Pirmas skyrius

Kas galėtų labiau įprasminti tavo gyvenimą?

AR KADA nors svajojai apie geresnį gyvenimą — gal savo šalyje, o gal atogrąžų rojuje? Daugelis iš mūsų yra apie tai svajoję.

Prancūzų tapytojas Polis Gogenas 1891 metais ieškoti tokio gyvenimo išvyko į Prancūzijos Polineziją. Tačiau greit susidūrė su realybe. Dėl ankstesnio palaido gyvenimo susirgo ir nuo to kentėjo pats bei kiti. Jausdamas artėjančią mirtį, jis nutapė tai, kas vadinama „paskutiniu menininko galios pasireiškimu“. Knygoje Paul Gauguin 1848-1903—The Primitive Sophisticate sakoma: „Žmogaus veiklos įvairovė, perteikiama šiame paveiksle, apima visą gyvenimo ciklą, nuo gimimo iki mirties... Gyvenimą jis pavaizdavo kaip didelę paslaptį.“

Gogenas pavadino tą paveikslą „Iš kur atėjome? Kas mes esame? Kur einame?“ *

Šie klausimai galbūt girdėti. To klausia daugelis mąstančių žmonių. Paminėjęs žmonijos mokslinius bei techninius pasiekimus, laikraščio The Wall Street Journal redaktorius pareiškė: „Svarstydami apie patį žmogų, jo dilemas, apie jo vietą visatoje, mes nedaug tepažengėme pirmyn. Mes vis tebeklausinėjame, kas esame, kodėl esame ir kur einame.“

Tiesa, dauguma žmonių rūpinasi savo šeima, pragyvenimu, keliauja ar užsiima kitais asmeniniais pomėgiais, nes tai, jų manymu, yra gyvenimo prasmė. Albertas Einšteinas kartą pasakė: „Žmogus,  kuriam gyvenimas atrodo beprasmis, yra ne tik nelaimingas; jis beveik nevertas gyventi.“ Su ta mintimi kai kurie, stengdamiesi įprasminti savo gyvenimą, pasineria į meną, mokslinius tyrinėjimus ar bando žmogiškomis pastangomis sumažinti kančias. Gal pažįsti tokių asmenų?

Visiškai suprantama, jog dėl gyvenimo prasmės iškyla esminių klausimų. Kiek tėvų, matydami savo vaiką mirštantį nuo maliarijos ar kitokios ligos, klausia: kodėl tokios kančios? kam viso to reikia? Panašūs klausimai kamuoja daugelį jaunuolių ir merginų, matančių skurdą, ligas bei neteisybę. Žiaurūs karai dažnai verčia žmones abejoti, ar iš viso prasminga gyventi.

 Net jei ir nepatyrei tokių vargų, galbūt sutiksi su profesoriaus Frimeno Daisono žodžiais: „Man pritaria daug garbingų žmonių, kai klausiu to paties kaip [biblinis asmuo] Jobas. Kodėl kenčiame? Kodėl pasaulis toks neteisingas? Kodėl tiek sielvarto ir baisių nelaimių?“ Tu galbūt irgi lauki atsakymo.

Surasti patenkinamus atsakymus tikrai svarbu. Vienas profesorius, pergyvenęs Osvencimo koncentracijos stovyklos siaubą, pasakė: „Niekas pasaulyje... net sunkiausiomis sąlygomis nepadeda taip ištverti, kaip suvokimas, jog gyvenimas turi prasmę.“ Jo manymu, pati žmogaus psichinė sveikata priklauso nuo to, kaip jis ieško prasmės.

Šimtmečiais daugelis ieškojo atsakymo religijoje. Išvydęs ligotą vyrą, senelį ir numirėlį, Gautama (Buda) religijoje ėmė ieškoti apšvietimo, arba prasmės, bet jis nelaikė Dievo asmeniu. Kiti kreipdavosi į savo bažnyčias.

Tačiau kaip žmonės elgiasi šiandien? Daugelis sutelkia dėmesį į mokslą, o religiją ir „Dievą“ atmeta kaip netinkamus. „Kuo toliau pažengia mokslas, — sakoma leidinyje Religion and Atheism, — tuo mažiau lieka vietos Dievui. Dievas tampa Išstumtuoju asmeniu.“

Kodėl atmetama Kūrėjo sąvoka?

