Dviejų karalių konfliktas
Tryliktas skyrius
Dviejų karalių konfliktas
1, 2. Kodėl turėtume domėtis Danieliaus 11 skyriaus pranašyste?
NETAUSODAMI jėgų, grumiasi du karaliai: katras bus pranašesnis. Bėgant metams tai vienas, tai antras ima viršų. Kai kada viešpatauja vienas karalius, o kitas lieka nuošaly, ir protarpiais nesantaika prigęsta. Bet paskui vėl kova įsiplieskia, konfliktas tęsiasi. Paminėsime keletą dramos veikėjų: Sirijos karalius Seleukas I Nikatoras, Egipto karalius Ptolemėjas Lagas, Sirijos princesė ir Egipto karalienė Kleopatra I, Romos imperatoriai Augustas ir Tiberijus, Palmyros karalienė Zenobija. Galiausiai į konfliktą įsivelia nacistinė Vokietija, komunistinis tautų blokas, Britanijos ir Amerikos pasaulinė galybė, Tautų Sąjunga ir Jungtinės Tautos. Kuo visa baigsis, politiniai elementai nė nenumano. Štai tokią jaudinančią pranašystę Jehovos angelas paskelbė pranašui Danieliui maždaug prieš 2500 metų (Danieliaus 11 skyrius).
2 Danieliaus džiaugsmui, angelas detaliai nupasakojo dviejų būsimų karalių varžybas! Drama įdomi ir mums, nes tuodu karaliai grumiasi ligi šiolei. Sužinoję, kaip išsipildė pirmoji pranašystės dalis, mes dar tvirčiau tikėsime ir pasikliausime pranašiško pasakojimo pabaiga. Įsiklausę į pranašystę, aiškiai suvoksime, kokiu laikmečiu gyvename. Sustiprės mūsų ryžtas likti neutraliems konflikte ir kantriai laukti, kada Dievas išspręs visa mūsų labui (Psalmių 146:3, 5). Tad atidžiai klausykime, ką Jehovos angelas kalba Danieliui.
PRIEŠ GRAIKIJOS KARALYSTĘ
3. Kam angelas padėjo „pirmaisiais Darijaus Medo metais“?
3 „O aš, — sako angelas, — pirmaisiais Darijaus Medo metais [539—538 m. p. m. e.] stojau jam padėti ir jį stiprinti“ (Danieliaus 11:1). Darijaus nebebuvo gyvo, bet angelas, atėjęs perduoti pranašiškos žinios, pirmiausia prakalbo apie jo valdymą. Juk šis karalius įsakė ištraukti Danielių iš liūtų narvo ir išleido potvarkį, kad visi jo pavaldiniai bijotų Danieliaus Dievo (Danieliaus 6:22-28). Vis dėlto angelas palaikė ne Darijų Medą, o savo bendrininką Mykolą — Danieliaus tautos didžiūną. (Palygink Danieliaus 10:12-14.) Dievo angelas stiprino Mykolą, kai šis kovėsi su demoniškuoju Medijos ir Persijos didžiūnu.
4, 5. Kokie keturi Persijos karaliai buvo išpranašauti?
4 Toliau Dievo angelas kalbėjo: „Tikėk manimi, Persija turės dar tris karalius. Ketvirtasis bus kur kas turtingesnis už visus kitus ir, savo turtais tapęs galingas, sukurstys visus prieš Graikijos karalystę“ (Danieliaus 11:2). Apie kokius Persijos valdovus čia šnekama?
5 Pirmieji trys karaliai buvo Kyras Didysis, Kambizas II ir Darijus I (Histaspas). Kadangi Bardija (arba apsimetėlis, vardu Gaumata) valdė tik septynis mėnesius, pranašystė apie jį nutyli. 490 m. p. m. e. į Graikiją antrąsyk pasikėsino trečias karalius, Darijus I. Bet Maratono lygumoje persai pralaimėjo ir pasitraukė į Mažąją Aziją. Nors Darijus ėmė rūpestingai ruoštis naujam žygiui prieš Graikiją, po ketverių metų mirė, taip ir neįgyvendinęs užmojų. Visa atiteko jo sūnui ir įpėdiniui, „ketvirtajam“ karaliui — Kserksui I. Šis ir buvo karalius Ahasveras, kuris vedė Esterą (Esteros 1:1; 2:15-17).
6, 7. a) Kaip ketvirtasis karalius ‛sukurstė visus prieš Graikijos karalystę’? b) Kuo baigėsi Kserkso žygis prieš Graikiją?
