Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Išgelbėtas iš liūtų nasrų!

Išgelbėtas iš liūtų nasrų!

Aštuntas skyrius

Išgelbėtas iš liūtų nasrų!

1, 2. a) Kaip Darijus Medas įvedė tvarką padidėjusioje imperijoje? b) Apibūdink satrapo pareigas ir valdžią.

BABILONO pasaulinė imperija žlugo! Jo puikybės neliko per kelias valandas. Prasidėjo nauja — medų ir persų era. Darijui Medui, Belšacaro sosto įpėdiniui, dabar teko nelengva užduotis įvesti tvarką išsiplėtusiose valdose.

2 Pirmiausia Darijus paskyrė 120 satrapų. Šioms pareigoms, manoma, būdavo renkami karaliaus giminaičiai. Apskritai satrapas valdė kurią nors didesnę imperijos sritį arba mažesnį rajoną (Danieliaus 6:2). Jis privalėjo imti mokesčius ir persiųsti duoklę į karaliaus rūmus. Nors atsiskaitydavo besilankančiam karaliaus atstovui, vis dėlto turėjo didelę valdžią. Satrapo titulas reiškė „Karalystės sergėtojas“. Provincijoje satrapą laikė karaliumi vasalu, bemaž vienvaldžiu.

3, 4. Kodėl karalius Darijus išsirinko Danielių ir kokį postą jam skyrė?

3 Koks vaidmuo naujojoje santvarkoje teks Danieliui? Gal senyvą, kone šimtametį, žydų pranašą Darijus Medas atleis iš tarnybos? Anaiptol! Darijus tikrai žinojo, kad Danielius tiksliai išpranašavo Babilono žlugimą ir kad numatyti tam reikėjo antžmogiškos įžvalgos. Be to, Danielius nuo seno turėjo reikalų su įvairiomis Babilono tremtinių bendruomenėmis. Darijus norėjo taikiai sugyventi su naujais pavaldiniais. Tad buvo neprošal pasitelkti tokį išmintingą ir patyrusį žmogų kaip Danielius. Ir kokias gi pareigas numatė jam karalius?

4 Būtų buvę gan keista, jei Danielių, žydų tremtinį, Darijus būtų pakėlęs į satrapus. Bet įsivaizduok visuotinę nuostabą: Darijus paskelbė Danielių ministru — vienu iš trijų vyrų, prižiūrinčių satrapus! Danielius netgi „pasižymėjo“ tarp savo kolegų. „Jis buvo apdovanotas nepaprasta dvasia.“ Ir Darijus ketino suteikti jam ministro pirmininko postą (Danieliaus 6:3-5a).

5. Kaip kiti ministrai bei satrapai reagavo į Danieliaus paskyrimą ir kodėl?

5 Kiti ministrai ir satrapai siuto iš piktumo. Jie negalėjo susitaikyti su mintimi, kad bus pavaldūs Danieliui — nei medui, nei persui, nei karaliaus šeimos nariui! Kaip Darijus galėjo ignoruoti savo tautiečius, net šeimynykščius, ir patikėti tokį atsakingą postą svetimšaliui? Šitoks sprendimas turbūt rodėsi neteisingas. Danieliaus dorybę satrapai tikriausiai laikė kliūtimi savo pačių kyšininkavimui bei korupcijai. Vis dėlto ministrai ir satrapai nedrįso kreiptis tuo reikalu į Darijų, nes šis labai gerbė Danielių.

6. Kaip ministrai bei satrapai stengėsi apjuodinti Danielių ir kodėl jų pastangos nuėjo niekais?

6 Pavyduoliai politikai ėmė regzti sąmokslą. Jie stengėsi „ką nors prikišti Danieliui karalystės reikaluose“. Gal jis nevykdė kokių pareigų? Gal buvo nesąžiningas? Ministrai ir satrapai nepastebėjo jokio aplaidumo ar ydos, — Danielius puikiai atliko savo priedermes. „Nerasime jokio pagrindo skundui prieš šį Danielį, — samprotavo jie, — nebent ką nors rastume susijusį su jo Dievo įstatymu.“ Štai klastūnai ir susimokė. Jie manė atsikratysią Danieliaus kartą visiems laikams (Danieliaus 6:5, 6).

