Septintas skyrius

Ko Dievas mus moko leisdamas klestėti blogiui

1, 2. a) Kaip būtų su mumis, jeigu Jehova Edene būtų tuojau pat įvykdęs mirties nuosprendį maištininkams? b) Kaip mylintis Jehova pasirūpino mumis?

„NEGAUSIOS ir sunkios buvo mano gyvenimo dienos“, — sakė patriarchas Jokūbas. (Pradžios 47:9, Brb) Jobas taip pat tvirtino, jog žmogus „gyvena trumpai, bet turi daug vargo“. (Jobo 14:1) Daugelis iš mūsų kaip ir jie patiriame sunkumų, skriaudų, net tragedijų. Vis dėlto už tai, kad gimėme, negalime kaltinti Dievo, esą jis neteisingas. Aišku, mes neturime nei tobulo proto bei kūno, nei rojaus namų, kokius iš pradžių turėjo Adomas ir Ieva. Tačiau kas būtų atsitikę, jei Jehova būtų įvykdęs jiems mirties bausmę tučtuojau po jų maišto? Nors nebūtų jokių ligų, sielvarto, mirties, nebūtų nė žmonių giminės. Mes nebūtume gimę. Maloningasis Dievas Adomui ir Ievai davė laiko pagimdyti vaikų, nors ir paveldėjusių netobulybę. O per Kristų Jehova pasirūpino sugrąžinti mums tai, ką Adomas prarado — amžinąjį gyvenimą žemės rojuje. (Jono 10:10; Romiečiams 5:12)

² Koks džiaugsmas laukti amžinojo gyvenimo naujajame rojaus pasaulyje, kur nebebus ligų, sielvarto,  skausmo ir mirties, taip pat nedorų žmonių! (Patarlių 2:21, 22, Brb; Apreiškimo 21:4, 5) Tačiau iš Biblijos sužinome, kad nors mūsų išgelbėjimas tiek mums, tiek Jehovai labai svarbus, yra ir kai kas dar svarbesnio.

Dėl savo didžio vardo

3. Nuo ko priklauso Jehovos tikslų žemėje įgyvendinimas?

³ Dievo tikslų žemėje įgyvendinimas neatsiejamas nuo jo vardo. Vardas Jehova reiškia „jis — tapimo priežastis“. Taigi jis yra visatos Valdovas, Tikslų Įgyvendintojas ir tiesos Dievas — visa tai įeina į jo vardo reikšmę. Kadangi Jehova toks prakilnus, visame pasaulyje taika ir gerovė priklauso nuo to, ar jo vardui ir viskam, kas su juo susiję, bus rodoma derama pagarba ir ar visi jam paklus.

4. Kokią ateitį Jehova buvo numatęs žemei?

⁴ Sukūręs Adomą ir Ievą Jehova davė jiems užduotį. Jis paaiškino norįs ne tik kad žemėje būtų išplėstas rojus, bet ir kad jie apgyvendintų ją savo palikuoniais. (Pradžios 1:28) Negi tas tikslas dėl jų nusižengimo turėjo likti nepasiektas? Kokia gėda būtų visagalio Jehovos vardui, jei jis nesugebėtų įgyvendinti, ką numatęs!

5. a) Kada mirsią buvo perspėti pirmieji žmonės, jei valgysią nuo gėrio ir blogio pažinimo medžio? b) Kaip Jehova įvykdė savo žodžius, užrašytus Pradžios 2:17, neatsižadėdamas savo tikslo dėl žemės ateities?

⁵ Jehova Adomą ir Ievą buvo perspėjęs, kad jei jie nepaklus ir valgys nuo gėrio ir blogio pažinimo medžio, mirs „tą dieną“, kurią taip pasielgs.  (Pradžios 2:17, Brb) Laikydamasis savo žodžio, Jehova pareikalavo jų atsakyti tą pačią dieną, kai jie nusikalto, ir paskelbė jiems mirties nuosprendį. Dievo požiūriu Adomas ir Ieva tą dieną mirė. Tačiau kad įvykdytų savo tikslą dėl žemės ateities, Jehova jiems leido turėti vaikų. Be to, Dievui 1000 metų yra kaip viena diena, vadinasi, kai Adomas mirė sulaukęs 930 metų, „diena“ dar nebuvo pasibaigusi. (2 Petro 3:8; Pradžios 5:3-5) Taigi Jehova bausmę įvykdė tada, kada ir buvo žadėjęs, ir jų mirtis nesugriovė jo tikslo. Kurį laiką dabar žemėje leidžiama gyventi netobuliems žmonėms, taip pat ir nedorėliams.

