Penkioliktas skyrius

Klausykime patarimo, priimkime drausminimą

1. a) Kodėl kiekvienam iš mūsų reikia patarimo ir drausminimo? b) Kokį klausimą reikia apsvarstyti?

„MES visi dažnai nusižengiame“, — rašoma Biblijoje, Jokūbo 3:2. Kiekvienam iš mūsų nesunku prisiminti daugybę atvejų, kai pasielgėme ne taip, kaip reikalauja Dievo Žodis. Todėl pripažįstame, jog ne veltui Biblijoje raginama: „Klausyk patarimo ir priimk pamokymą [„drausminimą“, NW], kad ilgainiui taptum išmintingas.“ (Patarlių 19:20) Be abejo, mes jau esame daug ką pakeitę savo gyvenime, kad jis atitiktų Biblijos mokymus. Vis dėlto kaip reaguojame, jei koks nors bendratikis mums duoda patarimą?

2. Ką turėtume daryti gavę asmenišką patarimą?

² Kai kurie žmonės stengiasi pasiteisinti, sumenkinti savo klaidą arba suversti kaltę kitiems. Bet verčiau paklausyti patarimo ir jį pritaikyti. (Hebrajams 12:11) Žinoma, niekas neturėtų iš kitų tikėtis tobulybės nei nuolat patarinėti dėl smulkmenų arba tokių dalykų, kuriuos Biblija leidžia kiekvienam pasirinkti savo nuožiūra. Be to, gali būti, kad duodantysis patarimą neįvertino visų faktų, todėl galima pagarbiai jam tai paaiškinti. Tačiau tarkime, jog duodamas patarimas arba sudrausminimas yra tinkamas ir pagrįstas Biblija. Kaip turėtume reaguoti?

 Pavyzdžiai, kaip nedera elgtis

3, 4. a) Kokie Biblijos pasakojimai gali padėti mums įgyti teisingą požiūrį į patarimą ir drausminimą? b) Kaip karalius Saulius reagavo į patarimą ir kuo tai baigėsi?

³ Dievo Žodyje yra aprašyta atvejų, kai žmonės gavo reikiamą patarimą arba net buvo sudrausminti. Vienas iš tokių buvo Izraelio karalius Saulius. Jis nepakluso Jehovai dėl Amaleko tautos. Amalekiečiai puolė Dievo tarnus, todėl Jehovos nuosprendis tai nedorai tautai buvo toks: turėjo būti išnaikinti visi iki vieno amalekiečiai bei jų gyvuliai. Bet karalius Saulius paliko gyvą jų karalių ir geriausius galvijus. (1 Samuelio 15:1-11)

⁴ Jehova siuntė pranašą Samuelį pabarti Sauliaus. Kaip Saulius reagavo? Jis ginčijosi, esą amalekiečius nugalėjo ir tik nusprendė pasigailėti jų karaliaus. Tačiau tai prieštaravo Jehovos įsakymui. (1 Samuelio 15:20) Dėl nesunaikintų gyvulių Saulius bandė suversti kaltę žmonėms: „Bijodamas žmonių, paklusau jų balsui.“ (1 Samuelio 15:24, Brb) Atrodo, jam labiau rūpėjo jo paties garbė, nes jis netgi paprašė Samuelio, kad šis jį pagerbtų prieš tautą. (1 Samuelio 15:30) Galiausiai Jehova nutraukė Sauliaus karaliavimą. (1 Samuelio 16:1)

5. Kas atsitiko karaliui Uzijui, kai jis nepaklausė patarimo?

⁵ Judo karalius Uzijas „nusižengė Viešpačiui, savo Dievui, įeidamas į Viešpaties Namus atnašauti smilkalų“. (2 Metraščių 26:16) Įstatymas smilkalus smilkyti leido tik kunigams. Kai vyriausiasis kunigas bandė Uziją sulaikyti, karalius įtūžo. Kas  atsitiko tada? Biblijoje rašoma: „Jo kaktos odą išbėrė raupsai..., nes Viešpats jį ištiko liga. Karalius Uzijas liko raupsuotas iki pat mirties.“ (2 Metraščių 26:19-21)

6. a) Kodėl tiek Saulius, tiek Uzijas nepaklausė patarimo? b) Kodėl nenoras klausyti patarimo yra rimta problema ir šiandien?

