Prikėlimo vilties galia
Devintas skyrius
Prikėlimo vilties galia
1. Kam pasmerkti būtų mirusieji nesant prikėlimo vilties?
AR YRA mirę kas nors iš tavo artimųjų? Jei nebūtų prikėlimo, vėl kada nors juos išvysti nebūtų vilties. Jie pasiliktų būsenoje, kurią Biblija aprašo taip: „Mirusieji nebežino nieko, ... nes jokios veiklos, jokių sumanymų, jokio išmanymo, jokios išminties nebebus Šeole [kape], į kurį esi pakeliui.“ (Mokytojo 9:5, 10)
2. Kokia nuostabi perspektyva atsivėrė per prikėlimą?
2 Laimei, Jehova atvėrė neįkainojamą galimybę nesuskaičiuojamai daugybei mirusių žmonių per prikėlimą sugrįžti iš mirties ir gyventi amžinai. Vadinasi, tu gali puoselėti džiugią viltį, kad kada nors naujajame Dievo pasaulyje atgausi artimuosius, dabar miegančius mirties miegu. (Morkaus 5:35, 41, 42; Apaštalų darbų 9:36-41)
3. a) Kuo prikėlimas pasirodė esąs svarbus Jehovos tiksluose? b) Ypač kada prikėlimo viltis teikia mums jėgų?
3 Prikėlimo viltis išlaisvina mus nuo perdėtos mirties baimės. Jehova neleis savo ištikimiems tarnams patirti neatitaisomos skriaudos net ir leisdamas Šėtonui prieiti iki kraštutinumo įrodinėjant pagiežingą tvirtinimą, jog „visa, ką žmogus turi, jis atiduos už savo gyvybę“. (Jobo 2:4) Jėzus buvo ištikimas Dievui iki pat mirties, todėl Dievas jį prikėlė gyventi danguje. Taip Jėzus pateikė savo tobulos žmogiškosios aukos vertę prieš Tėvo dangiškąjį sostą, kad būtų išgelbėtos mūsų gyvybės. Per prikėlimą „mažosios kaimenės“ nariai, kaip bendrapaveldžiai su Kristumi, turi viltį susivienyti su juo dangaus Karalystėje. (Luko 12:32) Kiti žmonės bus prikelti žemės rojuje ir turės galimybę gyventi jame amžinai. (Psalmyno 37:11, 29) Ta viltis yra „visa viršijančios jėgos apstybės“ šaltinis kiekvienam krikščioniui, patiriančiam išbandymus, kai tenka žvelgti mirčiai į akis. (2 Korintiečiams 4:7, Brb)
Kodėl prikėlimas yra krikščionių tikėjimo pamatas
4. a) Kokia prasme prikėlimas yra ‘pradinis mokymas’? b) Ką prikėlimas reiškia pasauliui apskritai?
4 Prikėlimas, kaip teigiama Laiško hebrajams 6:1, 2, yra ‘pradinis mokymas’. Tai dalis tikėjimo pamato, be kurio niekada netaptume subrendusiais krikščionimis. (1 Korintiečiams 15:16-19) Tačiau pasauliui apskritai Biblijos mokymas apie prikėlimą yra svetimas. Dėl dvasingumo stokos vis daugiau žmonių realiu laiko tik šį gyvenimą. Todėl jų gyvenimo siekis — malonumai. Be to, tradicinių — tiek krikščioniškų, tiek nekrikščioniškų — religijų išpažinėjai mano turį nemirtingą sielą. Tačiau toks įsitikinimas su Biblijos mokymu apie prikėlimą nesuderinamas, nes jei žmogus turėtų nemirtingą sielą, prikėlimas nebūtų reikalingas. Bandymas suderinti šias dvi sampratas, užuot teikęs vilties, viską tik supainioja. Kaip padėti tiems, kurie nuoširdžiai trokšta išsiaiškinti tiesą?
5. a) Ką žmogus turi žinoti, kad imtų vertinti prikėlimą? b) Kokiomis Rašto eilutėmis pasinaudotum paaiškinti, kas yra siela? kokia mirusiųjų būklė? c) Ką daryti, jei kas nors naudojasi Biblijos vertimu, kuriame tiesa atrodo sunkiai suprantama?
5 Kad tokie žmonės galėtų suvokti, kokia nuostabi dovana yra prikėlimas, jiems reikia tiksliai suprasti, kas yra siela ir kokia mirusiųjų būklė. Dažnam Biblijos tiesos trokštančiam asmeniui šie dalykai paaiškėja iš vos kelių Rašto eilučių. (Pradžios 2:7, Brb; Psalmyno 146:3, 4; Ezechielio 18:4, Brb) Tačiau kai kurie šiuolaikiniai Biblijos vertimai bei laisvi jos atpasakojimai tiesą apie sielą nuslepia. Todėl gali prireikti atkreipti dėmesį į tam tikrų Biblijoje originalo kalbomis vartojamų žodžių reikšmę.