6, 7. a) Remiantis Išėjimo 9:15, 16, kodėl Jehova leidžia kurį laiką gyventi nedorėliams? b) Kaip Jehova parodė galią ir išgarsino savo vardą tuoj pat nesunaikindamas faraono? c) Kas bus pasibaigus dabartinei sugedusiai santvarkai?

⁶ Kodėl Jehova pakenčia nedorėlius, paaiškina jo žodžiai, Mozės dienomis pasakyti Egipto valdovui. Kai faraonas neišleido iš Egipto Izraelio sūnų, Jehova nesunaikino jo tuoj pat. Dievas siuntė kraštui dešimt bausmių ir stulbinančiai parodė savo galią. Perspėdamas faraoną dėl septintosios bausmės Jehova pasakė, kad būtų lengvai galėjęs nušluoti jį ir jo tautą nuo žemės paviršiaus. „Vis dėlto, — pasakė Jehova, — leidau tau gyventi, kad parodyčiau savo galybę, kad mano vardas nuskambėtų per visą žemę.“ (Išėjimo 9:15, 16)

⁷ Kai Jehova išvadavo izraelitus, jo vardas iš tiesų tapo plačiai žinomas. (Jozuės 2:1, 9-11) Ką jis tada  padarė, nėra užmiršta nė dabar, praėjus beveik 3500 metų. Taip buvo viešai paskelbtas ne tik vardas Jehova, bet ir tiesa apie Tą, kuris šiuo vardu vadinasi. Jehova išgarsėjo kaip Dievas, kuris laikosi savo pažadų ir imasi veiksmų savo tarnų labui. (Jozuės 23:14) Tai parodė, kad niekas negali jam, Visagaliui, sukliudyti įgyvendinti savo tikslus. (Izaijo 14:24, 27) Galime būti tikri, kad netrukus jis imsis gelbėti savo ištikimus tarnus ir sunaikins visą sugedusią Šėtono santvarką. Šis Jehovos visagalybės pasireiškimas ir šlovė, kuri dėl to teks jo vardui, niekada nebus užmiršta. Palaimoms tada nebus galo. (Ezechielio 38:23; Apreiškimo 19:1, 2)

‘O Dievo išminties gelme!’

8. Kokius dalykus Paulius ragina mus apmąstyti?

⁸ Laiške romiečiams apaštalas Paulius klausia: „Gal Dievas neteisingai daro?!“ Ir pabrėžtinai atsako: „Nieku būdu!“ Paskiau atkreipia dėmesį į Dievo gailestingumą ir primena Jehovos žodžius, kodėl jis kuriam laikui faraoną paliko gyvą. Be to, Paulius sako, kad mes, žmonės, esame tarsi molis puodžiaus rankose. Toliau jis priduria: „Ir jeigu Dievas, norėdamas parodyti savo rūstybę ir padaryti žinomą savo galybę, didžiu kantrumu pakentė pražūčiai nužiestus rūstybės indus, kad parodytų ir savo šlovės lobius gailestingumo indams, kuriuos iš anksto paruošė garbei... Kaip tuos pastaruosius, taip ir mus jis  pašaukė ne tik iš žydų, bet ir iš pagonių.“ (Romiečiams 9:14-24)

9. a) Kas yra „pražūčiai nužiesti rūstybės indai“? b) Kodėl Jehova parodė didžiulę kantrybę savo priešininkų akivaizdoje ir kaip galiausiai viskas baigsis tų, kurie jį myli, labui?

⁹ Nuo maišto Edene visi, kurie priešinasi Jehovai ir jo įstatymams, yra „pražūčiai nužiesti rūstybės indai“. Per visą tą laiką Jehova rodė kantrybę. Nedorėliai išjuokė jo veiksmus, persekiojo jo tarnus ir nužudė jo Sūnų. Parodydamas didžiulę savitvardą Jehova davė pakankamai laiko visai kūrinijai ligi galo įsitikinti, kokie pražūtingi yra maišto prieš Dievą ir savavališko žmonių valdymo padariniai. Tuo pat metu Jėzaus mirtis suteikė galimybę išgelbėti paklusnią žmoniją ir ‘sugriauti velnio darbus’. (1 Jono 3:8; Hebrajams 2:14, 15)

