbę; į kurio rankas jis atidavė žmones, kur tik jie gyventų, laukų žvėris ir padangių paukščius ir kurį jis padarė jų visų valdovu, tu esi ta aukso galva“ (Danieliaus 2:37, 38). Šie žodžiai Nebukadnecarui taikytini nuo 607 m. p. m. e., kai Jehova pasitelkė jį Jeruzalei nuniokoti. Juk Jeruzalės soste sėdėjo valdovai iš Dovydo, Jehovos pateptojo karaliaus, linijos. Jeruzalė buvo Judo sostinė, o Judas — įvaizdinė Dievo karalystė, žemiškoji Jehovos visavaldystės išraiška. Sunaikinus tą miestą 607 m. p. m. e., įvaizdinės Dievo karalystės nebeliko (1 Kronikų 29:23; 2 Kronikų 36:17-21). Dabar pasaulinės imperijos, pavaizduotos metalinėmis statulos dalimis, viešpatavo viena paskui kitą, ir įvaizdinė Dievo karalystė joms nekliudė. Nebukadnecaras, auksinė galva (senovėje auksas laikytas brangiausiu metalu), buvo ypatingas tuo, kad nugalėjo aną karalystę — sunaikino Jeruzalę. (Žiūrėk skyrelį „Kovingas karalius kuria imperiją“, 63 puslapis.)

9. Ką simbolizavo auksinė galva?

⁹ Nebukadnecaras viešpatavo 43 metus ir buvo Babilono valdovų dinastijos galva. Jo žentas Nabonidas bei vyriausiasis sūnus Evil Merodachas irgi priklausė dinastijai. Paskui ji išsilaikė dar 43 metus, kol 539 m. p. m. e. žuvo Nabonido sūnus Belšacaras  (2 Karalių 25:27; Danieliaus 5:30). Tad sapne regėtosios statulos auksinė galva simbolizavo ne vien Nebukadnecarą, bet ir visą Babilono valdovų liniją.

10. a) Kaip Nebukadnecaro sapnas rodė, kad Babilono pasaulinė imperija neišliks? b) Ką Izaijas išpranašavo apie Babilono užkariautoją? c) Kuo Medija ir Persija neprilygo Babilonui?

¹⁰ Danielius Nebukadnecarui pasakė: „Po tavęs iškils kita karalystė, menkesnė už tavo“ (Danieliaus 2:39). Nebukadnecaro dinastiją turėjo pakeisti karalystė, kurią vaizdavo statulos sidabro krūtinė bei rankos. Maždaug prieš 200 metų Izaijas buvo išpranašavęs šią karalystę, net paminėjęs vardu jos pergalingąjį karalių Kyrą (Izaijo 13:1-17; 21:2-9; 44:24—45:7, 13). Tai Medijos ir Persijos imperija. Nors medai ir persai sukūrė aukštą civilizaciją, ne menkesnę už Babilono imperijos, jų karalystę vaizduoja sidabras — ne toks brangus metalas kaip auksas. Ši valstybė neprilygo Babilono pasaulinei galybei, nes nenukariavo Judo, įvaizdinės Dievo karalystės, kurios sostinė buvo Jeruzalė.

11. Kada žlugo Nebukadnecaro dinastija?

¹¹ Maždaug po 60 metų nuo sapno išaiškinimo Danielius savo akimis regėjo Nebukadnecaro dinastijos galą. Danielius tebebuvo Babilone, kai 539 m. p. m. e., naktį iš spalio 5-osios į 6-ąją, Medijos ir Persijos kariuomenė užėmė tą iš pažiūros neįveikiamą miestą ir nužudė karalių Belšacarą. Sapne regėtosios statulos auksinė galva — Babilono imperija po Belšacaro mirties nuėjo į nebūtį.