6. Kaip padėtum kitam suprasti, kas yra siela?
6 Šiuo atžvilgiu ypač vertingas yra „Naujojo pasaulio vertimas“, nes jame hebrajų kalbos žodis nefeš ir jo atitikmuo graikų kalba — psyche nuosekliai verčiami žodžiu „siela“. Šio vertimo priede yra nurodyta daug eilučių, kuriose tie žodžiai pavartoti. Daugelis kitų Biblijos vertimų yra nenuoseklūs; juose tie patys žodžiai gali būti išversti „esybė“, „būtybė“, „asmuo“, „gyvybė“; „mano nefeš“ — „aš“, „tavo nefeš“ — „tu“. Kitų Biblijos vertimų palyginimas su „Naujojo pasaulio vertimu“ nuoširdiems studijuotojams padės suprasti, jog originalo kalbomis žodis „siela“ reiškia tiek žmogų, tiek gyvūną. Tačiau ši sąvoka niekada neperteikia minties, kad siela — tai kažkas nematomo, neapčiuopiamo, kas mirštant galėtų atsiskirti nuo kūno ir kažkur toliau tęsti sąmoningą egzistenciją.
7. Kaip remdamasis Biblija paaiškintum, kokia būklė tų, kurie yra šeole? hade? gehenoje?
7 „Naujojo pasaulio vertime“ taip pat nuosekliai vartojami tam tikri iš transliteruotų žodžių padaryti terminai: „šeolas“ iš hebrajiško šeol, „hadas“ iš graikiško haides ir „gehena“ iš graikiško geenna. „Šeolas“ yra tas pats, kas graikiškai „hadas“. (Psalmyno 16:10; Apaštalų darbų 2:27, Jr, išnaša) Biblija aiškiai parodo, jog tiek šeolas, tiek hadas yra bendras žmonijos kapas ir reiškia mirtį, o ne gyvenimą. (Psalmyno 89:49 [89:48, Brb]; Apreiškimo 20:13) Iš Šventojo Rašto taip pat sužinome apie perspektyvą per prikėlimą sugrįžti iš to bendro kapo. (Jobo 14:13; Apaštalų darbų 2:31) Visai kitaip su tais, kurie eina į geheną — jiems nėra būsimojo gyvenimo vilties, taip pat niekur Biblijoje nepasakyta, kad siela ten egzistuotų turėdama sąmonę. (Mato 10:28, Jr, išnaša)
8. Kaip paveikti ir ką daryti paskatinti asmenį gali teisingas prikėlimo suvokimas?
8 Suprantamai išaiškinus šiuos dalykus, žmogui bus lengviau suvokti prikėlimo reikšmę. Jis gali imti jausti dėkingumą Jehovai už tokią nuostabią dovaną. Tų, kurie dėl mirties neteko savo artimųjų, sielvartą gali sumažinti džiaugsmingo susitikimo Dievo naujajame pasaulyje laukimas. Tik perpratę šiuos dalykus galėsime suvokti ir Kristaus mirties prasmę. Pirmojo amžiaus krikščionys suprato, kad Jėzaus Kristaus prikėlimas krikščionių tikėjime yra esminis dalykas, nes per jį atsiveria galimybė ir kitiems žmonėms būti prikeltiems. Jie uoliai skelbė apie Jėzaus prikėlimą ir jo teikiamą viltį. Taip pat yra ir šiandien — tie, kurie vertina prikėlimą, trokšta dalytis šia brangia tiesa su kitais. (Apaštalų darbų 5:30-32; 10:42, 43)
Kaip panaudojami ‘hado raktai’
9. Kam pirmiausia Jėzus panaudoja ‘mirties ir hado raktus’?
9 Visi, kuriems skirta būti su Kristumi jo dangaus Karalystėje, turi neišvengiamai mirti. Tačiau jie puikiai žino, kokią garantiją Kristus davė sakydamas: „Aš buvau numiręs, bet štai esu gyvas per amžių amžius ir turiu mirties ir mirusiųjų pasaulio [„hado“, Jr, išnaša] raktus.“ (Apreiškimo 1:18) Ką jis turėjo omenyje? Kristus atkreipė dėmesį į tai, ką išgyveno pats. Jis irgi mirė. Tačiau Dievas nepaliko jo hade. Trečią dieną pats Jehova prikėlė jį dvasiniam gyvenimui ir suteikė nemirtingumą. (Apaštalų darbų 2:32, 33; 10:40) Be to, Dievas davė Kristui ‘mirties ir hado raktus’, kad jis galėtų išlaisvinti kitus iš bendro žmonijos kapo ir Adomo nuodėmės pasekmių. Turėdamas tuos raktus, Jėzus savo ištikimus sekėjus gali prikelti iš mirties. Pirmiausia jis kelia dvasia pateptuosius savo susirinkimo narius ir dovanoja jiems neįkainojamą nemirtingą gyvenimą danguje, kaip ir jam jį davė Tėvas. (Romiečiams 6:5; Filipiečiams 3:20, 21)