6 Kserksas I iš tikrųjų ‛sukurstė visus prieš Graikijos karalystę’, tai yra prieš nepriklausomas graikų valstybes. Knygoje The Medes and Persians—Conquerors and Diplomats sakoma: „Ambicingų dvariškių raginamas Kserksas puolė ir sausuma, ir jūra.“ Penktojo amžiaus p. m. e. graikų istorikas Herodotas rašo, kad „ši kariuomenė buvo didžiausia iš visų mums žinomų: palyginti su ja, atrodo niekinga [bet kokia] kariuomenė“. Anot Herodoto raštų, „laivyne buvo 517 610 vyrų. Pėstininkų buvo 1 700 000 karių, raitelių — 80 000. Prie to skaičiaus dar reikia pridėti ant kupranugarių jojusius arabus ir kovos vežimais važiavusius libius — maždaug 20 000 vyrų. Sudėję į krūvą sausumos ir jūros pajėgas, gausime 2 317 610 vyrų“.
7 Kserksas I, siekdamas visiškos pergalės, 480 m. p. m. e. atžygiavo su didele kariuomene prieš Graikiją. Termopilų tarpeklyje persai įveikė graikus, nors šie buvo pasirinkę delsimo taktiką, ir nuniokojo Atėnus. O prie Salamino salos persai skaudžiai pralaimėjo. Dar vieną pergalę graikai iškovojo 479 m. p. m. e. prie Platėjos. Nė vienas iš septynių karalių, 143 metus valdžiusių Persijos imperiją po Kserkso, nesiveržė Graikijon. Bet paskui Graikijoje iškilo galingas karalius.
DIDŽIULĖ KARALYSTĖ PADALIJAMA Į KETURIAS DALIS
8. Koks „galiūnas karalius“ iškilo ir kaip jam atiteko „plačios valdos“?
8 „Iškils galiūnas karalius, turės plačias valdas ir darys, kas jam patiks“, — sakė angelas (Danieliaus 11:3). Dvidešimt vienerių metų Aleksandras ‛iškilo’ kaip Makedonijos karalius 336 m. p. m. e. Jis tikrai tapo „galiūnu karaliumi“ — Aleksandru Didžiuoju. Savo tėvo, Pilypo II, sumanymų įkvėptas, jis užgrobė Persijos provincijas Viduriniuosiuose Rytuose. Persikėlę per Eufrato ir Tigro upes, 47 000 jo vyrų išvaikė 250 000 Darijaus III kareivių palei Gaugamelus. Darijus pabėgo ir buvo nužudytas, — taip nunyko persų dinastija. Dabar Graikija virto pasaulio imperija; Aleksandras ‛turėjo plačias valdas ir darė, kas jam patiko’.
9, 10. Kaip išsipildė pranašavimas, kad Aleksandro karalystę paveldės ne jo palikuonys?
9 Aleksandras negalėjo ilgai užsibūti pasaulio valdovu, nes angelas pridūrė: „Kai jis taps dar galingesnis, jo karalystė bus nualinta ir padalyta į keturių padangių vėjų kryptis, tačiau ne jo paties palikuonims nei jo turėtai galingai valdžiai. Jo karalystė bus išrauta ir atiduota kitiems, o ne jo įpėdiniams“ (Danieliaus 11:4). Eidamas 33-iuosius metus, 323 m. p. m. e. Aleksandras staiga susirgo ir mirė Babilone.
10 Didžiulė Aleksandro imperija atiteko „ne jo paties palikuonims“. Jo brolis Pilypas III Arhidėjas valdė mažiau nei septynerius metus ir Aleksandro motinos Olimpiados iniciatyva buvo nužudytas 317 m. p. m. e. Aleksandro Didžiojo sūnus Aleksandras IV valdė iki 311 m. p. m. e., kol su juo susidorojo Kasandras, vienas jo tėvo karvedžių. Aleksandro pavainikis Heraklis veržėsi į valdžią tėvo vardu, bet 309 m. p. m. e. buvo nužudytas. Šitaip Aleksandro giminė nutrūko ir jo šeima prarado „turėtą valdžią“.
11. Kaip Aleksandro karalystė buvo „padalyta į keturių padangių vėjų kryptis“?
11 Aleksandrui mirus, jo karalystė buvo „padalyta į keturių padangių vėjų kryptis“. Daug karo vadų kivirčijosi nepasidalydami teritorijų. Vienaakis karvedys Antigonas I gviešėsi visos Aleksandro imperijos, tačiau žuvo viename mūšyje prie Ipso (Frygija). Keturi Aleksandro karvedžiai 301 m. p. m. e. jau viešpatavo plačiose žemėse, kurias buvo užkariavęs jų vadas. Kasandras valdė Makedoniją ir Graikiją. Lisimachas paėmė valdžią Mažojoje Azijoje ir Trakijoje. Seleukas I Nikatoras gavo Mesopotamiją ir Siriją. O Ptolemėjui Lagui teko Egiptas ir Palestina. Kaip ir išpranašauta, didžioji Aleksandro imperija suskilo į keturias helenistines karalystes.
