Ketvirtas skyrius

Tas, apie kurį liudijo visi pranašai

1. Ką apie Jėzaus santykius su Jehova rodo jo ikižmogiškojo gyvenimo faktai?

„TĖVAS myli Sūnų ir parodo jam visa, ką pats daro.“ (Jono 5:20) Kokie šilti buvo Sūnaus santykiai su savo Tėvu Jehova! Jie užsimezgė iš karto, kai tik Sūnus buvo sukurtas, prieš daugybę tūkstantmečių iki jam gimstant žmogumi. Jis buvo viengimis Dievo Sūnus, vienintelis Jehovos tiesiogiai sukurtas asmuo. Visa kita danguje ir žemėje Dievas sukūrė per tą karštai mylimą pirmagimį Sūnų. (Kolosiečiams 1:15, 16) Be to, jis tarnavo kaip Dievo Žodis, arba Kalbėtojas, — per jį Dievo valia buvo perduodama kitiems. Šis asmuo, Dievo ypač mylimas Sūnus, tapo žmogumi Jėzumi Kristumi. (Patarlių 8:22-30; Jono 1:14, 18; 12:49, 50)

2. Kiek Biblijos pranašystėse kalbama apie Jėzų?

² Prieš Dievo pirmagimiam Sūnui stebuklingai tampant žmogumi, apie jį buvo užrašyta daugybė įkvėptų pranašysčių. Apaštalas Petras Kornelijui patvirtino: „Apie jį visi pranašai liudija.“ (Apaštalų darbų 10:43) Jėzaus vaidmuo Biblijoje nušviečiamas taip plačiai, kad angelas apaštalui Jonui sakė: „Jėzaus liudijimas yra pranašystės dvasia.“ (Apreiškimo 19:10)  Tos pranašystės aiškiai įrodė jį esant Mesiją. Jos atskleidė, koks daugialypis turės būti Jėzaus vaidmuo Dievo tiksluose. Visa tai yra ypač svarbu mums šiandieną.

Ką pranašystės atskleidė

3. a) Ką Pradžios 3:15 užrašytoje pranašystėje vaizduoja gyvatė, „moteris“ ir ‘gyvatės sėkla’? b) Kodėl Jehovos tarnus turėtų labai dominti tai, kad ‘gyvatei bus sutrinta galva’?

³ Pirmoji tokia pranašystė buvo paskelbta po maišto Edene. Jehova gyvatei pasakė: „Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo sėklos ir moters sėklos. Ji sutrins tau galvą, o tu gelsi jai į kulnį.“ (Pradžios 3:15, Brb) Iš tikrųjų ta pranašystė buvo skirta Šėtonui, kuris prisidengė gyvate. „Moteris“ — tai Jehovos dangiškoji organizacija, kuri yra tarsi jo ištikima žmona. ‘Gyvatės sėklą’ sudaro visi angelai bei žmonės, kurie rodo Šėtono dvasią — priešinasi Jehovai ir jo tautai. ‘Sutrinti gyvatei galvą’ reiškia visiškai sunaikinti maištininką Šėtoną, kuris apšmeižė Jehovą ir sukėlė didžiulį sielvartą žmonijai. Tačiau kas ta pagrindinė „sėklos“ dalis, kuri sutrins gyvatei galvą? Šimtmečius tai buvo „šventoji paslaptis“. (Romiečiams 16:20, 25, 26, NW)

4. Kaip Jėzaus kilmė rodė jį esant pažadėtąją Sėklą?

⁴ Praėjus maždaug 2000 žmonijos istorijos metų, Jehova atskleidė daugiau detalių. Jis nurodė, jog Sėkla kils iš Abraomo šeimos linijos. (Pradžios 22:15-18) Tačiau linija, vedanti iki Sėklos, turėjo priklausyti ne nuo palikuonystės teisių, bet nuo Dievo pasirinkimo. Nors Abraomas mylėjo savo sūnų  Izmaelį, gimusį iš Hagaros, Jehova pasakė: „Savo sandorą sudarysiu su Izaoku, kurį Sara pagimdys tau.“ (Pradžios 17:18-21, Brb) Vėliau sandora buvo patvirtinta ne su Izaoko pirmagimiu sūnumi Ezavu, bet su Jokūbu, ir iš jo kilo 12 Izraelio giminių. (Pradžios 28:10-14) Laikui bėgant buvo nurodyta, jog Sėkla ateis iš Judo giminės, Dovydo linijos. (Pradžios 49:10; 1 Metraščių 17:3, 4, 11-14)

