222 giesmė

Žvelk į apdovanojimą!

(2 Korintiečiams 4:18)

1. Kuomet aklieji praregės,

Kuomet kurtieji vėl girdės,

Kai dykumos pražys gėlėm

Ir ten vanduo ištrykš versmėm,

Kada luošieji šokinės,

Žmonėms kai skirtis nereikės —

Išvysi laiką puikų šį,

Į dovaną jeigu žvelgi.

2. Kai nebyliai visi kalbės,

Kada senieji atjaunės,

Kai žemė gausų derlių teiks,

Kas gera, niekad nesibaigs,

Kada skambės vaikų daina,

Kai bus vien džiaugsmas ir taika,

Matysi — mirę taps gyvi,

Į dovaną jeigu žvelgi.

3. Kai bus ėriukai su vilkais,

Drauge veršeliai su lokiais,

Kai mažas vaikas juos ganys,

O jie kvietimo jo klausys,

Kai ašarų visai neliks,

Kai baimė ir skausmai išnyks,

Darbai bus Dievo regimi,

Į dovaną jeigu žvelgi.