Vienuoliktas skyrius

„Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės“

1. a) Kodėl Jėzus savo klausytojus ragino pirmiausia ieškoti Karalystės? b) Kokį klausimą turėtume užduoti sau?

DAUGIAU kaip prieš 1900 metų Galilėjoje Jėzus savo klausytojus ragino: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo.“ Tačiau kodėl tai buvo taip skubu? Juk Karalystės valdžią Kristus turėjo gauti tik po daugybės šimtmečių. Taip, bet Mesijo Karalystė turėjo būti ta priemonė, per kurią Jehova apgins savo teisę valdyti ir įvykdys didingus savo tikslus žemėje. Kiekvienam, kas iš tikrųjų suvokė šių dalykų svarbą, Karalystė turėjo tapti svarbiausia gyvenime. Jei taip buvo pirmame amžiuje, kaip daug svarbiau tai dabar, kai Kristus jau karaliauja! Todėl pasvarstyk: ar mano gyvensena rodo, kad aš pirmiausia ieškau Dievo Karalystės? (Mato 6:33)

2. Kokių dalykų daugiausiai žmonės siekia?

² Dabar visame pasaulyje Karalystė yra svarbiausia milijonams žmonių. Pasiaukodami Jehovai ir pasiryždami gyventi pagal jo valią jie parodo, jog remia Karalystės valdžią. Tačiau didžioji žmonijos dalis siekia pasaulietiškų tikslų. Žmonės vaikosi pinigų, turtų ir malonumų, kuriuos galima nusipirkti už pinigus, arba visomis išgalėmis siekia karjeros. Jų gyvensena rodo, kad jiems rūpi tik jų pačių  gerovė, materialiniai dalykai ir malonumai. Jei tokie žmonės ir tiki Dievą, tai jis jiems nėra labai svarbus. (Mato 6:31, 32)

3. a) Kokių turtų Jėzus skatino siekti savo mokinius ir kodėl? b) Kodėl nereikia būti pernelyg susirūpinusiems materialiniais dalykais?

³ Tačiau savo mokiniams Jėzus davė tokį patarimą: „Nesikraukite lobių žemėje“, nes tokie turtai nėra amžini. „Verčiau, — sakė jis, — kraukitės lobį danguje“, tai yra tarnaukite Jehovai. Jėzus ragino savo mokinius išlaikyti akį „tyrą“ savo dėmesį ir energiją skiriant Dievo valiai vykdyti (NW). „Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“, — sakė jis. Tačiau kaip su materialiniais poreikiais: maistu, drabužiais, pastoge? „Per daug nesirūpinkite“, — patarė Jėzus. Jis atkreipė mokinių dėmesį į paukščius — Dievas juos maitina. Jėzus patarė savo sekėjams pasižiūrėti ir į gėles — Dievas jas rengia. Ar protingi žmonės, Jehovos tarnai, nėra vertesni už tuos kūrinius? „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, — sakė Jėzus, — o visa tai [būtini dalykai] bus jums pridėta.“ (Mato 6:19-34) Ar tavo darbai rodo, kad tuo tiki?

Niekam neleiskime užgožti Karalystės tiesos

4. Kokios gali būti pasekmės, kai žmogus per daug rūpinasi materialiniais dalykais?

⁴ Rūpintis savo pačių ir šeimos pragyvenimu yra privalu. Bet jei žmogus materialiniais dalykais rūpinasi pernelyg, pasekmės gali būti pražūtingos. Galbūt jis tvirtina tikįs Karalyste, tačiau jei širdis labiau linksta prie kitų dalykų, Karalystės tiesa bus užgožta.  (Mato 13:18-22) Pavyzdžiui, kartą vienas turtingas jaunuolis Jėzaus paklausė: „Ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“ Jis gyveno dorai ir deramai elgėsi su kitais žmonėmis, bet buvo pernelyg prisirišęs prie savo turtų. Jaunuolis neįstengė jų išsižadėti, kad taptų Kristaus sekėju. Taip jis prarado galimybę būti su Kristumi dangaus Karalystėje. Todėl Jėzus pasakė: „Kaip sunku turtingiems įeiti į Dievo karalystę!“ (Morkaus 10:17-23)

5. a) Kuo pasitenkinti Paulius patarė Timotiejui ir kodėl? b) Kaip Šėtonas „meilę pinigams“ paverčia pražūtingais spąstais?

