Jų tikėjimas atlaikė sunkų išmėginimą
Penktas skyrius
Jų tikėjimas atlaikė sunkų išmėginimą
1. Ką daugelis mano apie atsidavimą Dievui ir tėvynei?
AR TURĖTUMEI būti atsidavęs Dievui, ar šaliai, kurioje gyveni? Daugelis atsakytų: ‛Aš gerbiu ir tą, ir aną. Aš garbinu Dievą, kaip liepia mano religija; bet esu ištikimas ir tėvynei.’
2. Kodėl Babilono karalius buvo ir religijos, ir politikos veikėjas?
2 Riba tarp dievotumo ir patriotizmo šiandieną yra neaiški, o Babilone jos apskritai nebuvo. Civiliniai ir religiniai dalykai iš tiesų taip susipynė, jog kartais buvo neatskiriami. Profesorius Čarlsas F. Pfaiferis rašo: „Senovės Babilone karalius tarnavo ir Vyriausiuoju Žyniu, ir civiliniu valdovu. Jis atnašaudavo aukas, ir jo žodis lėmė pavaldinių religinį gyvenimą.“
3. Kas rodo, kad Nebukadnecaras buvo labai religingas žmogus?
3 Štai karalius Nebukadnecaras. Jo vardas reiškia „Nebojau, apsaugok įpėdinį!“ Nebojas — Babilono išminties ir žemdirbystės dievas. Nebukadnecaras buvo labai religingas žmogus. Kaip jau minėta, jis pastatė ir išpuošė daugelio Babilono dievų šventyklas, ypač garbino Marduką ir priskyrė jam savo karines pergales. * Atrodo, jog kurdamas kovų planus Nebukadnecaras labai pasikliovė būrimu (Ezechielio 21:18-23).
4. Apibūdink Babilono religinę dvasią.
4 Religinė dvasia persmelkė visą Babiloną. Miestas puikavosi penkiasdešimčia su viršum šventyklų, kuriose buvo garbinama didžiulė daugybė dievų ir deivių, pavyzdžiui, tokia triada: Anus (dangaus dievas), Enlilis (žemės, oro bei vėtrų dievas) ir Ea (vandenų dievas). Kita trejybė susidėjo iš Sino (mėnulio dievo), Šamašo (saulės dievo) ir Ištarės (vaisingumo deivės). Babilono kulte svarbią vietą užėmė magija, burtai ir astrologija.
5. Kodėl tremtiniams žydams buvo sunku gyventi Babilone?
5 Gyventi tarp žmonių, garbinančių daugybę dievų, tremtiniams žydams buvo nepaprastai sunku. Prieš keletą šimtmečių Mozė buvo įspėjęs izraelitus, kad šie kentės baisius padarinius, jeigu sąmoningai maištaus prieš Aukščiausiąjį Įstatymų Leidėją. Mozė pasakė: „Viešpats išvarys tave ir karalių, kurį sau pasiskirsi, pas tautą, kurios nei tu, nei tavo protėviai nepažinote, tenai tarnausi svetimiems dievams, padarytiems iš medžio ir akmens“ (Pakartoto Įstatymo 28:15, 36).
6. Kodėl gyventi Babilone buvo ypač keblu Danieliui, Hananijai, Mišaeliui ir Azarijai?
6 Dabar žydai atsidūrė kaip tik tokioje keblioje padėtyje. Jie vargiai galėjo likti ištikimi Jehovai, ypač Danielius, Hananija, Mišaelis ir Azarija. Šie keturi jauni hebrajai buvo specialiai išrinkti eiti valstybės tarnautojų mokslus (Danieliaus 1:3-5). Juk net vardai jiems buvo duoti babilonietiški — Belšacaras, Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas, — matyt, kad greičiau prisitaikytų prie naujos aplinkos. * Jei tokie išskirtiniai vyrai būtų atsisakę garbinti šalies dievus, visiems tai būtų kritę į akis ir pasirodę išdavikiška.
AUKSINĖ STATULA KELIA GRĖSMĘ
7. a) Apibūdink Nebukadnecaro pastatytąją statulą. b) Kam buvo skirta statula?
