Devynioliktas skyrius

Ir toliau drąsiai skelbkime Dievo žodį

1. a) Kokią gerą naujieną skelbė Jėzaus mokiniai ir kaip į tai reagavo kai kurie žydai? b) Kokie galėtų iškilti klausimai?

BEVEIK prieš 2000 metų Dievo Sūnus Jėzus Kristus buvo pateptas būsimuoju visos žemės Karaliumi. Religinių priešininkų pastangomis Jėzui buvo įvykdyta mirties bausmė, bet Jehova prikėlė jį iš numirusių. Tuomet Jėzaus dėka tapo įmanomas amžinasis gyvenimas. Tačiau Jėzaus mokinius, pradėjusius viešai skelbti šią gerą naujieną, tuojau imta persekioti. Kai kurie mokiniai buvo įmesti į kalėjimą, netgi nuplakti ir jiems įsakyta liautis kalbėjus apie Jėzų. (Apaštalų darbų 4:1-3, 17; 5:17, 18, 40) Ką jie turėjo daryti? Ką būtum daręs tu? Ar būtum drąsiai liudijęs toliau?

2. a) Kokia nuostabi naujiena turi būti paskelbta mūsų dienomis? b) Kieno pareiga yra skelbti gerąją naujieną?

² Dievo Karalystės Karalius Jėzus Kristus 1914-aisiais buvo danguje pasodintas į sostą viešpatauti „tarp savo priešų“. (Psalmyno 110:2, Jr) Tada į žemę buvo išmestas Šėtonas ir jo demonai. (Apreiškimo 12:1-5, 7-12) Šiai sugedusiai santvarkai atėjo paskutinės dienos. Joms pasibaigus Dievas sutriuškins visą Šėtono santvarką. (Danieliaus 2:44; Mato 24:21) Išlikusieji turės perspektyvą amžinai gyventi  rojumi paverstoje žemėje. Jei priėmei šią gerą naujieną, tu turėtum dalytis ja su kitais. (Mato 24:14) Tačiau kokios reakcijos gali tikėtis?

3. a) Kaip žmonės reaguoja į Karalystės žinią? b) Kokį klausimą turime apsvarstyti?

³ Kai kurie žmonės tavo skelbiamą gerąją naujieną galbūt priims palankiai, bet diduma bus abejingi. (Mato 24:37-39) Nutiks, kad būsi išjuoktas arba užsipultas. Jėzus perspėjo, kad priešiškumą gali patirti ir iš giminaičių. (Luko 21:16-19) Taip gali atsitikti ir tavo darbovietėje arba mokykloje. Kai kuriose šalyse Jehovos liudytojų veikla yra netgi uždrausta vyriausybės. Ar susidūręs su tokiais sunkumais toliau drąsiai skelbsi Dievo žodį ir ‘tvirtai laikysies tikėjimo’? (1 Korintiečiams 16:13)

Nesikliaukime savo pačių jėgomis

4. a) Kas yra privalu, jei norime likti ištikimi Dievo tarnai? b) Kodėl krikščionių sueigos yra tokios svarbios?

⁴ Kad būtume ištikimi Jehovos tarnai, svarbu naudotis viskuo, ką jis mums teikia. Pavyzdžiui, lankyti susirinkimo sueigas. Šventasis Raštas ragina jų neapleisti. (Hebrajams 10:23-25, Brb) Tie, kurie yra ištikimi Jehovos liudytojai jau ilgus metus, niekada nenustojo kartu su bendratikiais rinktis į sueigas. Jose geriau pažįstame Šventąjį Raštą. Be to, geriau suvokiame jau žinomas tiesas ir mokomės jas taikyti. Vieningas Dievo garbinimas suartina mus su broliais krikščionimis ir sustiprina vykdyti Dievo valią. Jehovos dvasia vadovauja per susirinkimą ir Jėzus  šia dvasia yra tarp mūsų. (Mato 18:20; Apreiškimo 3:6, Jr)

5. Kaip organizuojamos sueigos, kai Jehovos liudytojų veikla yra uždrausta?

⁵ Ar tu reguliariai lankai visas sueigas ir ar taikai sau tai, ką per jas išgirsti? Kartais, kai Jehovos liudytojų veikla būna uždrausta, sueigas tenka rengti mažomis grupelėmis privačiuose namuose. Sueigų vieta ir laikas gali keistis ir ne visada būti patogus; kai kurios sueigos būna rengiamos vėlai vakare. Nors tai nepatogu, o kartais net pavojinga, ištikimi broliai ir seserys deda visas pastangas dalyvauti kiekvienoje sueigoje.