ŽUDIKIŠKAS SĄMOKSLAS ĮGYVENDINAMAS

7. Ką ir kaip ministrai bei satrapai pasiūlė karaliui?

7 Dabar Darijų „apipuolė“ (ŠR) aukštų pareigūnų ir satrapų palyda. Čia yra pavartotas aramėjiškas posakis, reiškiantis audringą suirutę. Matyt, vyrai apsimetė turį Darijui labai svarbią žinią. Galbūt jie mąstė šitaip: jeigu pasiūlymas atrodys įtikinamas ir neatidėliojamas, vargu ar karalius dvejos. Todėl jie iškart ėjo prie reikalo: „Visi karalystės ministrai, seniūnai ir satrapai, patarėjai ir valdytojai sutarė, kad turėtų būti paskelbtas ir griežtai vykdomas šis karališkas įsakas: jeigu kas per ateinančias trisdešimt dienų melstųsi kam nors dieviškam ar žmogiškam, išskyrus tave, o karaliau, būtų įmestas į liūtų narvą“ * (Danieliaus 6:7, 8).

8. a) Kodėl įstatymo projektas turėjo patikti Darijui? b) Kokiu motyvu vadovavosi ministrai bei satrapai?

8 Istoriniai dokumentai patvirtina, kad Mesopotamijos karaliai paprastai buvo dievinami ir garbinami. Tad pasiūlymas, be abejonės, paglostė Darijui savimeilę. Jis galėjo įžvelgti ir tam tikrą naudą. Prisimink, Babilono žmonėms Darijus buvo svetimšalis ir ateivis. Naujasis įstatymas būtų padėjęs jam įsitvirtinti kaip karaliui ir paskatinęs didžiojo Babilono gyventojus viešai pareikšti savo ištikimybę bei pritarimą naujam režimui. Bet ministrai ir satrapai, siūlydami išleisti įsaką, nė kiek nesirūpino karaliaus gerove. Tikrasis motyvas buvo paspęsti Danieliui žabangas, nes jie žinojo apie jo įprotį melstis Dievui tris kartus per dieną priešais atvirus viršustogės kambario langus.

9. Kodėl naujasis įstatymas nebūtų apsunkinęs daugumos nežydų?

9 Ar draudimas melstis būtų apsunkinęs visas Babilono religines bendruomenes? Nebūtinai. Jis turėjo galioti tiktai mėnesį. Ir tik saujelė nežydų būtų laikiusi žmogaus garbinimą kompromisu. Vienas biblistas sako: „Garbinti karalių pačiai stabmeldiškiausiai iš tautų neatrodė keistas reikalavimas; tad babiloniečiai pakluso: vietoj dievo mielai pagerbė užkariautoją Darijų Medą. Vien tik žydams toks reikalavimas kėlė apmaudą.“

10. Koks buvo medų ir persų požiūris į karaliaus patvirtintą įstatymą?

10 Nieko nepaisydami, svečiai ragino Darijų: „Paskelbk draudimą ir pasirašyk raštą, nepakeičiamą ir neatšaukiamą pagal medų ir persų įstatymą“ (Danieliaus 6:9). Senovės Rytuose karaliaus norai buvo neginčijami. Šitaip įsigalėjo požiūris, kad valdovas neklysta. Buvo nevalia atšaukti netgi tokio įstatymo, dėl kurio žūsta nekalti žmonės!

11. Kam Danielių pasmerkė Darijaus įsakas?

11 Darijus pasirašė potvarkį nė nepagalvojęs apie Danielių (Danieliaus 6:10). Ką gi, savo brangiausiam pareigūnui jis nejučia pasirašė mirties nuosprendį. Šitas įsakas tikrai negalėjo aplenkti Danieliaus.