TREMTINIŲ TAUTĄ IŠLAISVINA KARALYSTĖ

12. Kokį potvarkį tremtinių žydų labui 537 m. p. m. e. išleido Kyras?

¹² Medija ir Persija 539 m. p. m. e. perėmė pasaulio valdžią iš Babilono imperijos. Pirmuoju užgrobtojo  Babilono valdovu tapo 62 metų amžiaus Darijus Medas (Danieliaus 5:30, 31). Kurį laiką Medijos ir Persijos imperiją jis valdė drauge su Kyru Persu. Po Darijaus mirties Kyras liko vienintelė Persijos imperijos galva. Žydams, gyvenantiems Babilone, Kyro valdymas atvėrė kelią laisvėn. 537 m. p. m. e. Kyras savo potvarkiu leido Babilono tremtiniams žydams sugrįžti į tėvynę ir atstatyti Jeruzalę bei Jehovos šventyklą. Vis dėlto Jude ir Jeruzalėje nebuvo atkurta įvaizdinė Dievo karalystė (2 Kronikų 36:22, 23; Ezros 1:1—2:2a).

13. Ką Nebukadnecaro sapne vaizdavo statulos sidabro krūtinė bei rankos?

¹³ Statulos sidabro krūtinė bei rankos sapne vaizdavo Persijos karalių liniją, pradedant Kyru Didžiuoju. Ta dinastija išsilaikė daugiau kaip 200 metų. Kyras, manoma, žuvo karo žygyje 530 m. p. m. e. Iš maždaug 12 Persijos imperijos valdovų, jo sosto įpėdinių, bent 2 rodė prielankumą Jehovos išrinktajai tautai. Vienas jų — Darijus I (Persas), kitas — Artakserksas I.

14, 15. Kaip žydams padėjo Darijus Didysis ir Artakserksas I?

¹⁴ Darijus I buvo trečias iš eilės Persijos karalius po Kyro Didžiojo. Du pirmtakai — Kambizas II ir jo brolis Bardija (arba magas apsimetėlis, vardu Gaumata). Kai Darijus I, dar vadinamas Darijumi Didžiuoju, 521 m. p. m. e. sėdo sostan, tebebuvo draudžiama atstatyti Jeruzalės šventyklą. Ekbatanos archyvuose radęs ritinį su Kyro potvarkiu, Darijus ne tik atšaukė draudimą (520 m. p. m. e.). Jis netgi skyrė lėšų šventyklai atstatyti iš karaliaus iždo (Ezros 6:1-12).

¹⁵ Kitas persų valdovas, padėjęs žydams atkuriamuosiuose darbuose, buvo Artakserksas I, nuo 475 m.  p. m. e. — savo tėvo Ahasvero (Kserkso I) įpėdinis. Artakserksas gavo Ilgarankio pravardę, nes jo dešinė ranka buvo ilgesnė už kairiąją. Žydą Nehemiją, savąjį taurininką, 20-aisiais savo viešpatavimo metais (455 m. p. m. e.) jis paskyrė Judo vietininku ir įgaliojo atstatyti Jeruzalės sienas. Tos statybos ženklino Danieliaus knygos 9-ajame skyriuje minimų ‛septyniasdešimties metinių savaičių’ pradžią ir pagal jas nustatomas Mesijo, arba Kristaus, Jėzaus Nazariečio, pasirodymo bei mirties laikas (Danieliaus 9:24-27; Nehemijo 1:1; 2:1-18).

16. Kada ir kokio karaliaus laikais atėjo galas Medijos bei Persijos pasaulinei imperijai?

¹⁶ Paskutinis iš šešių karalių, valdžiusių Persijos imperiją po Artakserkso I, buvo Darijus III. Jo viešpatavimas nutrūko 331 m. p. m. e., kai Aleksandras Didysis sutriuškino jį prie Gaugamelų, netoli senosios Ninevės. Taip atėjo galas Medijos ir Persijos pasaulinei imperijai, Nebukadnecaro susapnuotai sidabrine statulos dalimi. Naujoji pasaulinė valstybė vienu požiūriu buvo pranašesnė, kitu — menkesnė. Tai suprantame klausydamiesi, kaip Danielius toliau aiškina Nebukadnecaro sapną.

