„Visų pirma turėkite apsčiai meilės“

„Visų dalykų galas arti. Todėl... turėkite apsčiai meilės vieni kitiems.“ (1 PETRO 4:7, 8)

JĖZUI buvo labai brangios paskutinės valandos su apaštalais. Jis žinojo, kas jų laukia, — turės daug darbuotis, tačiau, kaip ir jis, bus nekenčiami bei persekiojami. (Jono 15:18-20) Todėl tą vakarą Jėzus ne sykį priminė, kaip svarbu ‘mylėti vieniems kitus’. (Jono 13:34, 35; 15:12, 13, 17)

² Tai suprato kartu buvęs apaštalas Petras. Po daugelio metų, prieš pat Jeruzalės sunaikinimą, apie meilės svarbą jis rašė: „Visų dalykų galas arti. Todėl... turėkite apsčiai meilės vieni kitiems“, arba, kaip sakoma K. Burbulio vertime, „karštai mylėkite vienas kitą“. (1 Petro 4:7, 8) Petro žodžiai reikšmingi gyvenantiems šios santvarkos „paskutinėmis dienomis“. (2 Timotiejui 3:1) Kaip galėtume ‘karštai mylėti’? Kodėl tai svarbu?

Ką reiškia ‘karštai mylėti’?

³ Kai kurių nuomone, meilė turi kilti savaime. Tačiau Petras kalbėjo ne apie bet kokią meilę; jis turėjo omenyje pačią kilniausią. Žodis „meilė“ 1 Petro 4:8 išverstas iš graikiško žodžio agápe. Jis reiškia nesavanaudišką, principais pagrįstą meilę. Viename žinyne sakoma: „Rodyti agapę reikia valios, nes ji nėra vien jausmas, o nusistatymas veikti.“ Iš prigimties esame savanaudžiai. Rodyti tokią Dievo principais pagrįstą meilę mums reikia nuolat priminti. (Pradžios 8:21; Romiečiams 5:12)

⁴ Be abejo, mylėti vieniems kitus — ne tik pareiga. Agápe skatina rodyti šiltus jausmus. Todėl Petras ragino: „Karštai mylėkite vienas kitą“, pažodžiui — „praplėskite meilę vienas kitam“. * Tokia meilė neįmanoma be pastangų. Žodžio „karštai“ graikiškas atitikmuo, pasak vieno mokslininko, „reiškia atleto pastangas sukaupti paskutines jėgas prieš pat finišą“.

⁵ Meilė turi skatinti daryti ne vien tai, kas lengva, ir dėmesį rodyti ne tik išrinktiesiems. Krikščionys raginami ‘praplėsti’ širdis — rodyti meilę net kai nėra atsako. (2 Korintiečiams 6:11-13) Žinoma, tokią meilę reikia ugdytis bei puoselėti, taip kaip atletas treniruojasi ir lavina savo sugebėjimus. Tačiau tai būtina. Kodėl? Bent dėl trijų priežasčių.

 Kodėl turime mylėti vieni kitus?

⁶ Pirmiausia todėl, kad „meilė yra iš Dievo“. (1 Jono 4:7) Šios nepaprastos savybės Šaltinis, Jehova, mus pirmas pamilo. Apaštalas Jonas sako: „Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad mes gyventume per jį.“ (1 Jono 4:9) Sūnus buvo ‘atsiųstas’ — tapo žmogumi, įvykdė, kas pavesta, ir mirė ant kankinimo stulpo, — kad gyventume. Kaip turėtume atsiliepti į tokią begalinę Dievo meilę? Jonas sako: „Jei Dievas mus taip pamilo, tai ir mes turime mylėti vieni kitus.“ (1 Jono 4:11) Įsidėmėk Jono žodžius: „jei Dievas mus taip pamilo“, tai yra ne tik tave, bet visus mus. Mintis aiški: jei dangiškasis Tėvas myli mūsų bendratikius, privalome irgi juos mylėti.

⁷ Antra, tai svarbu ypač dabar: reikia padėti broliams varge, nes „visų dalykų galas arti“. (1 Petro 4:7) Gyvename „sunkiais laikais“. (2 Timotiejui 3:1) Blogos sąlygos, stichinės nelaimės, priešiškumas sukelia daug kančių. Per išbandymus turime dar arčiau glausti pečius. Karšta meilė vienija ir skatina ‘rūpintis vieniems kitais’. (1 Korintiečiams 12:25, 26)