⁵ Po kelių dešimtmečių apaštalas Paulius rašė Timotiejui, kuris tuomet gyveno Efeze, garsėjusiame prekyba mieste. Paulius jam priminė: „Mes nieko neatsinešėme į pasaulį ir nieko neišsinešime. Turėdami maisto ir drabužį, būkime patenkinti.“ Dirbti, kad apsirūpintume patys ir aprūpintume savo šeimą „maistu ir drabužiais“, aišku, reikia. Tačiau Paulius perspėjo: „Kas geidžia pralobti, pakliūva į pagundą ir į spąstus bei į daugelį neprotingų ir kenksmingų aistrų, kurios žmones sugadina ir pražudo.“ Šėtonas yra klastingas. Iš pradžių jis galbūt gundo žmogų menkais dalykais. Vėliau spaudimas gali didėti: galimas daiktas, atsiras proga būti paaukštintam arba gauti geresnį darbą su didesniu atlyginimu, bet tai pareikalaus laiko, kurį anksčiau skirdavome dvasiniams dalykams. Jeigu nesame budrūs, „meilė pinigams“ gali nustelbti daug svarbesnius Karalystės reikalus. Paulius apie tai rašė  taip: „Kai kurie, jai [pinigų meilei] pasidavę, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko daugybe kančių.“ (1 Timotiejui 6:7-10)

6. a) Ką turime daryti, kad išvengtume materializmo spąstų? b) Kuo galime neabejoti, nors pasaulio ekonominė padėtis šiandien nestabili?

⁶ Su nuoširdžia meile Paulius ragino krikščionį brolį Timotiejų: „Bėk nuo tų dalykų“ ir „kovok gerąją tikėjimo kovą“. (1 Timotiejui 6:11, 12) Kad aplinkinio pasaulio materializmas nepatrauktų ir mūsų, reikia atkaklių pastangų. Tačiau jei stengiamės gyventi pagal savo įsitikinimus, Jehova mūsų niekada neapleis. Kad ir kokios aukštos būtų kainos ar masinis nedarbas, jis tikrai pasirūpins, kad turėtume tai, ko mums būtinai reikia. Paulius rašė: „Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite, nes Dievas yra pasakęs: ‘Niekada aš tavęs nepamesiu ir neapleisiu.’ Todėl galime su pasitikėjimu tarti: ‘Viešpats mano gelbėtojas — aš nebijosiu! Ką man gali padaryti žmogus?!’“ (Hebrajams 13:5, 6) Karalius Dovydas rašė: „Buvau jaunas ir pasenau, tačiau nemačiau nei Dievo palikto teisiojo, nei jo vaikų, prašančių duonos.“ (Psalmyno 37:25)

Pirmųjų mokinių pavyzdys

7. Kokius nurodymus dėl skelbimo Jėzus davė savo mokiniams ir kodėl tie nurodymai buvo tinkami?

⁷ Tinkamai išmokęs savo apaštalus, Jėzus pasiuntė juos po Izraelį skelbti gerosios naujienos ir aiškinti, kad „prisiartino dangaus karalystė“. Kokia jaudinanti žinia! Jėzus Kristus, Karalius Mesijas, buvo  tarp jų. Kadangi apaštalai pasiaukojamai tarnavo Dievui, Jėzus skatino juos pasitikėti, kad Dievas jais pasirūpins. Todėl jis kalbėjo: „Nieko neimkite kelionei: nei lazdos, nei krepšio, nei duonos, nei pinigų. Neturėkite nė dviejų tunikų. Į kuriuos tik namus įeisite, tenai pasilikite ir iš ten toliau keliaukite.“ (Mato 10:5-10; Luko 9:1-6, Brb) Jehova buvo numatęs pasirūpinti apaštalų poreikiais per jų tautiečius izraelitus, kurie buvo įpratę rodyti svetingumą nepažįstamiesiems.

8. a) Kodėl prieš pat mirtį Jėzus davė kitokius nurodymus dėl skelbimo? b) Kokia veikla ir toliau turėjo likti svarbiausia Jėzaus sekėjų gyvenime?