DIDELĖ, BET MENKESNĖ KARALYSTĖ

17—19. a) Kokią pasaulinę imperiją vaizdavo žalvario pilvas bei šlaunys ir kaip plačiai ji viešpatavo? b) Kas buvo Aleksandras III? c) Kaip graikų kalba pasidarė tarptautinė ir kam ji labai tiko?

¹⁷ Danielius Nebukadnecarui pasakė, kad didžiulės statulos pilvas ir šlaunys yra „trečia — žalvario karalystė, kuri apims visą žemę“ (Danieliaus 2:32, 39). Ši karalystė (trečioji) iškyla po Babilonijos ir Medijos bei Persijos. Kaip žalvaris nelygus sidabrui, taip  naujoji pasaulinė imperija neprilygsta Medijai ir Persijai, nes jai neduota jokios privilegijos, pavyzdžiui, išlaisvinti Jehovos tautą. Bet pasakyta, kad žalvarinė karalystė „apims visą žemę“, — vadinasi, bus didesnė už Babiloniją ir Mediją bei Persiją. Ką istorijos faktai byloja apie šią pasaulinę imperiją?

¹⁸ Dvidešimtmetis garbėtroška Aleksandras III 336 m. p. m. e. paveldėjo Makedonijos sostą ir netrukus išsiruošė į grobiamąjį žygį. Karo reikalai jam taip sekėsi, kad buvo pramintas Aleksandru Didžiuoju. Laimėdamas vieną pergalę po kitos, jis veržėsi į Persijos valdas. Kai mūšyje prie Gaugamelų 331 m. p. m. e. jis nugalėjo Darijų III, Persijos imperija ėmė irti, ir naująja pasauline valstybe Aleksandras padarė Graikiją.

¹⁹ Laimėjęs prie Gaugamelų, Aleksandras užėmė ir Persijos sostines Babiloną, Sūzus, Persepolį bei Ekbataną. Jis pavergė visą Persijos imperiją, paskui užkariavo vakarų Indiją. Užgrobtose žemėse buvo kuriamos graikų kolonijos. Šitaip plito graikų kalba ir kultūra. Graikijos imperija iš tiesų neregėtai išsiplėtė. Kaip Danielius buvo išpranašavęs, žalvarinė karalystė ‛apėmė visą žemę’. Todėl ir graikų kalba (koinė) pasidarė tarptautinė. Ja galima tiksliai išreikšti mintį, užtat ši kalba labai tiko Krikščionių Graikiškiesiems Raštams parašyti ir gerajai naujienai apie Dievo Karalystę skleisti.

20. Kas nutiko Graikijos imperijai po Aleksandro Didžiojo mirties?

²⁰ Pasaulio valdovu Aleksandras Didysis teišbuvo aštuonerius metus. Pačiame jėgų žydėjime, sukakęs trisdešimt dvejus, Aleksandras po vienos puotos susirgo ir netrukus, 323 m. p. m. e. birželio 13-ąją,  mirė. Jo milžiniška imperija ilgainiui suskilo į keturias dalis, ir kiekvieną jų valdė karvedys. Šitaip iš vienos didelės karalystės atsirado keturios ir galiausiai jas prarijo Romos imperija. Žalvariui prilyginta pasaulinė imperija gyvavo tik ligi 30 m. p. m. e., kol paskutinę iš tų keturių karalysčių — Egipte viešpataujančią Ptolemėjų dinastiją galop įveikė Roma.