⁸ Trečia, mylėti privalome ir dėl to, kad neduotume Velniui galimybės veikti ir pakenkti. (Efeziečiams 4:27) Jis tikrai nepraleis progos pasinaudoti mūsų bendratikių netobulumu — silpnybėmis, trūkumais, klaidomis, — kad pakištų mums suklupimo akmenį. Ar dėl nereikšmingos pastabos, nemalonaus poelgio atsiskirsime nuo susirinkimo? (Patarlių 12:18) Tikrai ne, jei karštai mylime vieni kitus! Tokia meilė padės išlaikyti taiką ir sutartinai tarnauti Dievui. (Sofonijo 3:9)

Kaip meilę parodyti

⁹ Meilė pirmiausia rodoma šeimoje. Jėzus pasakė, kad jo tikrieji mokiniai bus atpažįstami iš tarpusavio meilės. (Jono 13:34, 35) Ji turi būti akivaizdi ne tik susirinkime, bet ir šeimoje — tarp sutuoktinių bei tarp tėvų ir vaikų. Neužtenka šeimos nariams jausti meilę; būtina ją nuoširdžiai išreikšti.

¹⁰ Kaip sutuoktiniai gali parodyti meilę vienas kitam? Vyras, širdingai mylintis žmoną, žodžiais ir veiksmais — tiek viešumoje, tiek namuose — parodo, jog ją brangina. Jis gerbia jos orumą ir atsižvelgia į jos nuomonę, požiūrį bei jausmus. (1 Petro 3:7) Rūpindamasis ja labiau nei savimi, jis stengiasi kuo geriau patenkinti jos materialinius, dvasinius bei emocinius poreikius. (Efeziečiams 5:25, 28) Tikrai mylinti žmona labai gerbia vyrą, net jei kartais šis nepateisina jos lūkesčių. (Efeziečiams 5:22, 33) Ji padeda jam ir paklūsta, nėra pernelyg reikli, bendradarbiauja, kad dvasiniai dalykai būtų šeimoje svarbiausi. (Pradžios 2:18; Mato 6:33)

 ¹¹ Tėvai, kaip galite parodyti meilę savo vaikams? Ryžtas uoliai darbuotis, kad jie būtų aprūpinti, — akivaizdus jūsų meilės įrodymas. (1 Timotiejui 5:8) Tačiau vaikams reikia ne tik maisto, drabužių ir pastogės. Kad užaugę mylėtų tikrąjį Dievą ir jam tarnautų, būtina juos dvasiškai lavinti. (Patarlių 22:6) Tai reiškia skirti laiko studijuoti su šeima Bibliją, eiti į tarnybą, lankyti krikščionių sueigas. (Pakartoto Įstatymo 6:4-7) Norint neapleisti šios veiklos mūsų sunkiais laikais, reikia aukotis. Jūsų pastangos rūpintis vaikų dvasinėmis reikmėmis yra meilės išraiška, nes tuo parodote trokštą jiems amžinos gerovės. (Jono 17:3)

¹² Tėvams svarbu rūpintis ir savo atžalų emociniais poreikiais. Vaikai gležni; jų širdelė nori žinoti, kad yra tėvų mylimi. Pasakykite jiems tai, negailėkite švelnių žodžių, glamonių; taip patikinsite, kokie jie jums brangūs. Nuoširdžiai pagirkite; taip jie supras, jog matote ir vertinate jų pastangas. Meilingai drausminkite — tada matys, jog rūpinatės, kokiais žmonėmis jie užaugs. (Efeziečiams 6:4) Visaip rodydami meilę ugdysite laimingą, glaudžią šeimą, geriau pasiruošusią ištverti paskutinių dienų sunkumus.

¹³ Meilė skatina nepastebėti kito žmogaus trūkumų. Atsimink, kad ragindamas skaitytojus turėti „apsčiai meilės vieni kitiems“ Petras pasakė, kodėl tai svarbu: „Nes meilė uždengia nuodėmių gausybę.“ (1 Petro 4:8) ‘Uždengti’ nuodėmes nereiškia dangstyti sunkius nusižengimus. Apie juos dera pranešti atsakingiems susirinkimo broliams ir jie tai svarsto. (Kunigų 5:1; Patarlių 29:24) Būtų labai nemeilinga — ir prieštarautų Biblijai — leisti įžūliems nusidėjėliams skriausti ir išnaudoti nekaltuosius. (1 Korintiečiams 5:9-13)

¹⁴ Bendratikių klaidos ir trūkumai dažniausiai yra menki. Visi nusižengiame žodžiu ar poelgiu ir tuo nuviliame arba net užgauname kitus. (Jokūbo 3:2) Ar turėtume tuoj paviešinti brolių klaidas? Taip tik sukeltume nesutarimų. (Efeziečiams 4:1-3) Jei vadovaujamės meile, savo bendratikiams ‘nedarysime nešlovės’. (Psalmyno 49:20, Skv [50:20, BD]) Kaip tinkas ir dažai uždengia sienos nelygumus, taip meilė padengia kitų trūkumus. (Patarlių 17:9)