⁸ Vėliau, prieš pat savo mirtį, Jėzus perspėjo apaštalus, kad ateityje jiems teks darbuotis kitokiomis sąlygomis. Dėl valdžių priešinimosi jų veiklai svetingumas Izraelyje galbūt jiems bus rodomas nebe taip noriai. Be to, netrukus žinią apie Karalystę jie turėjo nešti į pagonių šalis. Dabar reikėjo pasiimti „piniginę“ ir „krepšį“. Vis dėlto Jėzaus sekėjai ir toliau turėjo pirma ieškoti Jehovos Karalystės ir jo teisumo, pasitikėdami, jog Dievas laimins jų pastangas apsirūpinti maistu ir drabužiu. (Luko 22:35-37)

9. Kaip Paulius sugebėjo Karalystei skirti pirmąją vietą gyvenime ir kartu pats pasirūpinti savo fiziniais poreikiais ir kokių patarimų šiuo klausimu jis davė?

⁹ Puikų pavyzdį, kaip taikyti Jėzaus patarimą, rodė apaštalas Paulius. Tarnybai jis buvo atsidavęs visa širdimi. (Apaštalų darbų 20:24, 25) Bet nukeliavęs į kokią nors vietovę skelbti jis pats rūpindavosi savo materialiniais poreikiais ir netgi audė palapines.  Paulius nelaukė, kad juo kas nors pasirūpintų. (Apaštalų darbų 18:1-4; 1 Tesalonikiečiams 2:9) Tačiau jis su dėkingumu priimdavo svetingumą ir dovanas — kitų jam taip rodomą meilę. (Apaštalų darbų 16:15, 34; Filipiečiams 4:15-17) Paulius krikščionių neįkalbinėjo dėl gerosios naujienos skelbimo apleisti savo šeimas, priešingai — mokė suderinti įvairias pareigas. Jis patarė jiems dirbti, mylėti savo šeimas ir viskuo dalytis su kitais. (Efeziečiams 4:28; 2 Tesalonikiečiams 3:7-12) Paulius ragino krikščionis pasitikėti ne materialiniais turtais, o Dievu, ir gyventi taip, kad matytųsi, jog jie tikrai supranta, kas gyvenime svarbiausia. Pagal Jėzaus mokymus, tai reiškė pirmiausia ieškoti Dievo Karalystės ir jo teisumo. (Filipiečiams 1:9-11)

Karalystei skirk pirmąją vietą gyvenime

10. Ką reiškia pirmiausia ieškoti Karalystės?

¹⁰ Kiek skelbiame Karalystės naujieną kitiems? Iš dalies tai priklauso nuo aplinkybių ir mūsų dėkingumo. Turėk omenyje, kad Jėzus nesakė: ‘Ieškokite Karalystės, kai nebeturite ko veikti.’ Žinodamas Karalystės svarbą, jis išreiškė savo Tėvo valią tokiais žodžiais: „Nuolat ieškokite jo karalystės.“ (Luko 12:31, NW) Nors daugeliui iš mūsų reikia dirbti, kad pasirūpintume savo bei savo šeimos poreikiais, jei turime tikėjimą, Dievo pavestas Karalystės darbas bus mums svarbiausias gyvenime. Kartu rūpinsimės ir savo šeimyninėmis pareigomis. (1 Timotiejui 5:8)

11. a) Kaip Jėzus pailiustravo, kad ne kiekvienas skleisdamas Karalystės naujieną gali padaryti tiek pat? b) Nuo kokių veiksnių priklauso, kiek žmogus gali nuveikti?

 ¹¹ Kai kurie iš mūsų gerosios naujienos apie Karalystę skelbimui gali skirti daugiau laiko negu kiti. Tačiau savo iliustracijoje apie nevienodą dirvą Jėzus parodė, jog visi, kurių širdys yra kaip gera dirva, duos vaisių. Kiek? Kiekvieno aplinkybės kitokios. Tai priklauso nuo amžiaus, sveikatos bei šeimos pareigų. Tačiau jei asmuo jaučia nuoširdų dėkingumą Dievui, jis gali nuveikti daug. (Mato 13:23)

12. Kokių vertingų dvasinių tikslų siekti ypač skatinamas jaunimas?

¹² Patartina užsibrėžti tikslus, kurie padėtų mums dėl Karalystės daryti daugiau. Jaunuoliai galėtų rimtai apmąstyti puikų uolaus jauno krikščionies Timotiejaus pavyzdį. (Filipiečiams 2:19-22) Kokį geresnį žingsnį jie galėtų žengti įgiję pasaulietinį išsilavinimą, kaip pradėti visalaikę tarnybą? Vyresnio amžiaus žmonėms  irgi naudinga nusistatyti protingus dvasinius tikslus.