VARŽOVAI — DU KARALIAI
12, 13. a) Kaip atsitiko, kad iš keturių helenistinių karalysčių teliko dvi? b) Kokios dinastijos pradininkas Sirijoje buvo Seleukas?
12 Įsitvirtinęs valdžioje, Kasandras po kelerių metų mirė, ir 285 m. p. m. e. Lisimachas užvaldė europinę Graikijos imperijos dalį. Lisimachas 281 m. p. m. e. žuvo kovoje su Seleuku I Nikatoru, ir taip į Seleuko rankas perėjo diduma Azijos teritorijų. Antigonas II Gonatas, vieno Aleksandro karvedžio vaikaitis, 276 m. p. m. e. sėdo į Makedonijos sostą. Paskui Makedonija pasidarė priklausoma nuo Romos ir 146 m. p. m. e. tapo Romos provincija.
13 Dabar iš keturių helenistinių karalysčių liko dvi: viena — Seleuko I Nikatoro, kita — Ptolemėjo Lago. Seleukas buvo Seleukidų dinastijos pradininkas Sirijoje. Jis įkūrė keletą miestų, tarp jų — naująją Sirijos sostinę Antiochiją ir Seleukijos uostamiestį. Beje, Antiochijoje mokė apaštalas Paulius; ten Jėzaus sekėjai buvo praminti krikščionimis (Apaštalų darbai 11:25, 26; 13:1-4). Seleukas buvo nužudytas 281 m. p. m. e., tačiau jo dinastija valdė iki 64 m. p. m. e., kol Romos karvedys Gnėjus Pompėjus pavertė Siriją Romos provincija.
14. Nuo kada Egiptą valdė Ptolemėjų dinastija?
14 Ilgiausiai išsilaikė Ptolemėjo Lago (Ptolemėjo I) helenistinė karalystė; 305 m. p. m. e. jis prisiėmė karaliaus titulą. Ptolemėjų dinastija viešpatavo Egipte iki 30 m. p. m. e., kol jį užkariavo Roma.
15. Kokie du galingi karaliai kilo iš keturių helenistinių karalysčių ir kokia užvirė kova?
15 Taip iš keturių helenistinių karalysčių kilo du galingi karaliai: Seleukas I Nikatoras (Sirijoje) ir Ptolemėjas I (Egipte). Nuo jų ir prasidėjo ilga kova tarp „šiaurės karaliaus“ ir „pietų karaliaus“, aprašyta Danieliaus knygoje, 11 skyriuje. Jehovos angelas karalių neįvardijo, nes jie ilgainiui keitėsi ir buvo įvairių tautybių. Angelas praleido nereikšmingus faktus, o paminėjo tik tuos valdovus ir įvykius, kurie lėmė konfliktą.
ĮSIŽIEBIA KONFLIKTAS
16. a) Nuo ko į šiaurę ir į pietus viešpatavo du karaliai? b) Kokie karaliai pirmiausia atliko „šiaurės karaliaus“ ir „pietų karaliaus“ vaidmenis?
16 Paklausyk! Jehovos angelas pasakoja, nuo ko prasidės jaudinantis konfliktas: „Pietų karalius taps galingas, tačiau vienas iš jo [Aleksandro] didžiūnų [šiaurės karalius] taps už jį galingesnis ir valdys turėdamas platesnes valdas negu jis“ (Danieliaus 11:5). „Šiaurės karalius“ ir „pietų karalius“ — tai valdovai, viešpataujantys į šiaurę ir į pietus nuo Danieliaus tautos, tuo laiku jau paleistos iš Babilono gniaužtų ir sugrįžusios į Judo žemę. „Pietų karaliumi“ pirmiausia buvo Egipto valdovas Ptolemėjas I. „Platesnes valdas“ turintis ir už Ptolemėją I pranašesnis Aleksandro karvedys buvo Sirijos karalius Seleukas I Nikatoras. Jis atliko „šiaurės karaliaus“ vaidmenį.
17. Kieno valda buvo Judo žemė, kai kilo konfliktas tarp šiaurės karaliaus ir pietų karaliaus?
17 Kai kilo konfliktas, Judo žemė priklausė pietų karaliui. Apie 320 m. p. m. e. Ptolemėjas I ėmė vilioti žydus Egipto išeivijon. Aleksandrijoje, kur Ptolemėjas I įkūrė garsią biblioteką, suklestėjo žydų kolonija. Iki 198 m. p. m. e. Judo žydus savo įtakos sferoje išlaikė pietų karalius — Ptolemėjų Egiptas.
18, 19. Kaip du varžovai sudarė „lygiateisę sutartį“?
18 Apie tuos du karalius angelas pranašavo: „Po kelerių metų jie susivienys, ir pietų karaliaus duktė atvyks pas šiaurės karalių sudaryti lygiateisės sutarties. Bet ji neišsaugos peties jėgų; neatsilaikys nei jis, nei jo petys; ir bus išduota ji ir tie, kurie ją atvedė, ir jos gimdytojas, ir tas, kuris ją stiprino anuomet“ (Danieliaus 11:6, NW). Kaip tai įvyko?