10. Kodėl Jehova pastaruosius 1900 metų pakentė nedorėlius?

¹⁰ Jau daugiau kaip 1900 metų nuo Jėzaus prisikėlimo Jehova pakenčia „rūstybės indus“ ir dar jų nesunaikina. Kodėl? Viena priežastis — jis ruošia tuos, kurie bus Jėzaus Kristaus bendravaldžiai jo dangaus Karalystėje. Tų asmenų yra 144 000 ir apaštalas Paulius juos vadina „gailestingumo indais“. Pirmiausiai tapti šios dangiškosios klasės nariais buvo pakviesti asmenys iš žydų tarpo. Vėliau Dievas pakvietė žmones iš kitų tautų. Jehova nė vieno neverčia jam tarnauti. Tačiau kai kuriems iš tų, kurie su dėkingumu atsiliepė į jo meilingą rūpinimąsi, Jehova suteikė išimtinę teisę būti Sūnaus bendravaldžiais dangaus Karalystėje. Dabar  šios dangiškosios klasės parengimas beveik baigtas. (Luko 22:29; Apreiškimo 14:1-4)

11. a) Kokia grupė dabar turi naudos iš Jehovos kantrybės? b) Kas laukia mirusiųjų?

¹¹ O ką galima pasakyti apie žmones, kurie gyvens žemėje? Irgi tik dėl Jehovos kantrybės tapo įmanoma surinkti „milžinišką minią“ iš visų tautų. Dabar ją sudaro milijonai. Jehova yra pažadėjęs, kad ta žemiškoji klasė pergyvens šios santvarkos pabaigą ir turės perspektyvą amžinai gyventi žemės rojuje. (Apreiškimo 7:9, 10; Psalmyno 37:29; Jono 10:16) Dievo nustatytu laiku bus prikelta daugybė mirusiųjų ir jie taip pat gaus galimybę būti dangaus Karalystės valdiniais žemėje. Dievo Žodyje, Apaštalų darbų 24:15, pranašaujama: „Bus teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas iš numirusių.“ (Jono 5:28, 29)

12. a) Ką sužinome apie Jehovą iš to, kad jis pakenčia blogį? b) Ką tu manai apie tai, kaip Jehova viską tvarko?

¹² Ar čia kas nors neteisinga? Ne, nes tai, kad gailėdamas kitų Dievas kol kas nesunaikina nedorėlių, arba „rūstybės indų“, visai neprieštarauja jo tikslui. Tai tik rodo, kad jis užjaučiantis, gailestingas ir mylintis. Be to, daug apie jį sužinome ir turėdami laiko stebėti, kaip Jehova įgyvendina savo tikslą. Mes žavimės atsiskleidžiančiais įvairiais jo asmenybės bruožais: teisingumu, gailestingumu, kantrybe ir visokeriopa išmintimi. Kai Jehova išmintingai išspręs savo teisės valdyti klausimą, tai amžiams liudys, kad jo valdymas yra  pats geriausias. Todėl drauge su apaštalu Pauliumi tariame: „O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!“ (Romiečiams 11:33)

Galimybė įrodyti atsidavimą

13. Kokią galimybę duoda skausmingi išgyvenimai ir kas padės išmintingai į juos reaguoti?

¹³ Daugeliui Dievo tarnų tenka kentėti. Jų kančios nesiliauja, nes Dievas dar nesunaikino nedorėlių ir žmonijai kol kas negrąžino žadėtos tobulybės. Ar turėtume dėl to jausti kartėlį? O gal į tuos patiriamus vargus turėtume žvelgti kaip į galimybę įrodyti Velnią esant melagį? Taip elgtis būsime paskatinti, jei prisiminsime prašymą: „Mano vaike, įgyk išminties ir pradžiugink mano širdį, kad turėčiau, ką atsakyti tam, kuris iš manęs šaiposi.“ (Patarlių 27:11) Šėtonas, tas, kuris stengiasi įgelti Jehovai, tvirtino, jog patyrę nuostolių arba užklupti ligų žmonės priekaištaus Dievui, netgi keiks jį. (Jobo 1:9-11; 2:4, 5) Mes džiuginame Jehovos širdį likdami jam ištikimi per sunkius išmėginimus, nes tuo įrodome, kad toks Šėtono tvirtinimas apie mus yra neteisingas.