KARALYSTĖ, KURI TRUPINA IR TRIUŠKINA

21. Kaip Danielius apibūdino „ketvirtąją karalystę“?

²¹ Apie sapne regėtąją statulą Danielius toliau aiškino: „Ketvirtoji karalystė [po Babilono, Medijos bei Persijos ir Graikijos] bus stipri it geležis, — lygiai kaip geležis triuškina ir griauna visa, taip ji sutriuškins ir sugriaus anas visas“ (Danieliaus 2:40). Ši pasaulinė valstybė tvirta ir geba triuškinti tarytum geležis; ji stipresnė už kitas imperijas, kurias simbolizavo auksas, sidabras ir žalvaris. Kaip tik tokia buvo Romos imperija.

22. Kuo Romos imperija panėšėjo į geležį?

²² Roma sutrupino, sutriuškino Graikijos imperiją ir prarijo Medijos bei Persijos ir Babilono pasaulinių valdžių likučius. Užuot rodžiusi pagarbą Jėzaus Kristaus skelbiamai Dievo Karalystei, 33 m. e. m. nužudė jį ant kančių stulpo. Stengdamasi sužlugdyti tikrąją krikščionybę, Roma persekiojo Jėzaus mokinius. Negana to, 70 m. e. m. romėnai sunaikino Jeruzalę su visa šventykla.

23, 24. Ką dar, be Romos imperijos, vaizduoja statulos kojos?

²³ Statulos geležinės kojos Nebukadnecaro sapne vaizdavo ne tik Romos imperiją, bet ir jos politinę ataugą. Štai kas sakoma Apreiškimo 17:9b, 10: „Yra septyni karaliai; penki žlugo, vienas tebėra, o vienas  dar neatėjo; kai jis ateis, turės trumpam pasilikti.“ Šiuos žodžius apaštalas Jonas rašė Patmos saloje, kur buvo romėnų ištremtas. Penki žlugę karaliai, arba pasaulinės imperijos, — tai Egiptas, Asirija, Babilonas, Medijos bei Persijos sąjunga ir Graikija. Šeštoji, Romos imperija, tebeviešpatavo. Bet ir ji turėjo žlugti, o septintasis karalius — iškilti vienoje iš jos užgrobtų teritorijų. Kokia gi tai pasaulinė valstybė?

²⁴ Britanija kadaise buvo šiaurvakarinė Romos imperijos valda. Tačiau 1763-iaisiais ji pati virto imperija, septynių jūrų valdove. 1776-aisiais 13 britų kolonijų, pasiskelbusių nepriklausomomis, įkūrė Jungtines Amerikos Valstijas. Vis dėlto paskui Britanija ėjo išvien su Jungtinėmis Valstijomis ir karo, ir taikos metu. Taigi Britanija ir Amerika įsiviešpatavo septintąja pasauline galybe, išpranašauta Biblijoje. Panašiai kaip Romos imperija, ji pasirodė esanti tvirta „it geležis“, nes jos valdžia geležinė. Vadinasi, statulos geležinės kojos sapne simbolizuoja ir Romos imperiją, ir Britanijos bei Amerikos dvinarę pasaulinę galybę.

TRAPUS LYDINYS

25. Ką Danielius sakė apie statulos pėdas ir pirštus?

²⁵ Paskui Danielius sakė Nebukadnecarui: „Kojos ir pirštai, kaip regėjai, buvo dalinai iš puodžiaus molio ir dalinai iš geležies, — tai reiškia, kad ji bus suskilusi karalystė, tačiau turės šiek tiek geležies tvirtumo, nes, kaip regėjai, geležis buvo sumaišyta su paprastu moliu. Kaip kojų pirštai buvo iš dalies geležiniai ir iš dalies moliniai, taip ir karalystė bus iš dalies tvirta ir iš dalies trapi. Kaip regėjai, geležis buvo sumaišyta su paprastu moliu, — tai reiškia, kad jie maišysis  vedybomis vieni su kitais [„maišysis su žmonijos palikuonimis“, NW], tačiau nebus vieningi, lygiai kaip geležis kad nesimaišo su moliu“ (Danieliaus 2:41-43).

