Aštuonioliktas skyrius

Jehova pažada Danieliui nuostabų atpildą

1, 2. a) Kokios svarbios savybės reikia bėgikui, kad pasiektų tikslą? b) Kaip apaštalas Paulius palygino su lenktynėmis gyvenimą, skirtą tarnauti Jehovai?

BĖGIKAS artėja prie finišo. Jis išsekęs, bet tikslas čia pat. Jis įtempia visas jėgas, — dar keli žingsniai ir... finišo linija! Jo veide — palengvėjimas ir džiugesys. Ištverti iki galo tikrai vertėjo.

² Danieliaus 12 skyriaus gale skaitome, kad mylimojo pranašo „lenktynės“ — gyvenimas, skirtas tarnauti Jehovai, — baigiasi. Apaštalas Paulius, paminėjęs daugybę ištikimų ikikrikščioniškųjų Jehovos tarnų, rašė: „Todėl ir mes, šitokio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visas kliūtis bei nuodėmės pinkles ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse, žiūrėdami į savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją Jėzų. Jis vietoj sau priderančių džiaugsmų, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje“ (Žydams 12:1, 2).

3. a) Kas skatino Danielių ‛ištvermingai bėgti’? b) Kokius tris dalykus Jehovos angelas pasakė Danieliui?

³ ‛Liudytojų debesyje’ buvo ir Danielius. Jis tikrai ‛ištvermingai bėgo’. Jį skatino nuoširdi meilė Dievui. Jehova, apreiškęs Danieliui pasaulio vyriausybių ateitį, dabar jį patį padrąsino: „O tu eik savo keliu iki pabaigos ir ilsėkis! Prisikelsi savo atpildui dienų pabaigoje“ (Danieliaus 12:13). Jehovos angelas  pasakė tris dalykus: 1) Danielius turi ‛eiti savo keliu iki pabaigos’, 2) jis ‛pailsės’ ir 3) ‛prisikels’. Kaip šie žodžiai padės krikščionims ištverti ir pasiekti finišą lenktynėse, kurių prizas — gyvenimas?

„EIK SAVO KELIU IKI PABAIGOS“

4. Ką Jehovos angelas turėjo omenyje, sakydamas „eik savo keliu iki pabaigos“, ir kodėl tai galėjo būti nelengva Danieliui?

⁴ Ką angelas turėjo omenyje, sakydamas Danieliui: „O tu eik savo keliu iki pabaigos“? Iki kokios pabaigos? Matyt, savo gyvenimo pabaigos, kuri buvo nebe už kalnų, nes Danieliui artinosi šimtas metų. * Angelas ragino Danielių ištikimai tarnauti Dievui iki mirties. Bet tai galėjo būti nelengva. Danielius sulaukė dienų, kai žlugo Babilonas ir likusieji žydų tremtiniai sugrįžo į Judą bei Jeruzalę. Turbūt senasis pranašas labai džiaugėsi. Vis dėlto nerašoma, kad jis keliavo drauge. Galimas dalykas, jis buvo jau per senas ir per silpnas. O galbūt Jehova norėjo, kad jis pasiliktų Babilone. Šiaip ar taip, susimąstome: argi Danieliaus neapėmė ilgesys, kai tautiečiai išsiruošė į Judą?

5. Kas rodo, kad Danielius ištvėrė iki galo?

⁵ Danielių, žinoma, labai sustiprino malonūs angelo žodžiai: „Eik savo keliu iki pabaigos.“ Galbūt prisimename, ką Jėzus Kristus pasakė maždaug po šešių šimtmečių: „Kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas“ (Mato 24:13). Be abejo, Danielius ištvėrė. Jis ištikimai bėgo gyvenimo lenktynėse iki pat finišo.  Todėl Dievo Žodis ir vėliau palankiai atsiliepia apie jį (Žydams 11:32, 33). Kas padėjo Danieliui ištverti iki galo? Atsakymą rasime jo gyvenimo užrašuose.