DARIJUS PRIVERSTAS PASIŲSTI DANIELIŲ MIRČIAI Į NASRUS

12. a) Ką Danielius darė sužinojęs apie naująjį įstatymą? b) Kas ir kodėl stebėjo Danielių?

12 Netrukus Danielius sužinojo, kad draudžiama melstis. Jis tuojau parėjo namo ir užlipo į viršustogės kambarį, kurio langai Jeruzalės pusėn buvo atviri. * Čia Danielius ėmė melstis Dievui, „kaip ir anksčiau kad buvo daręs“. Galbūt Danielius manė esąs vienas, bet sąmokslininkai stebėjo jį. Staiga jie „įsibrovė“, be abejonės, tokie pat susijaudinę, kaip ir Darijaus akivaizdoje. Ir štai išvydo Danielių „besimeldžiantį ir maldaujantį savo Dievo pasigailėjimo“ (Danieliaus 6:11, 12). Dabar ministrams ir satrapams pakako įkalčių apskųsti Danielių karaliui.

13. Ką Danieliaus priešai pranešė karaliui?

13 Danieliaus priešai klastingai paklausė Darijaus: „Argi tu nepasirašei draudimo, kad bus įmestas į liūtų narvą, jei kas melstųsi bet kam dieviškam ar žmogiškam per ateinančias trisdešimt dienų?“ Darijus atsakė: „Taip! Įsakas galioja. Pagal medų ir persų įstatymą jis negali būti atšauktas.“ Nieko nelaukę, sąmokslininkai pranešė: „Danielis, vienas iš Judo tremtinių, o karaliau, nepaiso nei tavęs, nei draudimo, kurį tu pasirašei, o kalba savo maldas tris kartus per dieną“ (Danieliaus 6:13, 14).

14. Kodėl ministrai ir satrapai Danielių pavadino „vienu iš Judo tremtinių“?

14 Atkreipk dėmesį: ministrai ir satrapai Danielių pavadino „vienu iš Judo tremtinių“. Matyt, jie norėjo pabrėžti, kad šis žmogus, Darijaus apdovanotas atsakingu postu, iš tikrųjų tėra vergas žydas. Tad, jų įsitikinimu, Danielius juolab pavaldus įstatymui, kad ir ką manytų karalius!

15. a) Kaip Darijus reagavo išgirdęs naujieną iš ministrų ir satrapų? b) Kaip dar ministrai ir satrapai parodė, kad niekina Danielių?

15 Ministrai ir satrapai tikriausiai vylėsi atpildo iš karaliaus už akylą sekimą. Jei taip, jų laukė netikėtumas. Išgirdęs naujieną, Darijus labai susikrimto. Užuot supykęs ant Danieliaus arba įsakęs tuojau mesti jį liūtų narvan, Darijus ištisą dieną mėgino jį išgelbėti. Bet nepavyko. Kur buvę, kur nebuvę sąmokslininkai vėl atėjo ir begėdiškai pareikalavo Danieliaus gyvybės (Danieliaus 6:15, 16).

16. a) Kodėl Darijus gerbė Danieliaus Dievą? b) Ko Darijus tikėjosi dėl Danieliaus?