14. Kodėl išmėginimuose verta pasitikėti Jehova?

¹⁴ Jei per išbandymus pasitikime Jehova, galime išsiugdyti vertingų savybių. Pavyzdžiui, Jėzus kentėdamas „išmoko klusnumo“ naujaip, kaip jam iki tol dar nebuvo tekę. Mes patirdami išmėginimus irgi galime kai ko išmokti, tai yra ugdytis kantrybę,  ištvermę ir dar labiau vertinti teisingus Jehovos veiksmus. (Hebrajams 5:8, 9; 12:11; Jokūbo 1:2-4)

15. Kokia nauda gali būti kitiems, jei mes kantriai pakeliame sunkumus?

¹⁵ Kiti stebės, kaip mes elgiamės. Matydami, ką mums, branginantiems teisumą, tenka iškęsti, kai kurie iš tų žmonių ilgainiui galbūt suvoks, kas šiandien yra tikrieji krikščionys. Prisidėdami prie mūsų vieningai garbinti Dievą, jie irgi gali stoti į  amžinojo gyvenimo kelią. (Mato 25:34-36, 40, 46) Jehova ir jo Sūnus trokšta duoti žmonėms tą galimybę.

16. Kaip mūsų požiūris į sunkumus gali padėti mums siekti vienybės?

¹⁶ Kaip pagirtina, jei net sunkumus laikome galimybe parodyti Jehovai atsidavimą ir ryžtą vykdyti jo valią! Šitaip įrodome, jog tikrai siekiame vienybės su Dievu ir Kristumi. Jėzus meldė Jehovos dėl visų tikrųjų krikščionių: „Ne tik už juos [savo artimiausius mokinius] aš meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės: tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse.“ (Jono 17:20, 21)

17. Kuo galime būti tikri, jei esame ištikimi Jehovai?

¹⁷ Jei esame ištikimi Jehovai, jis gausiai mums atlygins. Jo Žodyje sakoma: „Būkite tvirti ir nepajudinami, vis uoliau dirbkite Viešpaties darbą ir žinokite, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje.“ (1 Korintiečiams 15:58) Dar Rašte tvirtinama: „Dievas nėra neteisingas. Jis nepamirš jūsų darbų, jūsų meilės, kurią parodėte jo vardui.“ (Hebrajams 6:10) Jokūbo 5:11 pasakyta: „Štai mes vadiname palaimintais ištverminguosius. Jūs girdėjote apie Jobo ištvermę ir matėte, kokia buvo jam Viešpaties skirta pabaiga, nes Viešpats kupinas užuojautos ir gailestingumo.“ Kuo baigėsi Jobo nesėkmės? „Viešpats laimino vėlesnį Jobo gyvenimą labiau negu jo pradžią.“ (Jobo 42:10-16) Taip, Jehova „jo  ieškantiems atsilygina“. (Hebrajams 11:6) Koks puikus atlygis mūsų laukia — amžinasis gyvenimas rojumi paverstoje žemėje!

18. Kas atsitiks su visais mūsų skausmingais prisiminimais?

¹⁸ Kai žemę valdys Dievo Karalystė, bus atitaisyta visa per praėjusius tūkstantmečius žmonijai padaryta žala. Tada patirsime tiek džiaugsmo, kad nublanks visos dabartinės kančios. Mūsų netrikdys jokie nemalonūs jų prisiminimai. Ugdančios mintys ir veikla, — o tai bus naujojo pasaulio žmonių kasdienybė, — palaipsniui išdildys iš atminties visą skausmą. Jehova skelbia: „Kuriu naują dangų [naują karališkąją dangaus vyriausybę, kuri valdys visą žmoniją] ir naują žemę [teisingą žmonių visuomenę]. O to, kas buvo, niekas neatmins, tai nė į galvą niekam nebeateis. Džiaukitės ir linksminkitės amžinai tuo, ką aš kuriu!“ Taip, naujajame Jehovos pasaulyje teisieji galės pasakyti: „Visa žemė ramiai ilsisi, linksmai valiuoja.“ (Izaijo 14:7; 65:17, 18)

Apžvalgos klausimai

• Kaip Jehova, nors ir pakęsdamas kurį laiką blogį, rodo didžiulę pagarbą savo vardui?

• Kaip tai, kad Dievas pakenčia „rūstybės indus“, leido patirti jo gailestingumą mums?

• Kaip turėtume žiūrėti į mus užklumpančius sunkumus?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 67 puslapyje]

Jehova „laimino vėlesnį Jobo gyvenimą labiau negu jo pradžią“