26. Kada pasirodo valdžia, vaizduojama pėdų ir pirštų?

²⁶ Pasaulinių imperijų seka, Nebukadnecaro susapnuota kaip įvairios statulos dalys, prasidėjo nuo galvos ir baigėsi pėdomis. Logiška manyti, kad pėdos ir pirštai iš ‛geležies, sumaišytos su paprastu moliu’, simbolizuoja galutinę žmogaus valdžios išraišką, matomą „pabaigos metu“ (Danieliaus 12:4).

27. a) Kokią pasaulio padėtį vaizduoja pėdos ir pirštai iš geležies, maišytos su moliu? b) Ką vaizduoja dešimt statulos kojų pirštų?

²⁷ Prasidėjus XX amžiui, Britanijos imperija valdė kas ketvirtą žemės žmogų. Kitos Europos imperijos irgi viešpatavo milijonams. Bet po Pirmojo pasaulinio karo vietoj imperijų radosi tautų grupės. Po Antrojo pasaulinio karo ši tendencija dar sustiprėjo. Nacionalizmui kerojant, valstybių sparčiai daugėjo. Dešimt statulos kojų pirštų vaizduoja visas tokias vienalaikes valdžias bei vyriausybes, nes dešimtis Biblijoje kartais reiškia žemiškąją visybę. (Palygink Išėjimo 34:28; Mato 25:1; Apreiškimas 2:10.)

28, 29. a) Kieno simbolis, anot Danieliaus, yra molis? b) Ką galima pasakyti apie geležies ir molio lydinį?

²⁸ Kadangi šis yra „pabaigos metas“, mes gyvename statulos pėdų laikmečiu. Kai kurios valdžios lyg pėdos ir pirštai iš geležies, maišytos su moliu, yra geležinės — autoritarinės arba tironiškos. Kitos molinės. Kokia prasme? Danielius molį sieja su „žmonijos palikuonimis“ (Danieliaus 2:43, NW). Nors žmonijos palikuonys yra iš trapaus molio, tradicinės geležies valdžios įpareigotos vis labiau klausyti liaudies, reikalaujančios sau teisių vyriausybėse (Jobo  10:9). Bet autoritarinė valdžia ir paprasti žmonės „nesiklijuoja“, kaip ir geležis nelimpa prie molio. Kai statulai prisiartins galas, pasaulis tikrai bus politiškai susiskaldęs!

²⁹ Ar dėl to, kad pėdos ir pirštai nevienalyčiai, grius visa statula? Kas jai atsitiks?

SUKREČIANTI KULMINACIJA!

30. Apibūdink Nebukadnecaro sapno kulminaciją.

³⁰ Pažiūrėkim, kokia buvo sapno kulminacija. Danielius sakė karaliui: „Tau bežiūrint, buvo atkirstas nuo kalno akmuo, — ne žmogaus rankomis, — jis trenkė į statulos geležines ir molines pėdas ir jas sutrupino į šipulius. Tuomet geležis, molis, žalvaris, sidabras ir auksas — viskas iš karto subyrėjo į šipulius ir tapo lyg pelai vasarą klojimuose. Vėjas juos nupūtė, nepalikdamas nė pėdsakų. Bet akmuo, trenkęs į statulą, virto dideliu kalnu ir pripildė visą žemę“ (Danieliaus 2:34, 35).

31, 32. Kokia pranašiška reikšmė buvo suteikta Nebukadnecaro sapno pabaigai?

³¹ Toliau pranašystėje aiškinama: „Anų karalių dienomis dangaus Dievas įkurs karalystę, kuri niekad nebus sunaikinta, — ši karalystė nebus perduota kitai tautai. Ji sutrupins į šipulius visas anas karalystes ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai, lygiai kaip regėjai, kad akmuo, atkirstas nuo kalno ne žmogaus rankomis, sutrupino į šipulius geležį, žalvarį, molį, sidabrą ir auksą. Didysis Dievas parodė karaliui, kas įvyks ateityje. Sapnas yra tikras ir jo išaiškinimas tikras“ (Danieliaus 2:44, 45).