13. a) Kas turi spręsti, kiek kiekvienas galime nuveikti Karalystės tarnyboje? b) Ką įrodome, jei tikrai pirmiausia ieškome Karalystės?

¹³ Užuot kritikavę tuos, kurie, mūsų manymu, gali daryti daugiau, turėtume tikėjimo skatinami patys pasitempti, kad tarnautume Dievui tiek, kiek leidžia mūsų aplinkybės. (Romiečiams 14:10-12; Galatams 6:4, 5) Kaip rodo Jobo atvejis, Šėtonas teigia, jog mums labiausiai rūpi materialiniai turtai, patogumai ir asmeninė gerovė ir kad Dievui tarnaujame iš savanaudiškų paskatų. Bet jei iš tiesų pirmiausia ieškome Karalystės, tada mūsų ištikimybė Dievui irgi patvirtina, kad Velnias yra didžiausias melagis. Mes aiškiai parodome, kad mums svarbiausia gyvenime yra tarnyba Dievui. Mūsų žodžiai ir darbai liudija, kad nuoširdžiai mylime Jehovą, ištikimai palaikome jo visavaldystę ir mylime artimą. (Jobo 1:9-11; 2:4, 5; Patarlių 27:11)

14. a) Kodėl naudinga turėti skelbimo tarnybos tvarkaraštį? b) Kiek atsidėję skelbimo tarnybai yra daugelis liudytojų?

¹⁴ Daugiau nuveikti mums gali padėti tvarkaraštis. Pats Jehova yra ‘nustatęs laiką’ savo tikslams įvykdyti. (Išėjimo 9:5; Morkaus 1:15) Jei tik gali, būtų gerai bent kartą per savaitę dalyvauti skelbimo tarnyboje iš anksto numatytu laiku. Šimtai tūkstančių Jehovos liudytojų visame pasaulyje tarnauja pagalbiniais pionieriais ir kasdien maždaug po dvi valandas skelbia gerąją naujieną. Šimtai tūkstančių kitų  tarnauja reguliariaisiais pionieriais ir Karalystės žiniai skelbti kasdien skiria maždaug po dvi su puse valandos. Specialieji pionieriai ir misionieriai Karalystės tarnyboje praleidžia dar daugiau laiko. Mes taip pat galime visada ieškoti galimybių dalytis Karalystės viltimi su kiekvienu, kas yra linkęs klausytis. (Jono 4:7-15) Turėtume trokšti dalyvauti šiame darbe, kiek tik leidžia mūsų aplinkybės, nes Jėzus išpranašavo: „Bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas.“ (Mato 24:14; Efeziečiams 5:15-17)

15. Kodėl tu manai, kad ir šiais laikais mūsų tarnyboje naudingas patarimas iš 1 Korintiečiams 15:58?

¹⁵ Jehovos liudytojai, kad ir kokios šalies gyventojai būtų, vieningai atlieka šią tarnybą visuose kraštuose. Jie laikosi įkvėpto Biblijos patarimo: „Būkite tvirti ir nepajudinami, vis uoliau dirbkite Viešpaties darbą ir žinokite, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje.“ (1 Korintiečiams 15:58)

Apžvalgos klausimai

• Liepdamas ‘pirmiausia ieškoti karalystės’, ką Jėzus patarė laikyti antraeiliu dalyku?

• Kaip turime žiūrėti į savo pačių ir savo šeimos materialines reikmes? Kokią pagalbą mums suteiks Dievas?

• Koks gali būti mūsų indėlis į Karalystės tarnybą?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 107 puslapyje]

Dabar, prieš ateinant galui, Jehovos liudytojai gerąją naujieną skelbia visose šalyse