6. Kaip parodome savo pasitikėjimą Jehova ir kaip tai neleis mums prarasti drąsos kalbėti?

⁶ Pasitikėjimas Jehova stiprėja, kai reguliariai kreipiamės į jį nuoširdžia malda, suvokdami, kad mums reikalinga Dievo pagalba. Ar tu tai darai? Jėzus tarnaudamas žemėje dažnai melsdavosi. (Luko 3:21; 6:12, 13; 22:39-44) Naktį prieš mirtį ant kančių stulpo jis ragino savo mokinius: „Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėt į pagundą.“ (Morkaus 14:38) Jei žmonės yra abejingi Karalystės žiniai, galbūt prarandame norą tarnyboje labai stengtis, ir jei mus išjuokia ar persekioja, kad išvengtume nemalonumų, gal visai nebenorėsime kalbėti. Bet nuoširdžiai melsdami Dievą dvasios, kad ji padėtų mums drąsiai kalbėti, prieš tokias pagundas atsilaikysime. (Luko 11:13; Efeziečiams 6:18-20)

 Pasakojimas apie drąsų liudijimą

7. a) Kodėl mus ypač domina Apaštalų darbų knygos pasakojimas? b) Atsakyk į toliau pateiktus klausimus, pabrėždamas, kaip ši informacija naudinga mums.

⁷ Apaštalų darbų knygos pasakojimas mums ypač įdomus. Joje rašoma, kaip apaštalai ir kiti pirmieji mokiniai — tokie pat žmonės kaip mes — įveikė kliūtis bei įrodė esą drąsūs ir ištikimi Jehovos liudytojai. Pasitelkę toliau pateiktus klausimus ir Rašto eilutes, patyrinėkime dalį šio pasakojimo. Pasvarstyk, kuo tai, ką skaitai, gali būti naudinga tau.

Ar apaštalai buvo labai išsilavinę žmonės? Ar jie buvo bebaimiai iš prigimties, beatodairiškai drąsūs? (Jono 18:17, 25-27; 20:19; Apaštalų darbų 4:13)

Kas įkvėpė Petrui drąsos kalbėti priešais žydų teismą, pasmerkusį paties Dievo Sūnų? (Mato 10:19, 20; Apaštalų darbų 4:8)

Ką keletą savaičių darė apaštalai prieš atvedami stoti priešais sinedrioną? (Apaštalų darbų 1:14; 2:1, 42)

Ką atsakė Petras ir Jonas, kai valdžia uždraudė apaštalams skelbti Jėzaus vardu? (Apaštalų darbų 4:19, 20)

Į ką apaštalai vėl kreipėsi pagalbos, kai buvo išlaisvinti? Ar jie meldė, kad liautųsi persekiojimas, ar ko kito? (Apaštalų darbų 4:24-31)

Kaip Jehova suteikė pagalbą, kai priešininkai bandė sustabdyti skelbimo darbą? (Apaštalų darbų 5:17-20)

 Kaip apaštalai parodė suprantą, dėl kokios priežasties buvo išvaduoti? (Apaštalų darbų 5:21, 41, 42)

Ką daryti mokiniai nesiliovė, nors daugumą jų persekiojimai išsklaidė? (Apaštalų darbų 8:3, 4; 11:19-21)

8. Kokių puikių rezultatų davė pirmųjų mokinių tarnyba ir kaip ją tęsiame mes?

⁸ Geroji naujiena buvo skelbiama ne tuščiai. Per 33 m. e. m. Sekmines pasikrikštijo apie 3000 mokinių. „Nuolat augo būrys vyrų ir moterų, įtikėjusių Viešpatį.“ (Apaštalų darbų 2:41; 4:4; 5:14) Laikui bėgant krikščionimi tapo ir drąsiai liudyti tiesą ėmė net aršus Dievo tautos persekiotojas Saulius iš Tarso. Jį imta vadinti apaštalu Pauliumi. (Galatams 1:22-24) Pirmajame amžiuje pradėtas darbas nesustojo. Šiomis paskutinėmis dienomis jis ypač suaktyvėjo ir pasiekė visus žemės kampelius. Mes irgi turime laimės dalyvauti jame, o tai darydami galime pasimokyti iš pavyzdžių ištikimų liudytojų, tarnavusių Dievui anksčiau už mus.

9. a) Kokiomis progomis Paulius naudojosi skelbti gerąją naujieną? b) Kaip tu kitiems skelbi Karalystės žinią?