19 Pranašystėje neužsimenama apie Seleuko I Nikatoro sūnų ir įpėdinį Antiochą I, nes šis nėjo į lemiamą karą su pietų karaliumi. Bet jo įpėdinis Antiochas II ilgai kovojo su Ptolemėjo I sūnumi Ptolemėju II. Antiochas II buvo šiaurės karalius, Ptolemėjas II — pietų karalius. Antiochas II vedė Laodikę ir jiems gimė sūnus, Seleukas II, o Ptolemėjas II turėjo dukterį Berenikę. Tie du karaliai 250 m. p. m. e. sudarė „lygiateisę sutartį“. Antiochui II sąjunga brangiai kainavo: jis išsiskyrė su Laodike ir vedė Berenikę — „pietų karaliaus dukterį“. Berenikė nuo jo susilaukė sūnaus, ir dabar vaikelio (o ne Laodikės sūnų) laukė Sirijos sostas.
20. a) Kaip Berenikės „petys“ neatsilaikė? b) Kaip buvo išduota Berenikė, „tie, kurie ją atvedė“, ir „tas, kuris ją stiprino“? c) Kas ėmė karaliauti Sirijoje, kai Antiochas II neteko „peties“, arba galios?
20 Berenikės „petys“, arba ramstis, buvo tėvas Ptolemėjas II. Kai 246 m. p. m. e. jis mirė, ji su savo vyru ‛neišsaugojo peties jėgų’. Antiochas II paliko ją, vėl vedė Laodikę ir jųdviejų sūnų išsirinko įpėdiniu. Laodikė pasirūpino nužudyti Berenikę ir jos vaiką. Toks galas, matyt, ištiko ir Berenikės palydovus — „tuos, kurie ją atvedė“ iš Egipto į Siriją. Laodikė nunuodijo net Antiochą II, taigi ‛neatsilaikė’ nė „jo petys“, arba galia. Mirė Berenikės tėvas („gimdytojas“), mirė ir vyras, laikinai ją ‛stiprinęs’. Dabar Sirijoje karaliavo Seleukas II, Laodikės sūnus. O kaip į visa tai reagavo naujas Ptolemėjų dinastijos karalius?
KARALIUS KERŠIJA UŽ SESERS NUŽUDYMĄ
21. a) Kas buvo „atžala“ iš Berenikės „šaknų“ ir kaip ji ‛išaugo’? b) Kaip Ptolemėjas III ‛įsiveržė į šiaurės karaliaus tvirtovę’ ir nugalėjo jį?
21 „Jo vietoje išaugs atžala iš jos šaknų, — sakė angelas. — Jis žygiuos prieš šiaurės karaliaus kariuomenę, įsiverš į jo tvirtovę, parodys jiems, ką jis gali, ir nugalės“ (Danieliaus 11:7). Berenikės brolis ir buvo jos tėvų („šaknų“) „atžala“. Mirus tėvui, jis ‛išaugo’ pietų karaliumi — Egipto faraonu Ptolemėju III — ir puolė keršyti už sesers nužudymą. Jis atžygiavo prieš Sirijos karalių Seleuką II, padėjusį Laodikei nužudyti Berenikę su vaikeliu, ir įsiveržė į ‛šiaurės karaliaus tvirtovę’. Ptolemėjas III užgrobė įtvirtintą Antiochijos dalį ir Laodikės nepaliko gyvos. Keliaudamas į rytus per šiaurės karaliaus valdas, jis nusiaubė Babiloniją ir pasiekė Indiją.
22. Ką Ptolemėjas III išsinešė į Egiptą ir kodėl ‛keletą metų paliko šiaurės karalių ramybėje’?
22 Kas dėjosi paskui? Dievo angelas pasakoja: „Net jų dievus — jų stabus drauge su jų brangiais sidabro ir aukso indais išneš į Egiptą kaip karo grobį. Keletą metų jis paliks šiaurės karalių ramybėje“ (Danieliaus 11:8). Prieš daugiau kaip 200 metų Persijos karalius Kambizas II buvo užkariavęs Egiptą ir parsigabenęs namo Egipto dievus — „stabus“. Ptolemėjas III nusiaubė senąją Persijos sostinę Sūzus ir atgavęs tuos dievus išnešė į Egiptą „kaip karo grobį“. Jis parsigabeno ir daugybę „brangių sidabro ir aukso indų“. Tačiau teko slopinti maištą savo šalyje, taigi Ptolemėjas III ‛paliko šiaurės karalių ramybėje’, nebedarė jam jokios žalos.