7 Nebukadnecaras tikriausiai stengėsi labiau suvienyti savo imperiją, užtat ir pastatė auksinę statulą Dūros lygumoje. Ji buvo 60 uolekčių (27 metrų) aukščio ir 6 uolekčių (2,7 metro) pločio. * Kai kas mano, jog statula tebuvo stulpas, arba obeliskas. Galbūt ant labai aukšto pjedestalo stovėjo didžiulė žmogaus pavidalo statula, vaizduojanti patį Nebukadnecarą arba dievą Neboją. Šiaip ar taip, aukštasis paminklas simbolizavo Babilono imperiją. Vadinasi, jis turėjo būti matomas ir gerbiamas (Danieliaus 3:1).
8. a) Kas buvo sukviesti į statulos inauguracijos iškilmes ir ką daryti buvo pareikalauta iš visų dalyvių? b) Kokia bausmė buvo numatyta už nesilenkimą statulai?
8 Taigi Nebukadnecaras suruošė statulos inauguraciją. Jis sukvietė satrapus, seniūnus, valdytojus, patarėjus, iždo saugotojus, teisėjus, tarnautojus ir visus sričių pareigūnus. Šauklys garsiai skelbė: „O tautos ir gentys visų kalbų, jums įsakyta, kad, išgirdę balsą rago, dūdos, lyros, citros, arfos, būgno ar bet kokio kito instrumento, turite parpulti ir pagarbinti aukso statulą, kurią pastatė karalius Nebukadnezaras. O kas neparpuls ir nepagarbins, bus tuojau pat įmestas į krosnį, plieskiančią ugnimi“ (Danieliaus 3:2-6).
9. Kuo, matyt, reikšminga buvo nusilenkti Nebukadnecaro pastatytajai statulai?
9 Kai kurių nuomone, šias iškilmes Nebukadnecaras surengė, kad žydai eitų į kompromisą su Jehovos garbinimu. Vargu. Juk šventėn buvo sukviesti, regis, tik valstybės tarnautojai. Ir iš žydų tarpo turėjo dalyvauti vien pareigūnai. Susidaro įspūdis, kad statulos pagarbinimo ceremonija turėjo stiprinti valdančiosios klasės solidarumą. Mokslininkas Džonas F. Valvurdas pažymi: „Valdininkų pasirodymas teikė džiaugsmo ir bylojo apie Nebukadnecaro imperijos galią, o kita vertus, renginyje buvo pripažintos dievybės, neva suteikusios babiloniečiams pergalių.“
JEHOVOS TARNAI NEINA Į KOMPROMISĄ
10. Kodėl nežydai be jokių prieštaravimų ketino paklusti Nebukadnecaro įsakymui?
10 Dauguma žmonių, susirinkusių priešais Nebukadnecaro statulą, nors ir buvo atsidavę įvairiems dievams globėjams, ketino ją pagarbinti be jokios graužaties. „Visiems jiems buvo įprasta stabmeldystė, ir garbinti vieną dievybę neatrodė kliūtis gerbti kitą dievą“, — aiškino vienas biblistas. Ir dar pridūrė: „Tokios stabmeldžių pažiūros neprieštaravo įsigalėjusiai sampratai, kad esama daug dievų... ir kad nieko bloga rodyti pagarbą bet kurios tautos ar šalies dievui.“
11. Kodėl Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas nenusilenkė statulai?
11 O su žydais buvo visai kitaip. Jų Dievas Jehova buvo liepęs: „Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme. Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi, nes aš Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas [„reikalaujantis išimtinio atsidavimo“, išnaša]“ (Išėjimo 20:4, 5). Todėl, muzikai suskambus ir susirinkusiems žmonėms parpuolus prieš statulą, trys jauni hebrajai — Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas liko stovėti (Danieliaus 3:7).
12. Kuo ir kodėl tris hebrajus apkaltino kai kurie chaldėjai?
12 Trijų hebrajų valdininkų atsisakymas pagarbinti statulą supykdė kai kuriuos chaldėjus. Jie tuoj pat kreipėsi į karalių ir „apskundė žydus“. * Jie neėmė domėn jokio pasiaiškinimo. Trokšdami hebrajams bausmės už neištikimybę ir išdavystę, kaltintojai sakė: „Vis dėlto yra žydų, kuriuos tu paskyrei valdyti Babilono sritį, — Šadrachas, Mešachas ir Abed-Negas. O karaliau, šie vyrai tavęs nepaiso. Tavo dievams jie netarnauja ir auksinės statulos, kurią tu pastatei, negarbina“ (Danieliaus 3:8-12).