16 Darijus pamatė neturįs kitos išeities. Jis negalėjo nei įstatymo atšaukti, nei Danieliaus „prasižengimo“ atleisti. Darijus tepasakė Danieliui: „Dievas, kuriam tu taip ištikimai tarnauji, teišgelbsti tave!“ Darijus, matyt, gerbė Danieliaus Dievą. Ne kas kitas, o Jehova leido Danieliui išpranašauti Babilono žlugimą. Dievo „apdovanotas nepaprasta dvasia“, Danielius pasižymėjo tarp kitų ministrų. Darijus turbūt žinojo, kad prieš kelis dešimtmečius tas pats Dievas išgelbėjo iš liepsnojančios krosnies tris hebrajų vaikinus. Galimas dalykas, karalius Darijus tikėjosi, jog ir dabar Jehova išgelbės Danielių, nes pats nesugebėjo atšaukti savo pasirašyto įstatymo. Taigi Danielius buvo įmestas į liūtų narvą. * Paskui „buvo atitemptas akmuo ir užritintas ant angos narvo, kurį karalius užantspaudavo savo žiedu ir žiedais savo didžiūnų, kad nė kiek nebūtų pakeistas Danielio likimas“ (Danieliaus 6:17, 18).

JAUDINANTI ATOMAZGA

17, 18. a) Kas rodo, kad Darijus krimtosi nubaudęs Danielių? b) Kas nutiko, karaliui vėl atėjus prie liūtų narvo kitą rytą?

17 Nusiminęs Darijus sugrįžo į savo rūmus. Jam neatvedė nė muzikantų, nes jis nebuvo nusiteikęs linksmintis. Atvirkščiai, Darijus pragulėjo be miego visą naktį, pasninkavo. „Užmigti negalėjo.“ Auštant Darijus nuskubėjo prie liūtų narvo. Verksmingu balsu jis šaukė: „O Danieli, gyvojo Dievo tarne, ar įstengė išgelbėti tave nuo liūtų Dievas, kuriam tu ištikimai tarnauji?“ (Danieliaus 6:19-21) Darijaus nuostabai, pasigirdo atsakymas, ir jam lyg akmuo nuo širdies nusirito!

18 „O karaliau, gyvuok amžinai!“ Pagarbiai sveikindamasis Danielius parodė nepykstąs ant karaliaus. Jis suprato, kad ne Darijus, o pavydūs ministrai ir satrapai yra tikrieji persekiotojai. (Palygink Mato 5:44; Apaštalų darbai 7:60.) Toliau Danielius kalbėjo: „Mano Dievas atsiuntė savo angelą, sučiaupė liūtų nasrus, kad jie man nepakenktų, nes buvau jo akivaizdoje rastas nekaltas. Netgi tau, o karaliau, aš nenusikaltau“ (Danieliaus 6:22, 23).

19. Kaip Darijų apgavo ir juo pasinaudojo ministrai bei satrapai?

19 Kaip Darijų turėjo graužti sąžinė nuo tų žodžių! Juk Danielius nenusipelnė liūtų narvo. Darijus gerai žinojo, kad nugalabyti Danielių susimokė ministrai bei satrapai ir pasinaudojo karaliumi savanaudiškiems tikslams. Jie tvirtino, neva „visi karalystės ministrai“ siūlo išleisti potvarkį, — davė suprasti, jog su Danieliumi irgi tartasi. Na, šiems klastūnams Darijus dar atmokės. Bet pirmiausia jis įsako iškelti Danielių iš liūtų narvo. Ir koks stebuklas: Danielius sveikut sveikutėlis, nė neįdrėkstas! (Danieliaus 6:24)

20. Kas ištiko piktavalius Danieliaus priešus?

20 Danieliui pavojus nebegrėsė, ir Darijus ėmėsi kito reikalo. „Karalius įsakė, kad tie vyrai, kurie buvo apšmeižę Danielį, būtų atvesti ir įmesti į liūtų narvą — jie, jų vaikai ir jų žmonos. Jiems net nepasiekus narvo dugno, liūtai juos pagriebė ir sutriuškino visus jų kaulus“ (Danieliaus 6:25).