SIRIJOS KARALIUS ATSILYGINA TUO PAČIU
23. Kodėl šiaurės karalius, įsiveržęs į pietų karaliaus valdas, ‛sugrįžo į savo kraštą’?
23 Kaip reagavo šiaurės karalius? Danieliui buvo pasakyta: „Tada pastarasis užpuls pietų karaliaus šalį, bet sugrįš į savo kraštą“ (Danieliaus 11:9). Šiaurės karalius — Sirijos valdovas Seleukas II smogė atsakomąjį smūgį. Jis įsiveržė į Egipto karaliaus (pietų karaliaus) „šalį“, arba valdas, bet pralaimėjo. Apie 242 m. p. m. e. Seleukas II pasitraukė į Sirijos sostinę Antiochiją, ‛sugrįžo į savo kraštą’ su menkais kariuomenės likučiais. Kai jis mirė, sostą paveldėjo sūnus Seleukas III.
24. a) Kas atsitiko Seleukui III? b) Kaip Sirijos karalius Antiochas III ‛žygiavo pirmyn tarsi potvynis ir nušlavė’ pietų karaliaus valdas?
24 Kas išpranašauta apie Sirijos karaliaus Seleuko II palikuonis? Angelas sakė Danieliui: „Jo sūnūs kariaus ir sutelks labai galingą kariuomenę. Vienas jų žygiuos pirmyn tarsi potvynis ir nušluos kraštą. Vėl kariaus prie pat jo tvirtovės [„pakeliui į savo tvirtovę“, NW]“ (Danieliaus 11:10). Seleukas III nevaldė nė trejų metų ir buvo nužudytas. Sirijos sostas atiteko jo broliui Antiochui III. Šis Seleuko II sūnus surinko gausias pajėgas prieš tuometinį pietų karalių — Ptolemėją IV. Naujasis šiaurės karalius sėkmingai kariavo su Egiptu ir atkovojo Seleukijos uostamiestį, Celesirijos provinciją, Tyro bei Ptolemaidės miestus ir aplinkinius miestelius, sutriuškino karaliaus Ptolemėjo IV kariuomenę ir užėmė daugelį Judo miestų. 217 m. p. m. e. pavasarį Antiochas III patraukė iš Ptolemaidės į šiaurę — į Siriją, „savo tvirtovę“. Bet netrukus viskas apsivertė antraip.
ĮVYKIAI PASISUKA KITA VAGA
25. Kur Ptolemėjas IV susikovė su Antiochu III ir kas buvo „atiduota į [Egipto, arba pietų, karaliaus] rankas“?
25 Kaip ir Danielius, mes atidžiai klausomės, ką Jehovos angelas pranašauja: „Pietų karalius įtūžęs išeis ir stos prieš šiaurės karalių, sutelkusį milžinišką kariauną, kuri betgi bus atiduota į jo priešo rankas“ (Danieliaus 11:11). Pietų karalius Ptolemėjas IV surinko 75 000 kareivių ir nužygiavo į šiaurę kautis su priešu. Sirijos valdovas Antiochas III (šiaurės karalius) vylėsi atsikirsti ‛sutelkęs milžinišką kariauną’ — 68 000 kovotojų. Tačiau prie Rafijos, pajūrio miesto, netoli Egipto sienos, kilo mūšis, ir tada jo pajėgos buvo ‛atiduotos į [pietų karaliaus] rankas’.
26. a) Kokią „kariauną“ mūšyje prie Rafijos paėmė pietų karalius ir kokią taikos sutartį sudarė? b) Kodėl Ptolemėjas ‛pergalingas netapo’? c) Kas sėdo į pietų karaliaus sostą?
26 Toliau pranašaujama: „Kai ta kariauna bus paimta, jo širdis nesitvers iš puikybės, — jis išžudys dešimtis tūkstančių, bet pergalingas netaps“ (Danieliaus 11:12). Ptolemėjas IV, pietų karalius, užmušė 10 000 Sirijos pėstininkų ir 300 raitininkų, o 4000 paėmė į nelaisvę. Paskui karaliai sudarė sutartį: Antiochas išsaugojo Sirijos uostamiestį Seleukiją, bet prarado Finikiją ir Celesiriją. Pergalingojo pietų karaliaus širdis ‛nesitvėrė iš puikybės’, ypač prieš Jehovą. Judo žemė liko Ptolemėjo IV valdžioje. Bet jis ‛pergalingas netapo’: įveikęs šiaurės karalių, jis nepasinaudojo savo pranašumu. Atvirkščiai, Ptolemėjas IV ėmė palaidai gyventi, ir penkiametis jo sūnus Ptolemėjas V sėdo į pietų karaliaus sostą pirmiau, nei mirė Antiochas III.