13, 14. Kaip Nebukadnecaras reagavo sužinojęs apie Šadracho, Mešacho ir Abed Nego poelgį?
13 Kaip nusivylė Nebukadnecaras sužinojęs, kad trys hebrajai nepakluso jo nurodymui! Štai kas paaiškėjo: Šadracho, Mešacho ir Abed Nego nepavyko paversti ištikimais Babilono imperijos gynėjais. Argi jis nemokė jų chaldėjų išminties? Davė netgi naujus vardus! Bet jeigu Nebukadnecaras manė, kad didis mokslas paskatins juos naujaip garbinti arba kad pakeitus vardus pasikeis ir asmenybės, jis labai klydo. Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas liko ištikimi Jehovos tarnai.
14 Karalius Nebukadnecaras įtūžo. Iškart pasišaukęs Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą, jis klausė: „Ar tai tiesa, Šadrachai, Mešachai ir Abed-Negai, kad jūs netarnaujate mano dievams ir negarbinate auksinės statulos, kurią aš pastačiau?“ Aišku, Nebukadnecaras buvo sukrėstas ir pats negalėjo patikėti. Pagaliau jis turbūt samprotavo: ‛Kaip trys sveiko proto vyrai galėtų nepaisyti tokio aiškaus įsakymo, už kurio nevykdymą laukia tokia griežta bausmė?’ (Danieliaus 3:13, 14)
15, 16. Kokią galimybę Nebukadnecaras suteikė trims hebrajams?
15 Nebukadnecaras norėjo suteikti trims hebrajams dar vieną galimybę. „Taigi dabar, jei esate pasiruošę, — sakė jis, — kai išgirsite garsą rago, dūdos, lyros, citros, arfos, būgno ar bet kokio kito muzikos instrumento, turite parpulti ir pagarbinti mano padarytą statulą... O jei nepagarbinsite, būsite tuojau pat įmesti į krosnį, plieskiančią ugnimi. Kas yra tas Dievas, kuris gali išgelbėti jus iš mano rankų?“ (Danieliaus 3:15)
16 Matyt, sapne regėtosios statulos pamoka (aprašyta Danieliaus 2 skyriuje) nepalietė Nebukadnecarui proto ir širdies. Galbūt jis jau pamiršo, ką sakęs Danieliui: „Jūsų Dievas yra dievų Dievas ir karalių Viešpats“ (Danieliaus 2:47). Dabar Nebukadnecaras, atrodo, metė iššūkį Jehovai sakydamas, kad net Jis negalės išgelbėti hebrajų nuo skirtos bausmės.
17. Kaip Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas atsiliepė į karaliaus pasiūlymą?
17 Šadrachui, Mešachui ir Abed Negui nereikėjo nieko pergalvoti. Jie tuojau atsakė: „O Nebukadnezarai, šiuo atveju mums gintis prieš tave nereikia. Jei mūsų Dievas, kuriam tarnaujame, gali mus išgelbėti iš ugnimi plieskiančios krosnies ir tavo rankos, o karaliau, teišgelbsti jis mus. Bet jeigu ne, o karaliau, tebūna tau žinoma, kad mes tavo dievams netarnausime ir auksinės statulos, kurią tu pastatei, negarbinsime“ (Danieliaus 3:16-18).
Į LIEPSNOJANČIĄ KROSNĮ!
18, 19. Kas nutiko, tris hebrajus įmetus į liepsnojančią krosnį?
18 Įniršęs Nebukadnecaras liepė savo tarnams iškūrenti krosnį septynis kartus karščiau negu paprastai. Paskui įsakė „savo kariuomenės galiūnams“ surišti Šadrachą, Mešachą bei Abed Negą ir įmesti juos į „ugnimi plieskiančią krosnį“. Karaliaus nurodymu jie sviedė tris hebrajus į ugnį surištus ir su visais drabužiais, — tikriausiai kad dar greičiau sudegtų. Bet liepsna užmušė pačius Nebukadnecaro pakalikus (Danieliaus 3:19-22).