JIS KANTRIAI TYRINĖJO DIEVO ŽODĮ

6. Iš kur žinome, kad Danielius buvo uolus Dievo Žodžio tyrinėtojas?

⁶ Danieliui ištverti iki galo reiškė nesiliauti tyrinėjus jaudinančių Dievo pažadų ir mąsčius apie juos. Aišku, Danielius buvo uolus Dievo Žodžio tyrinėtojas. Antraip, argi jis būtų žinojęs, ką Jehova pažadėjo Jeremijui, — kad tremtis truks 70 metų? Pats Danielius rašė: „Aš... stengiausi suvokti iš knygų, kaip skaičiuoti metus“ (Danieliaus 9:2; Jeremijo 25:11, 12). Danielius nagrinėjo turimas Dievo Žodžio knygas. Daug valandų jis mėgavosi skaitydamas ir apmąstydamas Mozės, Dovydo, Saliamono, Izaijo, Jeremijo, Ezechielio raštus — kuriuos tik galėjo gauti.

7. Kuo mūsų laikai pranašesni už Danieliaus dienas, kalbant apie Dievo Žodžio tyrinėjimą?

⁷ Jei dabar norime ugdytis ištvermę, būtinai tyrinėkime Dievo Žodį, gilinkimės į jį (Romiečiams 15:4-6; 1 Timotiejui 4:15). Mes juk turime visą Bibliją ir iš jos sužinome, kaip, bėgant amžiams, išsipildė kai kurios Danieliaus pranašystės. Mums palaima gyventi „pabaigos metu“, išpranašautu Danieliaus 12:4. Mūsų dienomis pateptieji yra laiminami dvasine įžvalga, jie šviečia kaip tiesos švyturiai tamsiame pasaulyje. Todėl labai prasmingos mums yra daugelis Danieliaus pranašysčių — netgi sunkiosios, kurių jis pats nesuprato. Nepaliaukime kasdien tyrinėti Dievo Žodžio ir nepersiimkime atsainios dvasios. Tada pajėgsime ištverti.

 DANIELIUS ATSIDĖJO MALDAI

8. Kokį maldingumo pavyzdį rodė Danielius?

⁸ Malda irgi padėjo Danieliui ištverti iki galo. Kupinas tikėjimo, jis kasdien kreipdavosi į Jehovą Dievą ir kalbėdavo jam atvirai. Jis žinojo, kad Jehova ‛išklauso maldas’ (Psalmių 65:3; palygink Žydams 11:6). Sielvartaudamas dėl maištaujančio Izraelio, Danielius išliejo savo širdį Jehovai (Danieliaus 9:4-19). Net kai Darijus pasiskelbė vieninteliu asmeniu, kurio galima prašyti ko nors per ištisas 30 dienų, Danielius nepabūgo melstis Jehovai Dievui (Danieliaus 6:11). Ar nesuvirpa širdis, pagalvojus apie dievobaimingą senolį, kuris verčiau atsidurs liūtų narve, negu atsisakys brangios privilegijos melstis? Žinoma, Danielius ištikimai ėjo savo keliu iki pabaigos ir kasdien karštai meldėsi Jehovai.

9. Kodėl nevalia sumenkinti privilegijos melstis?

⁹ Melstis paprasta. Tai galime daryti apskritai bet kada, bet kur, balsu arba tylomis. Tačiau nieku gyvu nenuvertinkime šios brangios privilegijos. Biblijoje malda siejama su kantrumu, ištverme ir dvasiniu budrumu (Luko 18:1; Romiečiams 12:12; Efeziečiams 6:18; Kolosiečiams 4:2). Argi nenuostabu, kad visuomet galime laisvai bendrauti su aukščiausia visatos asmenybe? Ir Jis tikrai išklauso! Prisimink, sykį Danielius meldėsi, o Jehova atsakydamas siuntė angelą. Pasiuntinys atėjo Danieliui dar besimeldžiant! (Danieliaus 9:20, 21) Šioje epochoje angelai galbūt nesilanko, bet Jehova nepasikeitė (Malachijo 3:6). Kaip jis išklausė Danieliaus maldą, taip išklausys ir mūsų. O melsdamiesi dar labiau suartėsime  su Jehova. Šitokie saitai mums, kaip ir Danieliui, padės ištverti iki galo.

IŠTVERMINGAI MOKYTI DIEVO ŽODŽIO

10. Kodėl Danieliui buvo svarbu mokyti Dievo Žodžio tiesos?

¹⁰ Danielius turėjo ‛eiti savo keliu iki pabaigos’ ir kita prasme, tai yra ištvermingai mokyti tiesos. Jis nepamiršo priklausąs išrinktajai tautai, apie kurią Šventajame Rašte parašyta: „Jūs esate mano liudytojai, — sako Viešpats, — mano tarnai, kuriuos išsirinkau“ (Izaijo 43:10). Danielius visomis išgalėmis stengėsi atlikti šį pavedimą. Greičiausiai jis mokė ir tautiečius, gyvenančius Babilono tremtyje. Mes mažai težinome apie jo ryšius su kitais žydais, nebent apie tris „jo draugus“ — Hananiją, Mišaelį ir Azariją (Danieliaus 1:7; 2:13, 17, 18). Artima draugystė tikrai padėjo jiems ištverti (Patarlių 17:17, Brb red.). Danielius, Jehovos apdovanotas ypatinga įžvalga, daug ko galėjo pamokyti savo bičiulius (Danieliaus 1:17). Ir ne tik juos.