VĖL PAKYLA PERGALINGAS KARALIUS
27. Kaip šiaurės karalius „po keleto metų“ vėl atžygiavo susigrąžinti žemių iš Egipto?
27 Dėl visų savo žygdarbių Antiochas III buvo pramintas Antiochu Didžiuoju. Apie jį angelas sakė: „Šiaurės karalius vėl sutelks kariauną, didesnę už pirmąją, ir po keleto metų vėl atžygiuos su pulkų pulkais ir gausiais karo reikmenimis“ (Danieliaus 11:13). Nuo to karto, kai egiptiečiai sumušė sirus prie Rafijos, praėjo „keletas metų“ — 16 ar daugiau. Berniukui Ptolemėjui V tapus pietų karaliumi, Antiochas III išsiruošė su „kariauna, didesne už pirmąją“, atkovoti prarastų žemių. Jis pasitelkė net Makedonijos karaliaus Pilypo V pajėgas.
28. Kokių rūpesčių turėjo mažasis pietų karalius?
28 Pietų karalius turėjo rūpesčių ir savo valdose. „Tais laikais daugelis sukils prieš pietų karalių“, — sakė angelas (Danieliaus 11:14a). Iš tiesų daugelis ‛sukilo prieš pietų karalių’. Mažąjį valdovą užklupo ne tik Antiocho III ir sąjungininkų makedonų kariuomenė, bet ir Egipto vidaus problemos. Globėjas Agatoklis, valdantis šalį jo vardu, nesiskaitė su egiptiečiais, todėl daugelis maištavo. Angelas pridūrė: „Nedori karštuoliai iš tavo paties tautos pakils įgyvendinti to regėjimo, bet jie bus nugalėti“ (Danieliaus 11:14b). Net kai kurie Danieliaus tautiečiai pasidarė „nedori karštuoliai“ — revoliucionieriai. Tokių žydų „regėjimas“, neva tėvynė išsivaduos iš pagonių jungo, buvo apgaulingas. Jų lauks nesėkmė, kitaip tariant, jie „bus nugalėti“.
29, 30. a) Kaip „pietų pajėgos“ pralaimėjo, puolamos iš šiaurės? b) Kaip šiaurės karalius ‛apsistojo gražiajame krašte’?
29 Jehovos angelas toliau pranašavo: „Šiaurės karalius atžygiuos, skubiai supils apgulos pylimą ir paims tvirtovės miestą. O pietų pajėgos neįstengs atsilaikyti, net jo patys rinktiniai būriai stokos jėgų priešintis. Jo užpuolikas darys, kas jam patiks, niekas prieš jį neįstengs atsilaikyti. Apsistos gražiajame krašte — jis visas bus jo rankose“ (Danieliaus 11:15, 16).
30 Ptolemėjo V karinės „pietų pajėgos“ neatlaikė puolimo iš šiaurės. Prie Panėjo (Pilypo Cezarėjos) Antiochas III kovėsi su Egipto karvedžiu Skopu bei 10 000 vyrų („rinktiniais būriais“) ir privertė juos pasitraukti į Sidoną — „tvirtovės miestą“. Ten Antiochas III ‛supylė apgulos pylimą’ ir 198 m. p. m. e. paėmė tą Finikijos uostamiestį. Jis ‛darė, kas jam patiko’, nes egiptiečio pietų karaliaus pajėgos neįstengė atsilaikyti. Antiochas III paskui atžygiavo prieš Judo, „gražiojo krašto“, sostinę Jeruzalę. 198 m. p. m. e. Jeruzalė ir Judas perėjo iš pietų karaliaus (Egipto valdovo) į šiaurės karaliaus (Sirijos valdovo) rankas. Antiochas III, šiaurės karalius, ‛apsistojo gražiajame krašte’. Visi priešiški žydai ir egiptiečiai pakliuvo į „jo rankas“. Ar ilgai šiaurės karalius elgsis, kaip panorėjęs?
ROMA PAŽABOJA SMARKUOLĮ
31, 32. Kodėl šiaurės karalius tik ‛sudarė taikos sutartį’ su pietų karaliumi?
31 Jehovos angelas atsako: „Jis [šiaurės karalius] sumanys užimti jėga visą pietų karalystę, bet vis dėlto sudarys su juo sutartį ir, vis norėdamas sunaikinti tą karalystę, duos jam dukterį žmona. Bet tai jam nepasiseks ir naudos iš to jam nebus“ (Danieliaus 11:17).
32 Šiaurės karalius Antiochas III ‛sumanė užimti jėga’ Egiptą. Bet tik ‛sudarė taikos sutartį’ su pietų karaliumi Ptolemėju V. Romos reikalavimai privertė Antiochą III keisti planus. Kai jis išvien su Makedonijos karaliumi Pilypu V pakilo prieš mažametį Egipto karalių ir gviešėsi žemių, Ptolemėjo V globėjai kreipėsi paramos į Romą. Šioji nepraleido progos išplėsti savo įtakos sferą ir parodė, ką gali.