5. Iš ko Jėzaus žemiškos tarnybos pradžioje jau buvo aišku, kad jis — Mesijas?

⁵ Kokios dar detalės padėjo atpažinti Sėklą? Kad pažadėtoji Sėkla turės gimti Betliejuje, Biblijoje buvo pasakyta net prieš 700 metų, iki tai įvyko. Be to, buvo atskleista, jog Sėkla jau egzistavo nuo „seniai praėjusių laikų“, nuo sukūrimo danguje. (Michėjo 5:1 [5:2, Brb]) Per pranašą Danielių buvo nusakytas tikslus pažadėtosios Sėklos — Mesijo — pasirodymo žemėje laikas. (Danieliaus 9:24-26) Kai Jėzus buvo pateptas šventąja dvasia ir iš tikrųjų tapo Jehovos Pateptuoju, pats Dievas iš dangaus patvirtino jį esant savo Sūnų. (Mato 3:16, 17) Tada ir paaiškėjo, kas yra ta Sėkla. Todėl Pilypas galėjo nedvejodamas pasakyti: „Radome tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai. Tai Jėzus.“ (Jono 1:45)

6. a) Ką, kaip rodo Luko 24:27, suprato Jėzaus sekėjai? b) Kas yra pagrindinė „moters sėklos“ dalis ir ką reiškia, kad ji sutrins gyvatei galvą?

⁶ Paskui Jėzaus sekėjai suprato, jog apie jį įkvėptuose Raštuose buvo daugybė pranašiškų užuominų. (Luko 24:27) Pasidarė dar aiškiau, kad Jėzus yra  pagrindinė „moters sėklos“ dalis — tas, kuris sutrins gyvatei galvą, tai yra sutriuškins Šėtoną. Per Jėzų išsipildys visi Dievo pažadai žmonijai, visa, ko mes nuoširdžiai trokštame. (2 Korintiečiams 1:20)

7. Neskaitant to, kad išsiaiškiname, apie ką pranašystėse kalbama, ką dar naudinga suprasti?

⁷ Kaip šios žinios turėtų paveikti mus? Biblijoje pasakojama apie vieną etiopą eunuchą, kuris iš pranašysčių skaitė apie ateisiantį Atpirkėją ir Mesiją. Suglumęs jis paklausė evangelizuotojo Pilypo: „Apie ką čionai pranašas kalba?“ O gautas atsakymas pastūmėjo eunuchą žengti svarbų žingsnį. Atidžiai išklausęs Pilypo aiškinimo, tas vyras suvokė, jog iš dėkingumo už šios pranašystės išsipildymą privalo imtis veiksmų. Jis suprato, jog reikia pasikrikštyti. (Apaštalų darbų 8:32-38; Izaijo 53:3-9) Ar mes reaguojame taip pat?

8. a) Ką vaizdavo Abraomo sutikimas paaukoti Izaoką? b) Kodėl Jehova pasakė Abraomui, jog visos tautos bus palaimintos per Sėklą, ir kaip tai taikytina mums dabar?

⁸ Taip pat apmąstykime jaudinantį pasakojimą, kaip Abraomas sutiko paaukoti Izaoką, savo vienintelį sūnų, gimusį iš Saros. (Pradžios 22:1-18) Tai vaizdavo, ką padarys Jehova — paaukos savo viengimį Sūnų: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“ (Jono 3:16) Tas faktas suteikia mums pasitikėjimo, kad Jehova, savo tikslui įgyvendinti atidavęs viengimį Sūnų, taip pat nori ‘viską dovanoti kartu su juo’. (Romiečiams 8:32)  Ko tad reikalaujama iš mūsų? Kaip užrašyta Pradžios 22:18, Jehova pasakė Abraomui, jog visos tautos bus palaimintos per Sėklą, ‘nes Abraomas buvo klusnus Dievo balsui’. Mes irgi turime klausyti Jehovos ir jo Sūnaus: „Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, o kas nenori Sūnaus tikėti — gyvenimo nematys; virš jo kybo Dievo rūstybė.“ (Jono 3:36)