19 Dėjosi kažkas nepaprasta. Nors Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas buvo liepsnojančioje krosnyje, ugnis neėmė jų. Įsivaizduok Nebukadnecaro nuostabą! Gerai surišti ir įmesti į liepsnas, jie liko gyvi. Jie net laisvai vaikščiojo ugnyje! Bet Nebukadnecaras pastebėjo dar kai ką. „Argi ne tris vyrus įmetėme į ugnį surištus?“ — klausė jis aukštų karališkųjų pareigūnų. — „Taip, tikrai, o karaliau!“ — atsakė šie. — „Bet, — sušuko Nebukadnecaras, — aš matau keturis palaidus vyrus vaikščiojančius ugnies liepsnose. Jie visiškai nepaliesti! O tas ketvirtasis atrodo lyg dieviška būtybė!“ (Danieliaus 3:23-25)
20, 21. a) Ką Nebukadnecaras pastebėjo, kai Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas išėjo iš krosnies? b) Ką teko pripažinti Nebukadnecarui?
20 Nebukadnecaras prisiartino prie liepsnojančios krosnies angos. „Šadrachai, Mešachai ir Abed-Negai, aukščiausiojo Dievo tarnai, — pašaukė jis, — išeikite! Ateikite čia!“ Trys hebrajai išėjo iš liepsnų. Be abejo, visi stebuklo liudininkai, tarp jų ir satrapai, seniūnai, valdytojai bei karaliaus patarėjai, apstulbo. Atrodė, lyg tiems trims jauniems vyrams nė neteko pabūti krosnyje! Jie nepakvipo dūmais ir nė vienas jų galvos plaukelis neapsvilo (Danieliaus 3:26, 27).
21 Dabar karaliui Nebukadnecarui teko pripažinti Jehovą Aukščiausiuoju Dievu. „Tebūna pašlovintas Šadracho, Mešacho ir Abed-Nego Dievas! — pareiškė Nebukadnecaras. — Jis atsiuntė savo angelą ir išgelbėjo savo tarnus, kurie juo pasitikėjo! Jie nepakluso karaliaus įsakui ir sutiko verčiau atiduoti savo kūnus, negu kokiam kitam dievui tarnauti ir jį garbinti, išskyrus jų pačių Dievą.“ Karalius dar pridūrė šį griežtą perspėjimą: „Todėl įsakau visų kalbų tautoms ir gentims, kad bus sudraskyti į kąsnelius tie, kas tik nepagarbiai kalbės apie Šadracho, Mešacho ir Abed-Nego Dievą, ir jų namai bus išgriauti, nes nėra jokio kito Dievo, kuris galėtų taip išgelbėti.“ Tada trys hebrajai atgavo karaliaus malonę ir buvo ‛paaukštinti Babilono srityje’ (Danieliaus 3:28-30).
TIKĖJIMAS IR SUNKŪS IŠBANDYMAI ŠIANDIENĄ
22. Kuo panaši Šadracho, Mešacho, Abed Nego ir dabartinių Jehovos tarnų padėtis?
22 Šadracho, Mešacho, Abed Nego ir dabartinių Jehovos garbintojų padėtis panaši. Tiesa, Dievo tautos žmonės galbūt nėra tikri tremtiniai. Vis dėlto Jėzus sakė, kad jo pasekėjai „ne iš pasaulio“ (Jono 17:14). Jie yra „svetimšaliai“, nes neperima Šventojo Rašto smerkiamų papročių, pažiūrų bei elgsenos iš aplinkinių. Kaip rašė apaštalas Paulius, krikščionims privalu ‛nesekti šiuo pasauliu’ (Romiečiams 12:2).
23. Kaip trys hebrajai rodė tvirtybę ir kaip šiandieną krikščionys gali sekti jų pavyzdžiu?
23 Trys hebrajai nesitaikė prie Babilono santvarkos. Net išmokyti chaldėjų išminties, jie nepasuko klystkeliais. Dėl garbinimo jie buvo tvirtai nusistatę ir ištikimi Jehovai. Šių laikų krikščionims reikia tokios pat stiprybės. Jiems nėra ko gėdytis, kad skiriasi nuo pasauliečių. Iš tikrųjų „praeina pasaulis ir jojo geismai“ (1 Jono 2:17). Tad būtų kvaila ir beprasmiška pritapti prie šios mirštančios santvarkos.