⁹ Ko gi ėmėsi Paulius vos sužinojęs tiesą apie Jėzų Kristų? Jis „beregint ėmė skelbti..., kad Jėzus yra Dievo Sūnus“. (Apaštalų darbų 9:20) Paulius buvo dėkingas už Dievo jam parodytą nepelnytą malonę ir suprato, kad gerąją naujieną, kurią sužinojo jis, turi išgirsti kiekvienas. Paulius buvo žydas ir pagal tų dienų paprotį ėjo liudyti į sinagogas. Be to, jis  skelbė po namus ir kalbėdavo su žmonėmis turgaus aikštėje. Paulius taip pat buvo pasiruošęs vykti į naujas teritorijas skelbti gerosios naujienos. (Apaštalų darbų 17:17; 20:20; Romiečiams 15:23, 24)

10. a) Kas rodo, kad Paulius buvo ne tik drąsus, bet ir įžvalgus gerosios naujienos skelbėjas? b) Kaip galime sekti Pauliaus pavyzdžiu liudydami giminaičiams, bendradarbiams ar bendramoksliams?

¹⁰ Paulius buvo ne tik drąsus, bet ir įžvalgus; tokie turėtume būti ir mes. Kreipdamasis į žydus jis primindavo jiems Dievo pažadus, duotus jų protėviams. Graikams kalbėdavo apie jiems gerai žinomus dalykus. Kartais norėdamas žmonėms paliudyti jis pasakodavo, kaip pats sužinojęs tiesą. Jis sakė: „Visa tai darau dėl Evangelijos, kad būčiau jos dalininkas.“ (1 Korintiečiams 9:20-23; Apaštalų darbų 22:3-21)

11. a) Ką darydavo Paulius, kad išvengtų nuolatinio susidūrimo su priešininkais? b) Kada ir kaip galėtume išmintingai sekti Pauliaus pavyzdžiu? c) Iš kur semiamės jėgų nepaliauti drąsiai kalbėti?

¹¹ Kai matydavo, kad dėl pasipriešinimo kurį laiką būtų geriau skelbti kitoje vietovėje, Paulius, užuot galynėjęsis su priešininkais, taip ir padarydavo. (Apaštalų darbų 14:5-7; 18:5-7; Romiečiams 12:18) Tačiau jis niekada nesigėdijo gerosios naujienos. (Romiečiams 1:16) Nors užgaulus, net smurtingas, priešininkų elgesys Paulių žeidė, jis ‘iš savo Dievo gaudavo drąsos’ skelbti toliau. Paulius sakė: „Viešpats buvo su manimi ir mane sustiprino, kad per mane toliau skelbimas pasiektų pilnatvę.“ (1 Tesalonikiečiams 2:2, Jr;  2 Timotiejui 4:17) Krikščionių susirinkimo Galva Jėzus ir toliau teikia mums reikiamų jėgų, kad atliktume šiomis dienomis mums jo pavestą darbą. (Morkaus 13:10)

12. Kas įrodo krikščionį esant drąsų ir kas tokios drąsos įkvepia?

¹² Mes turime daug priežasčių ir toliau drąsiai skelbti Dievo žodį, kaip pirmajame amžiuje tai darė Jėzus ir kiti ištikimi Dievo tarnai. Tai nereiškia būti akiplėšiškiems ar stengtis primesti žinią nenorintiems jos klausytis. Tačiau mes nesiliaujame jos skelbę dėl to, kad žmonės yra abejingi, nesileidžiame priešininkų nutildomi. Mes kaip ir Jėzus liudijame, kad Dievo Karalystei teisėtai priklauso valdyti visą žemę. Mes kalbame su įsitikinimu, nes atstovaujame Jehovai, visatos Valdovui, ir žinia, kurią skelbiame, yra ne mūsų, bet jo. Didžiausia paskata šlovinti Jehovą turi būti mūsų meilė jam. (Filipiečiams 1:27, 28; 1 Tesalonikiečiams 2:13)

Apžvalgos klausimai

• Kodėl svarbu dalytis Karalystės žinia kiekviena proga, tačiau kokio žmonių atsako galime tikėtis?

• Kaip parodome, kad tarnaudami Jehovai nepasikliaujame vien savo jėgomis?

• Kokios naudos pasisemiame iš Apaštalų darbų knygos?

[Studijų klausimai]

 [Iliustracijos 173 puslapyje]

Šiandieniniai Jehovos tarnai, kaip ir gyvenusieji anksčiau, drąsiai skelbia Dievo žodį