9. Ką daryti turi skatinti mus dėkingumas už viltį amžinojo gyvenimo, kuris tapo įmanomas per Jėzaus auką?

 ⁹ Jei esame dėkingi už viltį amžinojo gyvenimo, kuris tapo įmanomas per Jėzaus auką, trokšime elgtis taip, kaip Jehova liepia mums per Jėzų. O visko pagrindas yra meilė Dievui bei artimui. (Mato 22:37-39) Jėzus parodė, jog meilė Jehovai turėtų skatinti mus mokyti kitus „laikytis visko, ką tik [Jėzus yra mums] įsakęs“. (Mato 28:19, 20) Mes norime dalytis ta meile su kitais Jehovos tarnais reguliariai rinkdamiesi drauge — ‘nepraleisdami savųjų susirinkimų’. (Hebrajams 10:25; Galatams 6:10) Beje, klausydami Dievo ir jo Sūnaus neturėtume manyti, kad jie reikalauja iš mūsų tobulumo. Hebrajams 4:15 rašoma, jog Jėzus, mūsų vyriausiasis kunigas, gali „atjausti mūsų silpnybes“. Kaip mus tai guodžia, ypač kai artinamės prie Dievo per Kristų melsdami pagalbos jas įveikti! (Mato 6:12)

Rodykime tikėjimą Kristumi

10. Kodėl nėra kitokio išgelbėjimo, kaip tik per Jėzų Kristų?

¹⁰ Apaštalas Petras, aukščiausiajam žydų teismui Jeruzalėje išaiškinęs, jog per Jėzų išsipildė Biblijos pranašystė, savo kalbą įtikinamai užbaigė taip: „Nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti.“ (Apaštalų darbų 4:12) Kadangi visi Adomo palikuoniai yra nusidėjėliai, jų gyvybės neturi tokios vertės, kad galėtų ką nors išpirkti. Tačiau Jėzus buvo tobulas ir jo gyvybė turėjo aukojamąją vertę. (Psalmyno 49:7-10 [49:6-9, Brb]; Hebrajams 2:9)  Jis pateikė Dievui išpirką, kuri visiškai atitiko prarastos tobulos Adomo gyvybės vertę. (1 Timotiejui 2:5, 6) Tai atvėrė mums kelią į amžinąjį gyvenimą Dievo naujajame pasaulyje.

11. Paaiškink, kaip didžiai mums naudinga Jėzaus auka.

¹¹ Be to, išpirka mums daug duoda jau dabar. Pavyzdžiui, nors esame nusidėjėliai, dėl Jėzaus aukos mūsų nuodėmės gali būti atleistos ir mes turėsime tyrą sąžinę. Tai toli gražu nebuvo įmanoma izraelitams, pagal Mozės įstatymo reikalavimus aukojusiems gyvulius. (Apaštalų darbų 13:38, 39; Hebrajams 9:13, 14; 10:22) Tačiau kad mums būtų atleista, turime nuoširdžiai pripažinti, kaip labai mums reikalinga Kristaus auka: „Jei sakytume, jog neturime nuodėmės, klaidintume patys save, ir nebūtų mumyse tiesos. Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.“ (1 Jono 1:8, 9)

12. Kodėl grynai sąžinei Dievo akyse įgyti reikalingas vandens krikštas?

¹² Kaip nusidėjėliai gali parodyti tikėjimą Kristumi ir jo auka? Pirmajame amžiuje tie, kurie įtikėjo, parodė tai viešai. Ką jie darė? Pasikrikštijo. Kodėl? Todėl, kad Jėzus visiems savo mokiniams liepė pasikrikštyti. (Mato 28:19, 20; Apaštalų darbų 8:12; 18:8) Žmogus trokš žengti šį žingsnį, jei jo širdį iš tikrųjų sujaudino per Jėzų duota mylinčio Jehovos dovana. Toks asmuo reikiamai pertvarkys savo gyvenimą, išsakys savo atsidavimą Dievui malda  ir patvirtins pasiaukojimą jam vandens krikštu. Tuo parodydamas tikėjimą, jis ‘maldauja, kad Dievas suteiktų gryną sąžinę’. (1 Petro 3:21)