³² Suvokęs, kad sapnas primintas ir išaiškintas, Nebukadnecaras vien tik Danieliaus Dievą pripažino  esant „karalių Viešpatį ir paslapčių apreiškėją“. Danieliui ir trims jo draugams hebrajams karalius, be to, paskyrė atsakingas pareigas (Danieliaus 2:46-49). O kokią reikšmę Danieliaus ‛tikras išaiškinimas’ turi šiomis dienomis?

‛KALNAS PRIPILDO ŽEMĘ’

33. Iš kokio „kalno“ buvo iškirstas „akmuo“? Kada ir kaip tai įvyko?

³³ Kai 1914 metų spalį baigėsi „nustatytieji tautų laikai“, savo pateptąjį Sūnų Jėzų Kristų „dangaus Dievas“ pasodino sostan ir padarė „karalių Karaliumi ir viešpačių Viešpačiu“ — taip įkūrė dangaus Karalystę * (Luko 21:24, NW; Apreiškimas 12:1-5; 19:16). Mesijo Karalystės „akmuo“ iš Jehovos visavaldystės „kalno“ buvo iškirstas Dievo galia, ne žmogaus rankomis. Šios dangiškosios vyriausybės galva yra Jėzus Kristus, o jį Dievas juk padarė nemirtingą (Romiečiams 6:9; 1 Timotiejui 6:15, 16). Todėl „mūsų Viešpaties [Dievo] ir jo Mesijo karalystė“ — Jehovos visavaldystės išraiška — nebus niekam perduota. Ji išliks per amžius (Apreiškimas 11:15).

34. Kaip paaiškinti, kad Dievo Karalystė užgimė „anų karalių dienomis“?

³⁴ Karalystė užgimė „anų karalių dienomis“ (Danieliaus 2:44). Tai ne tik dešimčia statulos kojų pirštų pavaizduoti karaliai, bet ir visi, kuriuos simbolizavo geležinės, žalvarinės, sidabrinės ir auksinės statulos dalys. Nors Babilono, Persijos, Graikijos bei Romos imperijos neteko pasaulinių valstybių padėties, jų liekanos vis dar egzistavo 1914 metais. Turkų Osmanų imperija tada valdė Babilonijos žemes, o  Persijoje (Irane), Graikijoje bei Romoje (Italijoje) buvo nacionalinės vyriausybės.

35. Kada „akmuo“ trenksis į statulą ir kaip negrįžtamai bus jos atsikratyta?

³⁵ Netrukus Dievo dangiškoji Karalystė trenks simbolinei statulai per pėdas. Suduš visos karalystės, kurias vaizdavo statula. Iš tiesų „didžiosios visagalio Dievo dienos kovoje“ tas akmuo smogs taip triuškinamai, kad statulą sutrins į miltus, ir Dievo audros vėjai išnešios juos tarsi klojimo pelus (Apreiškimas 16:14, 16). Tuomet Dievo Karalystė lyg akmuo, išaugęs į kalną ir pripildęs žemę, taps vyriausybiniu kalnu, aprėpiančiu „visą žemę“ (Danieliaus 2:35).

36. Kodėl Mesijo Karalystę galima vadinti nuolatine vyriausybe?

³⁶ Nors Mesijo Karalystė yra danguje, ji įsigalės mūsų planetoje visų klusnių žemės gyventojų palaimai. Ši nuolatinė vyriausybė „niekad nebus sunaikinta“ ir „nebus perduota kitai tautai“. Priešingai nei mirtingų žmonių valdomos karalystės, ji „pati tvers amžinai“ (Danieliaus 2:44). Tegul ir tau tenka privilegija amžiais būti jos pavaldiniu.

