Garbink Dievą taip, kaip jis nori

JĖZUS maldoje į Dievą pasakė: „O amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją“ (Jono 17:3). Apie kokį pažinimą čia kalbama? „[Dievas] trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą“ (1 Timotiejui 2:4). A. Vėliaus vertime paskutiniai šios eilutės žodžiai išversti taip: „Kad jie visi gerai susipažintų su [Dievo] tiesa.“

Taigi Dievas nori, kad mes tiksliai pažintume jį ir jo tikslus pagal dievišką tiesą. Dievo Žodis, Šventoji Biblija, yra šitos tiesos šaltinis (Jono 17:17; 2 Timotiejui 3:16, 17). Kai žmonės tiksliai išmoksta to, ką Biblija sako apie Dievą, jie vengs būti kaip paminėtieji Romiečiams 10:2, 3, — „turi Dievui uolumo, kuriam tačiau trūksta išmanymo [„tikslaus žinojimo“, NW]“, arba kaip samariečiai, kuriems Jėzus pasakė: „Jūs garbinate, ko nepažįstate“ (Jono 4:22).

Taigi jeigu norime sulaukti Dievo pritarimo, turime pasvarstyti: ką sako Dievas apie save? kaip jis nori būti garbinamas? kokie jo tikslai ir kaip galime prisiderinti prie jų? Tikslus tiesos pažinimas mums duoda teisingus atsakymus į tokius klausimus. Tada galime garbinti Dievą taip, kaip jis nori.

Įžeidžia Dievą

„KAS mane pašlovins, tą aš pašlovinsiu“, — paaiškina Dievas (1 Samuelio 2:30). Ar pašlovinamas Dievas, kai kas nors kitas vadinamas jam lygiu? Ar jis pašlovinamas, kai Marija vadinama „Dievo motina“ ir „Tarpininke... tarp Kūrėjo ir Jo kūrinių“, kaip apie tai sakoma enciklopedijoje New Catholic Encyclopedia? Ne, tos idėjos įžeidžia Dievą. Niekas nėra jam lygus; jis neturėjo ir žemiškos motinos, nes Jėzus nebuvo Dievas. Ir nėra jokios „Tarpininkės“, nes Dievas paskyrė ‘vieną Dievo žmonių Tarpininką’, Jėzų (1 Timotiejui 2:5; 1 Jono 2:1, 2).

Be abejonės, Trejybės doktrina supainiojo ir sumenkino žmonių supratimą apie tikrąją Dievo padėtį. Dėl to žmonės negali tiksliai pažinti Visatos Suvereną, Dievą Jehovą, ir garbinti jį taip, kaip jis nori. Teologas Hansas Kiungas apie tai sako: „Kodėl Dievo vienovės ir unikalumo sampratą dar reikia kažkuo papildyti, kas tą vienovę ir unikalumą tik sumenkina ar panaikina?“ Bet Trejybės dogma kaip tik prie to privedė.

Tie, kurie tiki Trejybe, ‘nesirūpina pažinti Dievą’ (Romiečiams 1:28). Toje eilutėje toliau sakoma: „Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti, kas nepridera.“ Nuo 29 iki 31 eilutės išvardinti kai kurie ‘nepriderantys’ dalykai, tokie kaip ‘žudynės, nesantaika, neištikimybė, meilės nebuvimas, negailestingumas’. Kaip tik tai dedasi religinėse bendruomenėse, kurios pripažįsta Trejybę.

Pavyzdžiui, Trejybės šalininkai dažnai persekiodavo arba netgi žudydavo tuos, kurie atmetė Trejybės doktriną. Ir dar: per karą jie žudė savo bendratikius, kurie taip pat tikėjo Trejybe. Kas galėtų būti labiau ‘nepriderama’, kada katalikai žudo katalikus, stačiatikiai — stačiatikius, protestantai — protestantus, ir visa tai to paties Trejybės Dievo vardu?

Bet Jėzus aiškiai pasakė: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jono 13:35). Dievo Žodyje ši mintis plečiama toliau: „Taip išaiškėja Dievo vaikai ir velnio vaikai: tas, kuris elgiasi neteisiai, nėra iš Dievo; taip pat tas, kuris savo brolio nemyli.“ Kas žudo savo tikėjimo brolius, tas prilyginamas ‘Kainui, kuris buvo iš piktojo [Šėtono] ir nužudė savo brolį’ (1 Jono 3:10-12).

Taigi painių doktrinų apie Dievą mokymas vedė prie jo įstatymų pažeidimo. Iš tikrųjų krikščioniškajame pasaulyje atsitiko taip, kaip sako danų teologas Siorenas Kierkegoras: „Krikščioniškasis pasaulis, to net nepastebėdamas, sunaikino krikščionybę.“

Dvasinė krikščioniškojo pasaulio būklė yra tokia, kaip aprašė apaštalas Paulius: „Jie skelbiasi pažįstą Dievą, o darbais jo išsigina; jie pasibjaurėtini,  maištingi, netikę jokiam geram darbui“ (Titui 1:16).

Netrukus, kai Dievas naikins šią nedorą santvarką, Trejybę palaikantis krikščioniškasis pasaulis bus patrauktas atsakomybėn. Už Dievą įžeidžiančius veiksmus bei doktrinas jam bus paskelbtas nepalankus teismo nuosprendis (Mato 24:14, 34; 25:31-34, 41, 46; Apreiškimas 17:1-6, 16; 18:1-8, 20, 24; 19:17-21).

Atmesk Trejybės mokymą

DĖL Dievo tiesos negali būti jokių kompromisų. Todėl kad garbintume Dievą pagal jo nurodymus, turime atmesti Trejybės doktriną. Ji prieštarauja tam, kuo tikėjo ir mokė pranašai, Jėzus, apaštalai ir pirmieji krikščionys. Ji prieštarauja tam, ką savo įkvėptame Žodyje pats Dievas sako apie save. Jis pataria: „Atsiminkite..., kad aš Dievas ir nėra kito Dievo, ir nėra panašaus į mane“ (Izaijo 46:9).

Dievo interesams netarnauja painiava ir paslaptis apie jį. Priešingai, kuo daugiau painiavos apie Dievą ir jo tikslus, tuo labiau yra patenkintas Dievo Priešininkas, Šėtonas Velnias, „šio pasaulio dievaitis“. Tai jis remia tokias klaidingas doktrinas, kad ‘netikintiesiems... apakintų protus’ (2 Korintiečiams 4:4). Trejybės doktrina taip pat naudinga dvasininkijai, kuri nori išlaikyti savo valdžioje žmones, sakydama, kad tik teologai gali ją suprasti. (Žiūrėk Jono 8:44.)

Tikslus Dievo pažinimas atneša didelį palengvinimą. Jis išlaisvina mus nuo mokymų, prieštaraujančių Dievo Žodžiui, ir nuo atskalūniškų organizacijų. Jėzus apie tai pasakė: „Jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jono 8:32).

Garbindami Dievą kaip aukščiausiąjį ir paklusdami jo nurodymams, galėsime išvengti nuosprendžio, kurį jis greitai įvykdys atskalūniškam krikščionijos pasauliui. Mes galime tikėtis Dievo malonės, kai baigsis ši santvarka: „Praeina pasaulis ir jojo geismai. Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius“ (1 Jono 2:17).

[Iliustracija 31 puslapyje]

Šitoje šimtmečių senumo skulptūroje (Prancūzija) vaizduojama, kaip „mergelė“ Marija buvo Trejybės karūnuota. Tikėjimas Trejybe vedė prie Marijos, kaip „Dievo Motinos“, garbinimo