33. a) Kokios buvo Antiocho III ir Ptolemėjo V taikos sąlygos? b) Kokiais sumetimais Kleopatra I buvo ištekinta už Ptolemėjo V ir kodėl planas žlugo?
33 Romos spaudžiamas, Antiochas III pasiūlė pietų karaliui taiką. Tiktai užuot daręs, kaip reikalauja Roma, ir grąžinęs pagrobtas žemes, Antiochas III sumanė formaliai perduoti jas, ištekindamas savo dukterį Kleopatrą I už Ptolemėjo V. Kelias provincijas, tarp jų ir Judą, „gražųjį kraštą“, numatė duoti kraičio. Bet per vedybas 193 m. p. m. e. Sirijos karalius nedavė tų provincijų Ptolemėjui V. Santuoka tebuvo politinis manevras, o užmačia — padaryti Egiptą priklausomą nuo Sirijos. Bet ‛naudos iš to jam [Antiochui III] nebuvo’, nes Kleopatra I palaikė savo vyrą. Kai kilo karas tarp Antiocho III ir romėnų, Egiptas stojo Romos pusėn.
34, 35. a) Į kokį „pajūrį“ šiaurės karalius atgręžė savo veidą? b) Kaip Roma padarė galą šiaurės karaliaus „įžūlumui“? c) Kokiomis aplinkybėmis žuvo Antiochas III ir kas tapo naujuoju šiaurės karaliumi?
34 Apie šiaurės karaliaus pralaimėjimą angelas kalbėjo: „Tada jis [Antiochas III] atgręš veidą į pajūrio salas [„į pajūrį“, Brb red.] ir daugelį iš jų užims. Bet vienas karvedys [Roma] padarys galą jo įžūlumui, — iš tikrųjų atgręš jo įžūlumą prieš jį patį. Tuomet jis [Antiochas III] atgal atgręš veidą į savo krašto tvirtoves, bet suklups ir kris, nebus atrastas“ (Danieliaus 11:18, 19).
35 Čia minimas Makedonijos, Graikijos bei Mažosios Azijos „pajūris“. Kai 192 m. p. m. e. Graikijoje kilo karas, atžygiavo ir Antiochas III. Roma pasipiktino, kad Sirijos karalius kėsinasi į Graikijos žemes, ir oficialiai paskelbė jam karą. Romėnai įveikė Antiochą III Termopiluose. 190 m. p. m. e. jis pralaimėjo Magnezijos mūšį, ir apytikriai po metų jam teko atsisakyti visko Graikijoje, Mažojoje Azijoje ir į vakarus nuo Tauro kalnų. Roma uždėjo didelę piniginę baudą ir pažabojo Sirijos valdovą — tuometinį šiaurės karalių. Išvarytas iš Graikijos bei Mažosios Azijos ir praradęs beveik visą laivyną, Antiochas III ‛atgręžė veidą į savo krašto [Sirijos] tvirtoves’. Taip romėnai ‛atgręžė jo įžūlumą prieš jį patį’. Antiochas III žuvo 187 m. p. m. e., mėgindamas apiplėšti vieną šventyklą Elimaidėje (Persija). Jis ‛krito’ negyvas, o nauju šiaurės karaliumi tapo jo sūnus Seleukas IV.
KONFLIKTAS TĘSIASI
36. a) Kaip pietų karalius stengėsi nepasiduoti ir kas jam nutiko? b) Kaip žuvo Seleukas IV ir kas buvo jo įpėdinis?
36 Ptolemėjas V, pietų karalius, geidė provincijų, kurias turėjo gauti kaip Kleopatros kraitį, bet buvo nunuodytas. Paskui valdė Ptolemėjas VI. O kaip Seleukas IV? Stokodamas pinigų sumokėti didelę baudą Romai, jis siuntė iždininką Heliodorą pagrobti brangenybių, neva saugomų Jeruzalės šventykloje. Heliodoras pats troško valdžios ir nužudė Seleuką IV. Tačiau Pergamo karalius Eumenas ir jo brolis Atalas karūnavo nužudytojo valdovo brolį Antiochą IV.
37. a) Kaip Antiochas IV stengėsi pasirodyti galingesnis už Jehovą Dievą? b) Kas įvyko, kai Antiochas IV išniekino Jeruzalės šventovę?
37 Naujasis šiaurės karalius Antiochas IV stengėsi pasirodyti galingesnis už Dievą ir išrauti Jehovos garbinimą su šaknimis. Jeruzalės šventyklą paskirdamas Dzeusui, arba Jupiteriui, jis paniekino Jehovą. 167 m. p. m. e. gruodį pagonių aukuras buvo pastatytas šventyklos kieme ant didžiojo altoriaus, kur Jehovai atnašaujamos kasdieninės deginamosios aukos. Po dešimties dienų ten buvo paaukota auka Dzeusui. Išniekinus šventovę, Makabiejai pakurstė žydų sukilimą. Antiochas IV kovojo su jais trejus metus. 164 m. p. m. e. per išniekinimo metines Judas Makabiejus iš naujo paskyrė šventyklą Jehovai, ir buvo įvesta Pašventinimo — Hanukos šventė (Jono 10:22).