[Išnaša]

KAIP TU SUPRATAI?

• Kokias pasaulio imperijas simbolizuoja statulos dalys Nebukadnecaro sapne?

• Kokią pasaulio padėtį vaizduoja pėdos ir dešimt pirštų iš geležies, maišytos su moliu?

• Kada ir iš kokio „kalno“ buvo iškirstas „akmuo“?

• Kada „akmuo“ trenksis į statulą?

[Studijų klausimai]

 [Rėmelis/iliustracijos 63—67 puslapiuose]

KOVINGAS KARALIUS KURIA IMPERIJĄ

BABILONO sosto įpėdinis su savo armija Karkemiše (Sirija) įveikia Egipto faraono Nekojo pajėgas. Sutriuškinti egiptiečiai traukiasi į pietus, link Egipto, o babiloniečiai persekioja juos. Bet princą nugalėtoją sustoti priverčia žinia iš Babilono. Tai naujiena, kad jo tėvas Nabopolasaras mirė. Karvedžiams pavedęs pargabenti belaisvius ir grobį, Nebukadnecaras tuojau sugrįžta namo ir sėda į tėvo sostą.

624 m. p. m. e. Nebukadnecaras paėmė Babilono valdžią į savo rankas ir tapo Naujojo Babilono imperijos antruoju valdovu. Per 43 valdžios metus jis užėmė žemes, priklausiusias Asirijos pasaulinei imperijai,  ir išplėtė savo valdas: šiaurėje prisijungė Siriją, vakaruose — Palestiną iki pat Egipto sienos. (Žiūrėk žemėlapį.)

Ketvirtaisiais viešpatavimo metais (620 m. p. m. e.) Nebukadnecaras padarė Judą vasaline karalyste (2 Karalių 24:1). Po trejų metų, Judui sukilus, Jeruzalė atsidūrė babiloniečių apsiaustyje. Nebukadnecaras išsivedė Jehojachiną, Danielių ir dar kitus belaisvius į Babiloną. Karalius taip pat išgabeno kai kuriuos Jehovos šventyklos reikmenis. Jehojachino dėdę Zedekiją jis paskyrė Judo karaliumi vasalu (2 Karalių 24:2-17; Danieliaus 1:6, 7).

 Po kurio laiko Zedekijas irgi sukilo, pasidarė Egipto sąjungininkas. Nebukadnecaras vėl apgulė Jeruzalę ir 607 m. p. m. e. pralaužė gynybinę sieną, sudegino šventyklą, sunaikino miestą. Jis nužudė visus Zedekijo sūnus, paskui išdūrė Zedekijui akis ir sukaustytą kaip kalinį išvedė į Babiloną. Nebukadnecaras paėmė nelaisvėn daugumą žmonių ir išgabeno į Babiloną likusius šventyklos reikmenis. Taip „Judas tapo ištremtas iš savo žemės“ (2 Karalių 24:18—25:21).

Nebukadnecaras, be to, apgulė ir įveikė Tyrą. Apsiaustis truko 13 metų, tad kareivių galvos „nupliko“ nuo šalmų ir pečiai buvo „nubrozdinti“ benešiojant medžiagas apgulos įtvirtinimams statyti (Ezechielio 29:18). Galiausiai Tyras pasidavė Babilono pajėgoms.

Akivaizdu, jog Babilono karalius buvo puikus karo strategas. Kai kurie, ypač Babilono, rašytiniai šaltiniai jį dar apibūdina kaip bešališką karalių. Šventraštyje konkrečiai nepranešama, ar Nebukadnecaras buvo bešališkas; vis dėlto pranašas Jeremijas sakė, kad su maištininku Zedekiju bus pasielgta teisingai, jeigu šis ‛pasiduos Babilono karaliaus pareigūnams’ (Jeremijo 38:17, 18). Ir po Jeruzalės sunaikinimo Nebukadnecaras elgėsi pagarbiai su Jeremiju. Karalius paliepė dėl Jeremijo: „Surask ir gerai jį prižiūrėk. Nedaryk jam nieko pikta, bet elkis su juo, kaip jis pageidaus“ (Jeremijo 39:11, 12; 40:1-4).