11. a) Kuo ypatingas buvo Danieliaus darbas? b) Kaip Danieliui sekėsi atlikti nepaprastą užduotį?

¹¹ Daugiau nei kuris kitas pranašas, Danielius liudijo aukštiems pareigūnams nežydams. Nors dažnai tekdavo skelbti nepalankias žinias, jis nesielgė su valdovais atžagariai, lyg su žemesniais už save. Kalbėjo jis pagarbiai ir išmoningai. Beje, buvo ir tokių, kurie troško pražudyti Danielių, — antai pavydūs sąmokslininkai satrapai. Tačiau kiti valdžios vyrai jį gerbė. Jehova per Danielių išaiškino paslaptis, nesuvokiamas karaliams ir išminčiams, todėl pranašas gavo atsakingas pareigas (Danieliaus 2:47, 48; 5:29).  Sendamas jis, tiesa, nebebuvo toks veiklus kaip jaunystėje. Bet jis ėjo savo keliu iki pabaigos ir vis ieškojo progos patarnauti savo mylimam Dievui liudytoju.

12. a) Kokia mokymo veikla mums, krikščionims, yra pavesta? b) Kaip galime klausyti Pauliaus patarimo ir ‛būti protingi su mums svetimais žmonėmis’?

¹² Ištikimų draugų dabar mes randame krikščionių susirinkime. Jie padės mums ištverti, panašiai kaip Danielius ir trys jo bičiuliai padėjo vieni kitiems. Tarpusavyje mes mokomės, ‛drauge pasiguodžiame’ (Romiečiams 1:11, 12). Kaip ir Danielius, gavome pavedimą liudyti netikintiesiems (Mato 24:14; 28:19, 20). Todėl mums reikia tobulinti savo įgūdžius, kad, kalbėdami su žmonėmis apie Jehovą, ‛be iškraipymų skelbtume tiesos žodį’ (2 Timotiejui 2:15). Verta paklusti apaštalo Pauliaus patarimui: „Būkite protingi su mums svetimais žmonėmis“ (Kolosiečiams 4:5). Turėti racionalų požiūrį į kitatikius yra išmintinga. Mes neniekiname tokių žmonių ir nesiaukštiname prieš juos (1 Petro 3:15, 16b). Priešingai, mes stengiamės patraukti juos prie tiesos — taktiškai, meistriškai pasiekti jų širdis Dievo Žodžiu. Kai pavyksta, labai džiaugiamės! Toks džiaugsmas mums, kaip ir Danieliui, tikrai padeda ištverti iki galo.

„ILSĖKIS“

13, 14. Kodėl daugelis babiloniečių bijojo mirties ir kokį požiūrį turėjo Danielius?

¹³ Paskui angelas sako Danieliui: „Ilsėkis“ (Danieliaus 12:13). Ką tai reiškia? Na, Danielius žinojo, kad jo laukia mirtis. Nuo Adomo dienų iki mūsų laikų  žmogaus gyvenimas neišvengiamai baigiasi mirtimi. Biblija taikliai vadina ją „priešu“ (1 Korintiečiams 15:26). Tačiau į besiartinančią mirtį Danielius žvelgė kitomis akimis negu babiloniečiai. Susinarplioję religijos painiavoje, šie garbino apie 4000 netikrų dievų ir baisiai bijojo mirties. Jie manė, kad nelaimingi arba smurtine mirtimi mirę žmonės tampa kerštingomis dvasiomis ir vaidenasi gyviesiems. Babiloniečiai dar tikėjo esant siaubingą mirusiųjų pasaulį, knibždantį šlykščių pabaisų — lyg žmonių, lyg žvėrių.