21. Kaip skirtingai Mozės įstatymas ir kai kurių senovės kultūrų įstatymai vertino nusikaltėlio šeimos narius?

21 Atrodytų beprotiškai žiauru nužudyti sąmokslininkų žmonas ir vaikus. Įstatyme, Dievo duotame per pranašą Mozę, sakoma: „Tėvai nebus baudžiami mirtimi už jų vaikus, nei vaikai bus baudžiami už jų tėvus. Tik už savo paties nusikaltimą gali žmogus būti nubaustas mirtimi“ (Pakartoto Įstatymo 24:16). Deja, kai kuriose kultūrose anksčiau buvo įprasta išžudyti sunkaus nusikaltėlio šeimą, — tikriausiai tam, kad šeimynykščiai ilgainiui nekerštautų. Bet ne Danieliaus kaltė, kad buvo susidorota su ministrų ir satrapų šeimomis. Nelaimė, piktadarių užtraukta savoms šeimoms, jį tegalėjo nuliūdinti.

22. Ką dar paskelbė Darijus?

22 Ministrų ir satrapų, rezgusių pinkles, neliko. Darijus paskelbė: „Šiuo raštu įsakau, kad žmonės visoje mano karališkoje valdoje drebėtų ir bijotų Danielio Dievo, nes jis yra gyvasis Dievas, — jis yra amžinas. Jo karalystė niekad nebus sunaikinta ir jo valdžia yra amžina. Jis apsaugo ir išgelbsti, daro ženklus ir nuostabius darbus danguje ir žemėje, — jis išgelbėjo Danielį iš liūtų letenos“ (Danieliaus 6:26-28).

IŠTIKIMAI TARNAUK DIEVUI

23. Kokį pavyzdį Danielius rodė pasaulietiniame darbe ir kaip galėtume sekti juo?

23 Danielius yra puikus pavyzdys visiems šiuolaikiniams Dievo tarnams. Jis visad nepriekaištingai elgėsi. Pasaulietiniame darbe Danielius „buvo ištikimas ir nebuvo galima prikišti jam nei jokio apsileidimo, nei jokio nusikaltimo“ (Danieliaus 6:5). Krikščionis irgi turėtų dirbti stropiai. Ne, tai nereiškia trūks plyš praturtėti ar padaryti karjerą lipant kitiems per galvas (1 Timotiejui 6:10). Šventraštis iš krikščionies reikalauja atlikti pasaulietines pareigas sąžiningai ir nuoširdžiai „kaip Jehovai“ (Kolosiečiams 3:22, 23, NW; Titui 2:7, 8; Žydams 13:18).

24. Kaip Danielius pasirodė neinąs į kompromisą dėl garbinimo?

24 Danielius garbino be kompromisų. Jo įprotis melstis buvo visiems žinomas. Ministrai ir satrapai suvokė, kad Danielius rimtai žiūri į garbinimą. Jie neabejojo: savo nuostatos Danielius laikysis, net jeigu įstatymas jai prieštaraus. Koks sektinas pavyzdys šiuolaikiniams krikščionims, kurie irgi pirmąją vietą akivaizdžiai skiria Dievo garbinimui! (Mato 6:33) Aplinkiniai turėtų tai išsyk pastebėti, — juk Jėzus savo pasekėjams liepė: „Tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“ (Mato 5:16).

25, 26. a) Kokia mintis gali ateiti, kalbant apie Danieliaus elgseną? b) Kodėl pakeisti įprastą tvarką Danieliui rodėsi tolygu eiti į kompromisą?

25 Kas nors gali sakyti, kad Danielius būtų išvengęs persekiojimo, jei 30 dienų būtų meldęsis slapta. Pagaliau Dievas ir taip išklauso, nereikalauja jokios ypatingos pozos ar aplinkos. Jis įžvelgia net mintis (Psalmių 19:15). Tačiau pakeisti įprastą tvarką Danieliui rodėsi tolygu eiti į kompromisą. Kodėl?