13. Jei suprantame padarę nuodėmę, kaip turėtume elgtis ir kodėl?

¹³ Žinoma, mūsų nuodėmingi polinkiai reikšis ir po krikšto. Tad kaip bus? Apaštalas Jonas sakė: „Rašau jums tai, kad nedarytumėte nuodėmių. O jei kuris nusidėtų, tai mes turime Užtarėją pas Tėvą, teisųjį Jėzų Kristų. Jis yra permaldavimas už mūsų nuodėmes.“ (1 Jono 2:1, 2) Ar tai reiškia, jog ką bedarytume, jei melsime Dievą atleisti, viskas bus gerai? Nebūtinai. Kad būtų atleista, būtina nuoširdi atgaila. Gali prireikti ir vyresnių, labiau patyrusių krikščionių, susirinkimo narių, pagalbos. Turime pripažinti, kad pasielgėme blogai, ir nuoširdžiai gailėtis bei visomis išgalėmis stengtis tos klaidos nekartoti. (Apaštalų darbų 3:19; Jokūbo 5:13-16) Jei taip darome, galime tikėtis Jėzaus pagalbos ir atgauti Jehovos palankumą.

14. a) Paaiškink, kokią ypatingą naudą mums teikia Jėzaus auka? b) Ką mus skatins daryti nuoširdus tikėjimas?

¹⁴ Jėzaus auka atvėrė kelią į amžinąjį gyvenimą danguje „mažajai kaimenei“, antrinei daliai sėklos, kuri minima Pradžios 3:15. (Luko 12:32; Galatams 3:26-29, NW) Milijardams kitų žmonių ji atvėrė kelią į amžinąjį gyvenimą žemės rojuje. (Psalmyno 37:29, Brb; Apreiškimo 20:11, 12; 21:3, 4) Amžinasis gyvenimas — tai „Dievo dovana... per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį“. (Romiečiams 6:23, Brb; Efeziečiams 2:8-10)  Jei tikime ta dovana ir vertiname tai, kaip ji tapo prieinama, mes tai parodysime. Suvokdami, kaip stebuklingai Jehova panaudojo Jėzų įvykdyti savo valią ir kaip svarbu mums tiksliai sekti Jėzaus pėdomis, krikščioniškąją tarnybą laikysime vienu svarbiausių gyvenimo užsiėmimų. Mūsų tikėjimas bus akivaizdus iš to, su kokiu tvirtu įsitikinimu pasakosime kitiems apie šią nuostabią Dievo dovaną. (Apaštalų darbų 20:24)

15. Kokią vienijančią jėgą turi tikėjimas Jėzumi Kristumi?

¹⁵ Kaip nuostabiai vienijančiai veikia toks tikėjimas! Per jį suartėjame su Jehova, jo Sūnumi ir su bendratikiais krikščionių susirinkime. (1 Jono 3:23, 24) Mes džiaugiamės, kad Jehova savo Sūnui maloningai suteikė „vardą, kilniausią iš visų vardų [išskyrus Dievo vardą], kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų: ‘Jėzus Kristus yra Viešpats’“. (Filipiečiams 2:9-11)

Apžvalgos klausimai

• Kodėl pasirodžius Mesijui tikintieji Dievo Žodžiu galėjo jį aiškiai atpažinti?

• Ką turėtume daryti, kad parodytume dėkingumą už Jėzaus auką?

• Kuo jau dabar mums naudinga Jėzaus auka? Kaip ji mums padeda, kai meldžiame Jehovos savo nuodėmių atleidimo?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 36 puslapyje]

Jėzus liepė savo sekėjams mokyti kitus laikytis Dievo įsakymų