Iš tiesų polinkis atmesti religiją ar Dievą prasidėjo nuo žmonių filosofijų, kurios pabrėžė grynąjį protą. Čarlsas Darvinas manė, kad gyvojo pasaulio egzistavimą geriau suprasti padeda „natūralioji atranka“, o ne Kūrėjo buvimas. Zigmundas Froidas mokė, jog Dievas tėra iliuzija. O požiūris „Dievas  miręs“ tebegyvas nuo Frydricho Nyčės laikų. Rytų filosofai teigia panašiai. Budistų mokytojai tiki, jog nebūtina žinoti apie Dievą. O anot sintoistų, profesoriaus Tecuo Jamaorio teigimu, „dievai tėra žmonės“.

Nors daug kas abejoja Kūrėjo egzistavimu, ar tos abejonės pateisinamos? Galbūt žinai ‛mokslinių faktų’, kuriais remtasi praeityje, bet laikui bėgant jie pasirodė esą visiškai klaidingi. Pažiūros, kad ‛žemė plokščia’ ir kad ‛visata sukasi apie mūsų žemės rutulį’, vyravo šimtmečiais, bet dabar žinome, jog tai netiesa.

O kaip su vėlesnėmis mokslinėmis idėjomis? Pavyzdžiui, XVIII amžiaus filosofas Deividas Hiumas — nepripažindamas, jog yra Kūrėjas, — negalėjo paaiškinti sudėtingų žemėje vykstančių biologinių procesų. Darvino teorija pateikė gyvybės formų vystymosi vaizdą, bet nenurodė, kaip atsirado gyvybė ar kuo tai reikšminga mums.

Todėl daugelis mokslininkų ir kitų pasaulio žmonių jaučia, jog kažko trūksta. Mokslinės teorijos galbūt bando atsakyti į klausimą kaip?, tačiau svarbiausi klausimai yra kodėl? Netikrumas apima netgi tuos, kurie išaugo tarp Kūrėją tikinčių žmonių. Viena jauna Europos istorijos tyrinėtoja pasakė: „Mano nuomone, Dievas miręs. Jeigu jis tikrai egzistuotų, pasaulyje nebūtų tokios netvarkos: nekalti žmonės badauja; gyvūnų rūšys nyksta... Tikėti Kūrėją — absurdas.“ Matydami esamas sąlygas, daugelis negali suprasti, kodėl Kūrėjas — jeigu jis yra — netaiso padėties.

Tačiau turime sutikti, jog daugelis atmeta Kūrėjo  egzistavimą dėl nenoro tikėti. Vienas Europos pramonininkas kalbėjo savo tarnautojui: „Net jei pats Dievas man pasakytų, kad turiu gyventi kitaip, to nedaryčiau. Noriu gyventi taip, kaip man patinka.“ Žinoma, kai kurie jaučia, jog pripažindami Kūrėjo valdžią nebeturėtų tokios laisvės ir nebegalėtų gyventi, kaip jiems norisi. Galbūt jie sako: ‛Aš tikiu tik tuo, ką matau, o jokio nematomo Kūrėjo matyti negaliu.’

Taigi lieka ne vien klausimas, kodėl žmonės ‛atmeta Kūrėjo sąvoką’, bet ir klausimai apie gyvenimą ir jo prasmę. Kai žmogus ėmė žengti pirmuosius žingsnius kosmoso platybėse, teologas Karlas Bartas buvo paklaustas apie šį technikos triumfą. Jis pasakė: „Tai neišsprendžia nė vienos iš tų problemų, kurios naktį man neleidžia užmigti.“ Šiandien skraidoma po kosmosą ir nepaprastai toli pažengta kibernetikoje. Vis dėlto mąstantiems žmonėms reikia tikslo — to, kas įprasmintų jų gyvenimą.

Mes kviečiame visus plačių pažiūrų žmones apsvarstyti šią temą. Knygoje Belief in God and Intellectual Honesty nurodoma, jog „sąžiningai mąstantis“ asmuo yra „pasiruošęs kruopščiai ištirti, kuo pagrįstas jo tikėjimas“, ir „atkreipti reikiamą dėmesį į kitus turimus įrodymus“.

Tyrinėjant šią temą, tokie „turimi įrodymai“ padėtų mums suprasti, ar yra Kūrėjas, davęs pradžią gyvybei ir visatai. Jeigu taip, koks jis? Ar Kūrėjas yra asmuo, turintis įtakos mūsų gyvenimui? Svarstydami tai, sužinosime, kaip mūsų gyvenimas gali tapti prasmingesnis bei teikti daugiau pasitenkinimo.

[Išnaša]

 [Iliustracija per visą 4-ą puslapį]

[Iliustracija 6 puslapyje]

Gogenas savo paveiksle iškėlė gyvenimo prasmės klausimus