⁶ Kodėl tiek Sauliui, tiek Uzijui buvo sunku paklausyti patarimo? Didžiausia kliūtis buvo išdidumas — abu pernelyg gerai apie save manė. Dėl šios savybės nelaimę sau užsitraukia ne vienas. Tokiems žmonėms tikriausiai atrodo, jog priimdami patarimą jie pasirodys silpni arba pakenks savo reputacijai. Tačiau iš tikrųjų silpnybė yra išdidumas. Jis aptemdo protą ir žmogus nėra linkęs priimti pagalbą, kurią Jehova teikia per savo Žodį ir organizaciją. Todėl Jehova perspėja: „Išdidumas eina sunaikinimo priekyje, puikybė — prieš žlugimą.“ (Patarlių 16:18, Brb; Romiečiams 12:3)

Priimkime patarimą

7. Ko galima pasimokyti iš to, kaip Mozė reagavo į patarimą?

⁷ Šventajame Rašte taip pat yra puikių pavyzdžių žmonių, kurie paklausė patarimo, ir mes galime iš jų pasimokyti. Prisiminkime Mozę, kuriam uošvis patarė, kaip tvarkytis su sunkia darbų našta. Mozė išklausė patarimo ir tuoj pat jį pritaikė. (Išėjimo 18:13-24) Kodėl Mozei, nors ir turėjusiam didelius įgaliojimus, nebuvo sunku priimti patarimą? Todėl, kad jis buvo nuolankus. „Mozė gi buvo labai romus, romiausias iš visų žmonių žemėje.“ (Skaičių 12:3, Brb)  Ar tikrai reikia būti romiam? Sofonijo 2:3 (Brb) rodo, jog nuo to priklauso mūsų gyvybė.

8. a) Kokias nuodėmes padarė Dovydas? b) Kaip Dovydas reagavo į Natano žodžius? c) Kokios buvo Dovydo nuodėmių pasekmės?

⁸ Karalius Dovydas svetimavo su Batšeba ir bandė tai nuslėpti pasirūpindamas, kad jos vyras žūtų. Jehova siuntė pranašą Nataną jo pataisyti. Dovydas atgailavo ir tuoj pat prisipažino: „Nusidėjau Viešpačiui!“ (2 Samuelio 12:13) Nors Dievas Dovydo atgailą priėmė, šis turėjo kęsti savo nuodėmės padarinius. Jehova jam paaiškino, kad kalavijas „niekada nepaliks [jo] namų“, kad jo žmonos bus atiduotos „[jo] artimui“, o iš svetimavimo gimęs sūnus mirs. (2 Samuelio 12:10, 11, 14)

9. Ko neturėtume pamiršti, kai gauname patarimą arba esame drausminami?

⁹ Dovydas žinojo, kad paklausyti išmintingo patarimo verta. Kartą jis dėkojo Dievui už tą asmenį, iš kurio lūpų patarimą išgirdo. (1 Samuelio 25:32-35) Ar mūsų požiūris irgi toks? Jei taip, mums neteks apgailestauti dėl neprotingų savo žodžių ar veiksmų. Tad ką darysime, jei taip atsitinka, kad mums yra duodamas patarimas ar net esame pabarami? Nepamirškime, jog tuo pasireiškia Jehovos meilė, — juk tai daroma dėl mūsų amžinos gerovės. (Patarlių 3:11, 12; 4:13)

Ugdykimės neįkainojamas savybes

10. Kokia savybė, pasak Jėzaus, būtina norintiems įeiti į Karalystę?

¹⁰ Kad išlaikytume gerus santykius su Jehova ir su savo broliais krikščionimis, mums reikalingos tam  tikros savybės. Jėzus atkreipė dėmesį į vieną iš jų, kai pastatė tarp savo mokinių vaikutį ir tarė: „Jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip maži vaikai, niekaip neįeisite į dangaus karalystę. Taigi kiekvienas, kas nusižemins kaip šis vaikelis, bus didžiausias dangaus karalystėje.“ (Mato 18:3, 4, Brb) Jėzaus mokiniams reikėjo ugdytis nuolankumą, nes jie ginčijosi tarpusavyje, kuris iš jų didžiausias. (Luko 22:24-27)

11. a) Kam turime būti nuolankūs ir kodėl? b) Kaip būdami nuolankūs reaguosime į patarimą?

¹¹ Apaštalas Petras rašė: „Visi būkite apsivilkę nuolankumu vieni kitiems, nes Dievas išpuikėliams priešinasi, o nuolankiesiems duoda malonę.“ (1 Petro 5:5) Mes žinome, jog turime būti nuolankūs Dievui, bet ši Biblijos eilutė rodo, kad turime būti nuolankūs ir savo bendratikiams. Tada neįsižeisime gavę teisingą patarimą, bet leisimės bendratikių pamokomi. (Patarlių 12:15)

12. a) Kokia svarbi savybė yra glaudžiai susijusi su nuolankumu? b) Kodėl mums turi rūpėti, kaip mūsų elgsena veikia kitus?