10. Kada keliami ištikimi pateptieji krikščionys?
10 Kada ištikimi pateptieji krikščionys turi būti keliami gyventi danguje? Biblija rodo, kad toks prikėlimas jau yra prasidėjęs. Apaštalas Paulius aiškino, jog jie turės būti keliami ‘Kristaus dalyvavimo metu’, o tas laikotarpis prasidėjo 1914 metais. (1 Korintiečiams 15:23, NW) Kai dabar, jo dalyvavimo metu, ištikimi dvasia pateptieji baigia savo žemiškąjį kelią, jiems nebereikia laukti, kol sugrįš jų Viešpats. Tuoj po mirties jie prikeliami kaip dvasinės būtybės, ‘pakeičiami staiga, viena akimirka’. Kokie jie laimingi, kad jų geri darbai „juos lydi“! (1 Korintiečiams 15:51, 52; Apreiškimo 14:13)
11. Koks prikėlimas laukia žmonijos apskritai ir kada jis prasidės?
11 Tačiau Karalystės paveldėtojų prikėlimas gyventi danguje nėra vienintelis prikėlimas. Tai, kad Apreiškimo 20:6 jis vadinamas „pirmuoju prikėlimu“, reiškia, jog turi būti dar kitas. Asmenų, kuriems skirtas vėlesnis prikėlimas, laukia džiaugsminga perspektyva amžinai gyventi žemės rojuje. Kada šis prikėlimas įvyks? Iš Apreiškimo knygos sužinome, jog po to, kai bus pašalinta „žemė ir dangus“ — dabartinė sugedusi santvarka su savo valdžiomis. Senosios santvarkos galas jau labai arti. Tada, Dievo nustatytu laiku, prasidės prikėlimas žemėje. (Apreiškimo 20:11, 12)
12. Kas bus tarp ištikimųjų, kurie prisikels gyventi žemėje, ir kodėl to laukiame su jauduliu?
12 Kas bus prikelti žemėje? Ištikimieji senovės laikų Jehovos tarnai, vyrai ir moterys, kurie tvirtai tikėdami prikėlimu „atsisakė laisvės“. Kitaip tariant, jie nesulaužė ištikimybės Dievui, kad išvengtų smurtinės, pirmalaikės mirties. Kaip malonu bus susipažinti su jais ir iš jų pačių išgirsti Biblijoje tik trumpai papasakotų įvykių detales! Gyventi žemėje bus prikeltas Abelis — pirmasis ištikimas Jehovos liudytojas, Henochas ir Nojus — bebaimiai Dievo perspėjamos žinios skelbėjai prieš tvaną, Abraomas ir Sara, vaišinę angelus, Mozė, per kurį prie Sinajaus kalno buvo duotas Įstatymas, drąsūs pranašai: Jeremijas, matęs Jeruzalės sunaikinimą 607 m. p. m. e. ir Jonas Krikštytojas, girdėjęs, kaip pats Dievas pripažino Jėzų savo Sūnumi. Be to, į gyvenimą sugrįš daugybė ištikimų vyrų bei moterų, mirusių šios sugedusios santvarkos paskutinėmis dienomis. (Hebrajams 11:4-38; Mato 11:11)
13, 14. a) Kas atsitiks su hadu ir jame esančiais mirusiaisiais? b) Kas dar bus keliami ir kodėl?
13 Laikui bėgant, be ištikimų Dievo tarnų, iš mirties bus keliami ir kiti žmonės, — bendrame žmonijos kape neliks nė vieno mirusiojo. Kad kapas bus visiškai ištuštintas, matome iš to, kaip Jėzus žmonijos labui panaudos ‘hado raktus’. Tai parodoma apaštalui Jonui duotame regėjime, kuriame jis matė hadą ‘įmestą į ugnies ežerą’. (Apreiškimo 20:14) Ką tai reiškia? Kad hadas — bendras žmonijos kapas — yra visiškai sunaikintas. Jis nustoja egzistavęs, mirusiųjų jame nebėra, nes Jėzus prikelia ne tik visus ištikimus Jehovos garbintojus, bet ir gailestingai grąžina į gyvenimą net neteisiuosius. Dievo Žodis mus patikina: „Bus teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas.“ (Apaštalų darbų 24:15)
14 Nė vienas iš tų neteisiųjų nebus prikeltas tik tam, kad vėl būtų pasmerktas mirti. Valdant Dievo Karalystei visoje žemėje viešpataus teisingumas ir jiems bus padedama išmokti gyventi pagal Jehovos įstatymus. Regėjime buvo atversta „gyvenimo knyga“. Vadinasi, į ją galės būti įrašyti jų vardai. Jie bus teisiami ‘kiekvienas pagal savo darbus’, kuriuos darė po prikėlimo. (Apreiškimo 20:12, 13) Taigi, žiūrint ko nusipelnys savo darbais, galbūt jie „prisikels gyventi“, o ne „stoti į teismą“ ir būti pasmerkti. (Jono 5:28, 29)
15. a) Kas nebus keliami? b) Kaip tiesos apie prikėlimą suvokimas turėtų mus paveikti?