¹⁴ Danieliui mirtis reiškė ką kita. Prieš šimtus metų Dievas buvo įkvėpęs karalių Saliamoną pasakyti: „Mirusieji nebežino nieko“ (Ekleziasto 9:5). Ir psalmininkas apie mirštantį žmogų giedojo: „Kai dvasia jį palieka, jis sugrįžta į dulkes, — tą pačią dieną žūva visos jo svajonės“ (Psalmių 146:4). Danielius žinojo, kad angelas sakė tiesą. Mirtis — tai poilsis. Jokių minčių, graužaties, jokių kančių ir, žinoma, jokių pabaisų. Lozoriui mirus, Jėzus Kristus panašiai kalbėjo: „Mūsų bičiulis Lozorius užmigo“ (Jono 11:11).

15. Kaip mirties diena gali būti geresnė už gimimo dieną?

¹⁵ Mirties Danielius nesibaimino ir dėl kitos priežasties. Dievo Žodyje sakoma: „Geras vardas vertesnis, negu kvapus aliejus, mirties diena vertesnė už gimimo dieną“ (Ekleziasto 7:1). Kaip gali sielvartinga mirties diena būti geresnė už džiugią gimimo dieną? Visa esmė — „vardas“. „Kvapus aliejus“ būdavo labai brangus. Sykį Lozoriaus sesuo Marija patepė Jėzui kojas aromatingu aliejumi, vertu bemaž metų uždarbio! (Jono 12:1-7) Kaip vardas gali būti toks  vertingas? Atkreipk dėmesį, jog kalbama apie „gerą“ vardą. Vertingas ne pats vardas, o kas už jo slypi. Naujagimis, vardo savininkas, neturi jokios reputacijos, nėra padaręs gerų darbų, dar niekas nesižavi jo asmenybe ir puikiomis savybėmis. O gyvenimo pabaigoje visa tai jau puošia vardą. Geras vardas Dievo akyse yra nepalyginti brangesnis už bet kokius materialinius turtus.

16. a) Kaip Danielius stengėsi užsitarnauti gerą vardą Dievo akyse? b) Kodėl Danielius galėjo eiti ilsėtis neabejodamas, kad užsitarnavo gerą vardą Jehovos akyse?

¹⁶ Visą gyvenimą Danielius uoliai stengėsi užsitarnauti gerą vardą Dievo akyse, ir Jehova viską matė. Jis stebėjo Danielių, tyrinėjo jo širdį. Karalius Dovydas irgi jautė rūpestingą Dievo žvilgsnį ir giedojo: „Viešpatie, ištyrei mane ir pažįsti. Žinai, kada atsisėdu ir kada atsistoju, — iš tolo supranti mano mintis“ (Psalmių 139:1, 2). Tiesa, Danielius, nusidėjėlio Adomo palikuonis ir nuodėmingos tautos narys, buvo netobulas (Romiečiams 3:23). Bet jis atgailavo už nuodėmes ir stengėsi teisiai vaikščioti su savuoju Dievu. Todėl ištikimasis pranašas buvo tikras, kad Jehova atleis ir niekuomet nepriekaištaus (Psalmių 103:10-14; Izaijo 1:18). Jehova prisimena, ką ištikimi tarnai padarė gera (Žydams 6:10). Jehovos angelas Danielių du sykius pavadino „brangiuoju žmogumi“ (Danieliaus 10:11, 19). Kaip matome, Danielius buvo Dievo mylimas. Jis galėjo eiti ilsėtis ramus, žinodamas, kad užsitarnavo gerą vardą Jehovos akyse.

17. Kodėl būtina jau dabar užsitarnauti gerą vardą Jehovos akyse?

¹⁷ Čia dažnas susimąstys: ar aš užsitarnavau gerą vardą Jehovos akyse? Mes gyvename neramiais laikais.  Ne liguista, o tiesiog realistiška yra pripažinti, kad kiekvieną akimirką bet kurį iš mūsų gali pasiglemžti mirtis (Ekleziasto 9:11). Tad nedelskime ir dabar būtinai ryžkimės užsitarnauti gerą vardą Dievo akyse. Tuomet nebijosime mirties. Ji tėra poilsis — kaip miegas. O „pamiegojęs“ atsibundi!

„PRISIKELSI“

18, 19. a) Ką angelas turėjo omeny sakydamas, kad Danielius ‛prisikels’? b) Kodėl prikėlimo viltis Danieliui nebuvo naujiena?