¹⁵ Meilė skatins padėti vargstantiems. Sąlygoms paskutinėmis dienomis blogėjant, mūsų bendratikiams gali reikėti materialinės paramos ar darbščių rankų. (1 Jono 3:17, 18) Pavyzdžiui, susirinkimo narys kenčia nepriteklių, neteko darbo. Ar galėtume paremti, kiek leidžia aplinkybės? (Patarlių 3:27, 28; Jokūbo 2:14-17) Gal reikia paremontuoti senyvos našlės namą? Tada derėtų imtis iniciatyvos ir padėti. (Jokūbo 1:27)

¹⁶ Rodyti meilę reikia ne tik tiems, kas gyvena kaimynystėje. Kartais girdime apie Dievo tarnus kitose šalyse, nukentėjusius nuo smarkių audrų, žemės drebėjimų ar pilietinių neramumų.  Jiems, ko gero, trūksta maisto, drabužių, kitų dalykų. Nesvarbu, kad jie kitos rasės ar tautybės. Mes mylime visą broliją. (1 Petro 2:17) Tad, kaip ir pirmojo amžiaus susirinkimai, noriai prisidedame, kai organizuojama pagalba. (Apaštalų darbų 11:27-30; Romiečiams 15:26) Jei rodome meilę visais šiais būdais, stipriname ryšius, vienijančius mus paskutinėmis dienomis. (Kolosiečiams 3:14)

¹⁷ Meilė skatina skelbti gerąją Karalystės naujieną. Štai Jėzaus pavyzdys. Kodėl jis skelbė ir mokė? Jis ‘gailėjo žmonių’, nes jie buvo dvasiškai paliegę. (Morkaus 6:34) Juos niekino ir apgaudinėjo klastingi religiniai ganytojai, turintys mokyti dvasinių tiesų ir suteikti viltį. Todėl nuoširdžiai mylėdamas ir užjausdamas Jėzus guodė juos „gerąja naujiena apie Dievo karalystę“. (Luko 4:16-21, 43)

¹⁸ Šiandien daugelis irgi dvasiškai apleisti, suklaidinti, neturi vilties. Jei sekame Jėzumi ir rūpinamės žmonėmis, nepažįstančiais tikrojo Dievo, tai iš meilės ir užuojautos dalysimės su jais gerąja Dievo Karalystės naujiena. (Mato 6:9, 10; 24:14) Kadangi laiko liko nedaug, kaip niekad skubu skelbti šią gyvybę gelbstinčią žinią. (1 Timotiejui 4:16)

„Visų dalykų galas arti“

¹⁹ Petras, prieš patardamas mylėti vieniems kitus, parašė: „Visų dalykų galas arti.“ (1 Petro 4:7) Netrukus šią nedorą santvarką pakeis Dievo teisingas naujasis pasaulis. (2 Petro 3:13) Todėl dabar ne laikas būti abejingiems. Jėzus įspėjo: „Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų, girtybės ir kasdienių rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai. It žabangai ji užgrius.“ (Luko 21:34, 35)

²⁰ Todėl budėkime ir nepamirškime, kokiu laiku gyvename. (Mato 24:42) Saugokimės bet kokių pagundų, kuriomis Šėtonas nori atitraukti. Niekada neleiskime šaltam, meilės nerodančiam pasauliui kliudyti mums mylėti vieniems kitus. Svarbiausia, glauskimės dar arčiau prie tikrojo Dievo, Jehovos, kuris per Mesijo valdomą Karalystę netrukus įgyvendins didingą savo tikslą visos žemės labui. (Apreiškimo 21:4, 5)

[Išnaša]

APŽVALGINIAI KLAUSIMAI

• Kokį patarimą atsisveikindamas Jėzus davė mokiniams ir kas rodo Petrą jį supratus? (1—2 pstr.)

• Ką reiškia ‘karštai mylėti’? (3—5 pstr.)

• Kodėl turime mylėti vieni kitus? (6—8 pstr.)

• Kaip galime parodyti meilę kitiems? (9—18 pstr.)

• Kodėl dabar ne laikas būti abejingiems ir kam turime būti pasiryžę? (19—20 pstr.)

[Iliustracija 29 puslapyje]

Glaudi šeima geriau pasiruošusi atlaikyti paskutinių dienų sunkumus

[Iliustracija 30 puslapyje]

Meilė skatina padėti suvargusiems

[Iliustracija 31 puslapyje]

Skelbdami gerąją naujieną apie Karalystę rodome meilę