¹² Būti nuolankiam reiškia ir rūpintis kitų gerove. Apaštalas Paulius rašė: „Niekas teneieško, kaip jam geriau, bet kaip kitam... Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei. Nepiktinkite nei žydų, nei graikų, nei Dievo Bažnyčios.“ (1 Korintiečiams 10:24-33) Paulius nesako, jog turime išsižadėti visų savo norų, bet pataria nedaryti to, kas paskatintų kitą žmogų pasielgti prieš savo sąžinę.

13. Kas, pavyzdžiui, gali rodyti, ar esame įpratę taikyti Biblijos patarimus?

 ¹³ Ar kitų gerovę laikai svarbesne už savo paties norus? Šito turėtume išmokti visi. Yra daugybė progų parodyti nesavanaudiškumą. Pavyzdžiui, pakalbėkime apie aprangą ir išvaizdą. Jei elgiamės kaip moko Raštas ir esame kuklūs, tvarkingi bei švarūs, visa kita — asmeninio skonio dalykai. Bet ar neprisitaikytum, jei sužinotum, jog visuomenėje, kurioje gyveni, dėl joje vyraujančių pažiūrų tavo apranga arba išvaizda žmonėms kliudo klausytis Karalystės žinios? Be abejo, padėti kitam asmeniui pasiekti amžinąjį gyvenimą yra daug svarbiau, negu pataikauti sau.

14. Kodėl turime ugdytis nuolankumą ir būti dėmesingi kitiems?

¹⁴ Jėzus parodė nuolankumo ir rūpinimosi kitais pavyzdį — net nuplovė savo mokiniams kojas. (Jono 13:12-15) Dievo Žodyje apie jį rašoma: „Kiekvienas tebūna tokio nusistatymo, kaip ir Kristus buvo, kuris, būdamas dieviškos prigimties, nesisavino lygių teisių su Dievu, ...“ „...bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno pavidalą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties.“ (Filipiečiams 2:5-8; Vl; Romiečiams 15:2, 3)

Leiskimės drausminami Jehovos

15. a) Kaip turime keistis, kad mūsų asmenybė patiktų Dievui? b) Per ką Jehova kiekvienam iš mūsų pataria ir mus drausmina?

¹⁵ Kadangi visi esame nuodėmingi, norėdami atspindėti mūsų Dievo asmenybę, turime keisti savo požiūrį ir elgseną. Mums reikia apsivilkti  ‘nauju žmogumi’. (Kolosiečiams 3:5-14) Patarimas ir sudrausminimas padeda suvokti, kur dar reikia keistis ir kaip tai daryti. Pagrindinis mums reikalingų pamokymų šaltinis yra pati Biblija. (2 Timotiejui 3:16, 17) Biblinė literatūra ir Jehovos organizacijos rengiamos sueigos padeda taikyti Dievo Žodį. Ar pripažinsime,  kad patarimas mums reikalingas, ir stengsimės pasitaisyti, net jei tą patarimą girdime jau ne pirmą kartą?

16. Kaip Jehova padeda kiekvienam iš mūsų?

¹⁶ Jehova meilingai mumis rūpinasi ir padeda įveikti sunkumus. Milijonai žmonių gauna pagalbą per namų Biblijos studijas. Tėvai pataria savo vaikams ir juos drausmina, kad jie nepasuktų į klystkelius ir išvengtų širdies skausmo. (Patarlių 6:20-23) Susirinkime dažnai prašoma prityrusių tarnų patarimo bei pasiūlymų, kaip pagerinti skelbimo tarnybą. Vyresnieji kartais irgi prašo vienas kito arba tarnyboje labiau prityrusių susirinkimo narių patarimo. Tiems, kuriems reikia pagalbos, dvasiškai brandūs broliai ją teikia naudodamiesi Biblija ir tai daro romiai. Jei duodi patarimą, būtinai „žiūrėk, kad ir pats neįpultum į pagundą“. (Galatams 6:1, 2) Taip, mums visiems reikia patarimų ir drausminimo, kad garbintume vienintelį tikrąjį Dievą vieningai.

Apžvalgos klausimai

• Kaip Jehova meilingai padeda kiekvienam iš mūsų suprasti, kur dar turime pasitaisyti?

• Kodėl daug kam sunku priimti reikalingą patarimą ir kokį pavojų tai kelia?

• Kokios neįkainojamos savybės padės mums noriai priimti patarimą, ir kokį pavyzdį čia parodė Jėzus?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 142 puslapyje]

Uzijas atmetė patarimą ir buvo ištiktas raupsų

[Iliustracija 142 puslapyje]

Mozė priėmė Jetro patarimą ir iš to turėjo naudos