26 Danieliaus įprotis melstis buvo gerai žinomas, tad ką pamanytų kiti, jeigu jis imtų ir nebesimelstų? Stebėtojams pirštųsi išvada, jog Danielius išsigando žmogaus ir Jehovos įstatymą nustelbė karaliaus potvarkis (Psalmių 118:6). Bet Danielius savo elgesiu pasirodė išimtinai atsidavęs Jehovai (Pakartoto Įstatymo 6:14, 15; Izaijo 42:8). Žinoma, karaliaus įstatymo Danielius anaiptol neniekino. Bet ir nesileido į kompromisus. Danielius tiesiog meldėsi viršustogės kambaryje, „kaip ir anksčiau kad buvo daręs“ iki karaliui išleidžiant įsaką.

27. Kaip Dievo tarnai šiandieną galėtų sekti Danieliumi a) paklusdami viešajai valdžiai? b) klausydami Dievo labiau negu žmonių? c) stengdamiesi taikiai sugyventi su visais žmonėmis?

27 Dievo tarnai šiandieną gali pasimokyti iš Danieliaus pavyzdžio. Jie yra „klusnūs viešajai valdžiai“, laikosi šalies įstatymų (Romiečiams 13:1). Tačiau, žmonių potvarkiams kertantis su Dievo įstatymais, Jehovos tauta vadovaujasi tokiu principu kaip ir Jėzaus apaštalai, drąsiai pareiškę: „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių“ (Apaštalų darbai 5:29). Vis dėlto krikščionys nekursto maišto. Ne, jie stengiasi gražiai sutarti su visais žmonėmis, kad ‛tyliai ramiai gyventų visokeriopai maldingą gyvenimą’ (1 Timotiejui 2:1, 2; Romiečiams 12:18).

28. Kaip Danielius tarnavo Jehovai „ištikimai“?

28 Du sykius Darijus paminėjo, kad Danielius tarnauja Dievui „ištikimai“ (Danieliaus 6:17, 21). Žodžio, išversto „ištikimai“, aramėjiška šaknis reiškia „suktis ratu“. Čia turimas omenyje nenutrūkstamas ciklas, nuolatinis vyksmas. Danielius visada buvo doras. Nekilo jokių dvejonių, kaip jis pasielgs išbandymuose — tiek mažuose, tiek dideliuose. Aišku, Danielius nemes kelio, kuriuo pasuko prieš dešimtis metų: liks ištikimas Jehovai.

29. Kuo Jehovos tarnams šiandien naudingas ištikimojo Danieliaus pavyzdys?

29 Šiuolaikiniai Dievo tarnai turėtų sekti Danieliumi. Iš tiesų apaštalas Paulius ragino visus krikščionis apmąstyti senovės dievobaimingų žmonių pavyzdį. Tikėjimu jie „vykdė teisingumą, įgijo pažadus“ ir — aiški užuomina apie Danielių — „užčiaupė liūtams nasrus“. Tad mes, Jehovos tarnai, rodykime tikėjimą, būkime ištikimi kaip Danielius ir „ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse“ (Žydams 11:32, 33; 12:1).

[Išnašos]

^ pstr. 7 Senoviniai įrašai rodo, kad Rytų valdovai dažnai laikė žvėrynus, — vadinasi, Babilone galėjo būti ir „liūtų narvas“.

^ pstr. 12 Viršustogės kambarys — rami vietelė. Žmogus eidavo ten, kai norėdavo pabūti niekieno netrukdomas.

^ pstr. 16 Liūtų narvas, kaip manoma, buvo požeminė patalpa, turinti viršuje angą. Žvėrys įeidavo per šonines duris arba per landą su pakeliamosiomis grotomis.

KAIP TU SUPRATAI?

• Kodėl Darijus Medas nusprendė skirti Danieliui atsakingas pareigas?

• Kokį suktą sąmokslą rezgė ministrai ir satrapai? Kaip Jehova išgelbėjo Danielių?

• Ko tu pasimokei apsvarstęs ištikimojo Danieliaus pavyzdį?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija per visą 114-ą puslapį]

[Iliustracija per visą 121-ą puslapį]

[Iliustracija 127 puslapyje]

Danielius tarnavo Jehovai „ištikimai“. O tu?