15 Tačiau ne visi gyvenę ir mirę žmonės bus prikelti. Kai kas darė neatleistinas nuodėmes. Tokie asmenys yra ne hade, o gehenoje; ten jie sunaikinami amžiams. Tarp jų bus ir nubaustieji mirtimi per netrukus prasidėsiantį „didelį suspaudimą“. (Mato 12:31, 32; 23:33, NW; 24:21, 22; 25:41, 46, NW; 2 Tesalonikiečiams 1:6-9) Nors mirusiųjų išlaisvinimas iš hado liudija apie nepaprastą Jehovos gailestingumą, prikėlimo viltis mums neduoda pagrindo dabar lengvabūdiškai gyventi. Tiems, kurie sąmoningai maištauja prieš Dievo valdžią, joks prikėlimas neįmanomas. Šito suvokimas turėtų paskatinti mus rodyti didžiulį dėkingumą už neužtarnautą Dievo gerumą ir gyventi pagal jo valią.
Stiprinami prikėlimo vilties
16. Kaip prikėlimo viltis gali būti stiprybės šaltinis?
16 Tie, kas iš tiesų tiki prikėlimu, iš jo gali semtis daug stiprybės. Kai žmogus jau nebejaunas, jis suvokia, jog kad ir kokiomis priemonėmis gydytųsi, mirties neįmanoma atitolinti neribotam laikui. (Mokytojo 8:8) Jei ištikimai tarnaujame Jehovai su jo organizacija, į ateitį galime žiūrėti su visišku pasitikėjimu. Žinome, kad Dievo nustatytu laiku būsime prikelti ir vėl gyvensime. Koks tai bus gyvenimas! Apaštalas Paulius jį vadino „tikruoju gyvenimu“. (1 Timotiejui 6:19; Hebrajams 6:10-12)
17. Kas mums gali padėti likti ištikimiems Jehovai?
17 Žinodami, kad yra prikėlimas, ir pažindami Tą, nuo kurio jis priklauso, galime išsiugdyti tvirtą tikėjimą. Tai stiprina mus, kad būtume ištikimi Dievui net tada, kai įtūžę persekiotojai grasina mirtimi. Šėtonas nuo seno naudojasi priešlaikinės mirties baime kaip priemone laikyti žmones vergijoje. Tačiau Jėzus tokiai baimei nepasidavė. Jis liko ištikimas Jehovai iki pat mirties. Per Jėzaus išperkamąją auką nuo tokios baimės gali būti išlaisvinti ir kiti. (Hebrajams 2:14, 15)
18. Kas Jehovos tarnams padeda pelnyti tokią puikią ištikimų žmonių reputaciją?
18 Dėl tikėjimo Kristaus auka ir prikėlimu Jehovos tarnai pelno ypatingą ištikimų žmonių reputaciją. Kęsdami priespaudą jie įrodo, kad ‘savo gyvybės nebrangina’ labiau už Jehovą. (Apreiškimo 12:11) Jie elgiasi išmintingai ir nepažeidžia krikščioniškų principų, kad išgelbėtų savo gyvybę dabar. (Luko 9:24, 25) Jie žino, kad jei dėl ištikimybės Jehovos valdžiai net ir prarastų gyvybę, atpildas jiems bus prikėlimas. Ar tu turi tokį tikėjimą? Turėsi, jei iš tiesų myli Jehovą ir brangini prikėlimo viltį — supranti, ką ji reiškia iš tikrųjų.
Apžvalgos klausimai
• Kodėl prikėlimo viltį žmogus gali įvertinti tik tada, kai suvokia, kas yra siela ir kokia mirusiųjų būklė?
• Kas bus keliami ir kaip šios žinios turėtų mus paveikti?
• Kaip prikėlimo viltis mus stiprina?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 84, 85 puslapiuose]
Jehova žada, jog bus teisiųjų ir neteisiųjų prikėlimas