38. Kaip Makabiejai neteko valdžios?
38 Tikriausiai 161 m. p. m. e. Makabiejai sudarė sutartį su Roma ir 104 m. p. m. e. įkūrė karalystę. Bet nesantarvė tarp jų ir Sirijos karaliaus neužgeso. Galiausiai Roma buvo paprašyta įsikišti. 63 m. p. m. e. Romos karvedys Gnėjus Pompėjus po trijų mėnesių apgulties paėmė Jeruzalę. Romos senatas 39 m. p. m. e. paskyrė Judėjos karaliumi edomitą Erodą. Jis įsitvirtino Jeruzalėje 37 m. p. m. e., o Makabiejai neteko valdžios.
39. Kuo tau buvo naudinga apsvarstyti Danieliaus 11:1-19?
39 Koks nuostabus faktas: pranašystė apie du besivaidijančius karalius nuo pat pradžių tiksliai pildosi! Kaip įdomu peržiūrėti maždaug 500 metų istorijos laikotarpį — nuo tada, kai Danielius gavo pranašišką žinią, — ir išsiaiškinti, kokie valdovai atliko šiaurės karaliaus ir pietų karaliaus vaidmenis! Tačiau tie karaliai keičiasi, o kova tęsiasi ir Jėzaus Kristaus laikais, ir ligi pat šių dienų. Istoriją gretindami su intriguojančiomis pranašystės detalėmis, mes atpažinsime du karūnuotus varžovus.
KAIP TU SUPRATAI?
• Kokios dvi galingos dinastijos kilo iš helenistinių karalysčių ir kokia kova tarp jų prasidėjo?
• Kaip, pasak Danieliaus 11:6 (NW), du karaliai sudarė „lygiateisę sutartį“?
• Kaip konfliktas pasireiškė tarp
Seleuko II ir Ptolemėjo III (Danieliaus 11:7-9)?
Antiocho III ir Ptolemėjo IV (Danieliaus 11:10-12)?
Antiocho III ir Ptolemėjo V (Danieliaus 11:13-16)?
• Kokiais sumetimais Kleopatra buvo ištekinta už Ptolemėjo V ir kodėl planas žlugo (Danieliaus 11:17-19)?
• Kuo tau naudinga įsiklausyti į Danieliaus 11:1-19 žodžius?
[Studijų klausimai]
[Lentelė/iliustracijos 228 puslapyje]
DANIELIAUS 11:5-19 IŠPRANAŠAUTIEJI KARALIAI
Šiaurės Pietų
karalius karalius
Danieliaus 11:5 Seleukas I Nikatoras Ptolemėjas I
Danieliaus 11:6 Antiochas II Ptolemėjas II
(žmona Laodikė) (duktė Berenikė)
Danieliaus 11:7-9 Seleukas II Ptolemėjas III
Danieliaus 11:10-12 Antiochas III Ptolemėjas IV
Danieliaus 11:13-19 Antiochas III Ptolemėjas V
(duktė Kleopatra I) Įpėdinis:
Įpėdiniai: Ptolemėjas VI
Seleukas IV ir
Antiochas IV
[Iliustracija]
Monetoje vaizduojamas Ptolemėjas II su žmona
[Iliustracija]
Seleukas I Nikatoras
[Iliustracija]
Antiochas III
[Iliustracija]
Ptolemėjas VI
[Iliustracija]
Horo šventykla Adfuje, Aukštutiniame Egipte, pastatyta Ptolemėjo III ir jo įpėdinių
[Žemėlapis/iliustracijos 216, 217 puslapiuose]
(Prašom žiūrėti patį leidinį)
„Šiaurės karalius“ ir „pietų karalius“ — tai valdovai, viešpataujantys į šiaurę ir į pietus nuo Danieliaus tėvynės
MAKEDONIJA
GRAIKIJA
MAŽOJI AZIJA
IZRAELIS
LIBIJA
EGIPTAS
ETIOPIJA
SIRIJA
Babilonas
ARABIJA
[Iliustracija]
Ptolemėjas II
[Iliustracija]
Antiochas Didysis
[Iliustracija]
Akmens plokštėje įrašyti oficialūs Antiocho Didžiojo potvarkiai
[Iliustracija]
Ptolemėjo V atvaizdas monetoje
[Iliustracija]
Ptolemėjo III vartai Karnake (Egiptas)
[Iliustracija per visą 210-ą puslapį]
[Iliustracija 215 puslapyje]
Seleukas I Nikatoras
[Iliustracija 218 puslapyje]
Ptolemėjas I