Nebukadnecaras, valdžios žmogus, greit pastebėjo, kokiomis savybėmis ir gabumais pasižymi Danielius ir trys jo draugai — Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas, kurių hebrajiški vardai buvo Hananija, Mišaelis ir  Azarija. Todėl karalius skyrė jiems atsakingas pareigas savo karalystėje (Danieliaus 1:6, 7, 19-21; 2:49).

Nebukadnecaras ypač garbino Marduką, vyriausiąjį Babilono dievą. Savo pergales karalius laikė Marduko malone. Babilone jis pastatė ir išpuošė Marduko šventyklą bei daugelio kitų babilonietiškų dievybių šventoves. Auksinė statula Dūros lygumoje buvo pastatyta, galimas dalykas, Marduko garbei. O planuodamas karo žygius Nebukadnecaras, rodosi, labai pasikliovė būrimu.

Nebukadnecaras puikavosi atstatąs Babiloną, didžiausią anų laikų įtvirtintą miestą. Užbaigęs didžiules dvigubas miesto sienas, pradėtas mūryti jo tėvo, Nebukadnecaras padarė sostinę iš pažiūros neįveikiamą. Karalius suremontavo miesto centre senuosius rūmus ir už dviejų kilometrų į šiaurę pastatė vasaros rūmus. Stengdamasis nudžiuginti karalienę medę, išsiilgusią tėviškės kalvų ir miškų, Nebukadnecaras, kaip  pranešama, pastatė kabančiuosius sodus, laikomus vienu iš septynių senojo pasaulio stebuklų.

„Argi nešaunus tas Babilonas, kurį pasistačiau didele galybe kaip karališką buveinę savo didenybės garbei?“ — didžiavosi karalius vieną dieną vaikščiodamas po savuosius Babilono rūmus. „Šiems žodžiams dar nenusprūdus nuo lūpų“, jam pasimaišė protas. Jis septynerius metus negalėjo viešpatauti ir mito augalais, kaip Danielius buvo išpranašavęs. Paskui Nebukadnecarui buvo sugrąžinta karalystė, ir jis valdė iki pat savo mirties, 582 m. p. m. e. (Danieliaus 4:27-33 [4:30-36]).

KAIP TU SUPRATAI?

Kuo Nebukadnecaras pasižymėjo kaip

• karo strategas?

• valdžios žmogus?

• Marduko garbintojas?

• statytojas?

[Žemėlapis]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

BABILONO IMPERIJA

RAUDONOJI JŪRA

Jeruzalė

Eufratas

Tigras

Ninevė

Sūzai

Babilonas

Ūras

[Iliustracija]

Babilonas, didžiausias anų laikų įtvirtintas miestas

[Iliustracija]

Slibinas simbolizavo Marduką

[Iliustracija]

Plačiai išgarsėję Babilono kabantieji sodai

 [Schema/iliustracija 56 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

DANIELIAUS IŠPRANAŠAUTOSIOS PASAULIO IMPERIJOS

Didžiulė statula (Danieliaus 2:31-45)

BABILONIJA nuo 607 m. p. m. e.

MEDIJA IR PERSIJA nuo 539 m. p. m. e.

GRAIKIJA nuo 331 m. p. m. e.

ROMA nuo 30 m. p. m. e.

BRITANIJOS IR AMERIKOS PASAULINĖ GALYBĖ nuo 1763 m. e. m.

POLITIŠKAI SUSISKALDĘS PASAULIS pabaigos laiku

 [Iliustracija per visą 47-ą puslapį]

 [Iliustracija per visą 58-ą puslapį]