¹⁸ Danieliaus knyga baigiasi vienu iš nuostabiausių Dievo pažadų žmogui. Jehovos angelas Danieliui sakė: „Prisikelsi savo atpildui dienų pabaigoje.“ Ką angelas turėjo omeny? ‛Poilsiu’ jis ką tik pavadino mirtį, taigi Danielius ‛prisikels’ iš numirusiųjų! Kai kurie mokslininkai tvirtina, esą Hebrajiškieji Raštai pirmą kartą aiškiai prabyla apie prikėlimą tik Danieliaus 12 skyriuje (Danieliaus 12:2). Netiesa. Danieliui prikėlimo viltis nebuvo naujiena.

¹⁹ Pavyzdžiui, Danielius tikrai žinojo, ką prieš du šimtmečius buvo parašęs Izaijas: „Tavo mirusieji gyvens, kūnai jų prisikels, nes... šešėlių šalis mirusiuosius atiduos. Pabuskite ir šaukite iš džiaugsmo visi, kurie gulite dulkėse!“ (Izaijo 26:19) Kitados Jehova buvo davęs Elijui ir Eliziejui galios prikelti žmones (1 Karalių 17:17-24; 2 Karalių 4:32-37). Dar seniau Ona, pranašo Samuelio motina, pripažino, kad Jehovai nesunku prikelti žmones iš Šeolo — kapo (1 Samuelio 2:6). O dar seniau dievobaimingasis Jobas išsakė savo viltį: „Kai žmogus numiršta, ar bus jis vėl gyvas? Per visas savo sunkios tarnystės dienas laukčiau, kol ateis kas manęs paleisti. Tu  pašauktumei, o aš tau atsakyčiau, ir ilgėtumeisi savo rankų kūrinio“ (Jobo 14:14, 15).

20, 21. a) Per kokį prikėlimą grįš gyventi Danielius? b) Kokia tvarka žmonės gali būti prikelti Rojuje?

²⁰ Kaip ir Jobas, Danielius pagrįstai tikėjosi, kad Jehova, išsiilgęs jo, kada nors grąžins gyvybę. Vis dėlto kokia paguoda išgirsti galingą dvasinį asmenį patikinant, jog taip ir bus! Danielius pakils „teisiųjų prisikėlime“, kai Kristus valdys tūkstantį metų (Luko 14:14). Kaip tada bus su Danieliumi? Daug ką pasako Dievo Žodis.

²¹ Jehova nėra „sumaišties, bet santarvės Dievas“ (1 Korintiečiams 14:33). Suprantama, Rojuje žmonės bus prikelti tvarkingai ir galbūt ne tuoj po Armagedono (Apreiškimas 16:14, 16). Pirma bus pašalinti visi senosios santvarkos pėdsakai ir, be abejo, pasiruošta sutikti mirusiuosius. Biblija nurodo taisyklę, kokia tvarka sugrįš mirusieji: „Kiekvienas pagal savo eilę“ (1 Korintiečiams 15:23). Galimas dalykas, kad per „teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimą“ pirmi atgis teisieji (Apaštalų darbai 24:15). Tuomet senovės dievobaimingi vyrai, kaip antai Danielius, padės tvarkyti žemės reikalus, pavyzdžiui, mokyti milijonus prikeltų „neteisiųjų“ (Psalmių 45:17).

22. Į kokius klausimus Danielius, be abejo, norės gauti atsakymą?

²² Prieš imdamasis tų pareigų, Danielius, aišku, norės kai ko paklausti. Juk apie sunkiąsias pranašystes jis sakė: „Aš tai girdėjau, bet negalėjau suprasti“ (Danieliaus 12:8). Kaip jis apsidžiaugs, pagaliau išsiaiškinęs šventąsias paslaptis! Jis būtinai norės išgirsti apie Mesiją. Danieliui bus nepaprastai įdomu sužinoti, kokios imperijos viešpatavo pasaulyje nuo  jo laikų iki mūsų dienų, kas yra ištikimi „Aukščiausiojo šventieji“, ištvėrę persekiojimą „pabaigos metu“, ir kaip Dievo Mesijo Karalystė amžiams sunaikino visas žmonių karalystes (Danieliaus 2:44; 7:22; 12:4).

DANIELIAUS — IR TAVĘS! — LAUKIA ATPILDAS ROJUJE

23, 24. a) Kaip tas pasaulis, kuriame Danielius bus prikeltas, skirsis nuo ankstesniojo? b) Ar Danielius turės vietą Rojuje ir iš kur tai žinome?