24. Kaip palygintume tikrųjų krikščionių ir trijų hebrajų nusistatymą?
24 Krikščionims reikia sergėtis bet kokios stabmeldystės, net labai subtilios * (1 Jono 5:21). Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas klusniai ir pagarbiai stovėjo priešais auksinę statulą, tačiau suvokė, kad lenktis jai reikštų daugiau nei tik rodyti pagarbą. Tai būtų garbinimo aktas ir užtrauktų Jehovos rūstybę (Pakartoto Įstatymo 5:8-10). Džonas F. Valvurdas rašo: „Tai — lyg pagerbti vėliavą, tačiau ištikimybė religijai taip siejosi su lojalumu valstybei, kad ceremonija galėjo turėti ir religinį atspalvį.“ Šiandien tikrieji krikščionys irgi tvirtai nusistatę prieš stabmeldystę.
25. Ko tu pasimokei iš istorinio pasakojimo apie Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą?
25 Biblijos pasakojimas apie Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą yra puikiausia vaizdi pamoka visiems, kurie pasiryžo likti išimtinai atsidavę Jehovai. Matyt, apaštalas Paulius turėjo būtent tuos tris hebrajus omenyje, kai tarp daugelio tikinčiųjų paminėjo ir ‛užgesinusius ugnies karštį’ (Žydams 11:33, 34). Jehova atsilygins kiekvienam, sekančiam tokio tikėjimo pavyzdžiu. Trys hebrajai buvo išgelbėti iš liepsnojančios krosnies, ir mes esame tikri, kad Dievas prikels visus ištikimuosius, kuriuos mirtis užklumpa serginčius dorumą, ir palaimins juos amžinuoju gyvenimu. Šiaip ar taip, Jehova „saugo savo ištikimųjų gyvastį, — gelbsti juos iš nedorėlių rankos“ (Psalmių 97:10).
[Išnašos]
^ pstr. 3 Kai kas mano, kad Mardukas, laikytas Babilono imperijos įkūrėju, yra sudievintas Nimrodas. Tačiau tai neįrodyta.
^ pstr. 6 „Belšacaras“ reiškia „apsaugok karaliui gyvybę“. „Šadrachas“ galbūt reiškia „Akuvo [šumerų mėnulio dievo] įsakymas“. „Mešacho“ vardas, galimas dalykas, irgi siejasi su šumerų dievu, o „Abed Negas“ reiškia „Negojo [arba Nebojo] tarnas“.
^ pstr. 7 Kai kurie biblistai, atsižvelgdami į statulos dydį, mano, kad ji buvo medinė ir tik padengta auksu.
^ pstr. 12 Aramėjiškas posakis, išverstas „apskundė“, reiškia ‛valgyti [asmens] gabalėlius’ — vaizdžiai sakant, sučiaumoti jį šmeižtu.
^ pstr. 24 Pavyzdžiui, apsirijimą ir godumą Biblija gretina su stabmeldyste (Filipiečiams 3:18, 19; Kolosiečiams 3:5).
KAIP TU SUPRATAI?
• Kodėl Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas nesilenkė Nebukadnecaro pastatytajai statulai?
• Kaip Nebukadnecaras reagavo į trijų hebrajų nusistatymą?
• Kaip Jehova atsilygino trims hebrajams už jų tikėjimą?
• Ko tu pasimokei įsiklausęs į istorinį pasakojimą apie Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija per visą 68-ą puslapį]
[Iliustracijos 70 puslapyje]
1. Babilono šventyklos bokštas (zikuratas)
2. Marduko šventykla
3. Bronzinė plokštelė, kurioje vaizduojami ant slibinų stovintys dievai: Mardukas (kairėje) ir Nebojas (dešinėje)
4. Nebukadnecaro, išgarsėjusio statybomis, kamėja
[Iliustracija per visą 76-ą puslapį]
[Iliustracija per visą 78-ą puslapį]