²³ Danielius norės suvokti, kokiame pasaulyje atsidūrė, — visai kitokiame, nei anksčiau gyveno. Nelikę nė ženklo karų ir prievartos, bjaurojusios pasaulį. Nebėra sielvarto, ligų, mirties (Izaijo 25:8; 33:24). Visi turi apsčiai maisto, pastogę ir dirba mielą darbą (Psalmių 72:16; Izaijo 65:21, 22). Žmonija — viena laiminga šeima.

²⁴ Tame pasaulyje Danielius tikrai turės vietą. „Prisikelsi savo atpildui“, — sakė jam angelas. Hebrajiškas žodis, čia verčiamas „atpildas“, gali reikšti ir žemės sklypą. * Galbūt Danielius žinojo Ezechielio pranašystę apie atkurtos Izraelio žemės dalijimą (Ezechielio 47:13—48:35). O kaip Ezechielio pranašystė išsipildys Rojuje? Visi Dievo žmonės turės Rojuje vietą, žemė bus padalyta tvarkingai ir teisingai. Žinoma, Danielius Rojuje gaus atpildo ne vien žemės. Dievas, įgyvendindamas savo tikslus, skirs  Danieliui atitinkamą vaidmenį. Žadėtasis atpildas pranašo tikrai neaplenks.

25. a) Kuo tave vilioja gyvenimas Rojuje? b) Kodėl galima sakyti, kad žmonėms vieta Rojuje?

²⁵ O koks tavęs laukia atlygis? Tau galioja tie patys pažadai. Jehova nori, kad klusnūs žmonės ‛prisikeltų’ gauti atlygio — vietos Rojuje. Tik pagalvok! Kaip džiaugsiesi susitikęs su Danieliumi ir kitais biblinių laikų žmonėmis, ištikimai tarnavusiais Dievui! Dar daug mirusiųjų bus prikelta. Juos reikės mokyti, kad pažintų ir pamiltų Jehovą Dievą. Įsivaizduok: puoselėji Žemės planetą, mūsų namus, ir paverti ją Rojumi, kur viešpatauja begalinė įvairovė ir nemarus grožis; Jehova ugdo tave, rodo tikrojo gyvenimo kelią (Izaijo 11:9; Jono 6:45). Taip, Rojuje tau yra vieta. Nors Rojaus sąvoka kai kam svetima, Jehova juk sukūrė žmogų gyventi Rojuje (Pradžios 2:7-9). Todėl  Rojus yra žmonijos tėvynė. Iš čia ji kilusi. Į Rojų ji sugrįš kaip į namus.

26. Kaip Jehova pripažįsta, kad mums nelengva laukti šios santvarkos galo?

²⁶ Kai pamąstome apie visa tai, užplūsta dėkingumo banga. Argi netrokšti ten patekti? Suprantama, Jehovos Liudytojams rūpi, kada pagaliau baigsis ši santvarka! Laukti nelengva. Jehova tai pripažįsta ir todėl ragina ‛laukti’ galo, net „jei atrodo, kad jis gaišuoja“. Mums gali prailgti, bet Šventasis Raštas tuoj patikina: „Jis... nesuvėluos“ (Habakuko 2:3; palygink Patarlių 13:12). Taip, galas ateis pačiu laiku.

27. Ką turi daryti, kad tarnautum Dievui visą amžinybę?

²⁷ Ką turėtumei daryti, artinantis pabaigai? Lik ištikimas kaip Jehovos mylimasis pranašas Danielius. Stropiai tyrinėk Dievo Žodį. Karštai melskis. Nuoširdžiai draugauk su bendratikiais. Uoliai mokyk tiesos kitus. Blogosios santvarkos galas artėja sulig kiekviena diena, tad nenustok ryžto ištikimai vykdyti Aukščiausiojo valią ir nenuilstamai ginti jo Žodį. Būtinai įsiklausyk į Danieliaus pranašystę! Ir tegul Visavaldis Viešpats Jehova suteiks privilegiją džiaugsmingai tarnauti jam visą amžinybę!

[Išnašos]

KAIP TU SUPRATAI?

• Kas padėjo Danieliui ištverti iki galo?

• Kodėl Danieliaus nebaugino mirtis?

• Kaip išsipildys angelo pažadas, kad Danielius ‛prisikels savo atpildui’?

• Kuo tau pačiam naudinga įsiklausyti į Danieliaus pranašystę?

[Studijų klausimai]

 [Iliustracija per visą 307-ą puslapį]

[Iliustracija 318 puslapyje]

Ar tu, kaip ir Danielius, įsiklausai į Dievo pranašišką žodį?