Dešimtas skyrius

Žadėtasis Ramybės Kunigaikštis

Izaijo 8:19—9:6

1. Kaip gyvena žmonija nuo Kaino laikų?

MAŽDAUG prieš šešis tūkstančius metų pirmą kartą žmonėms gimė vaikelis. Kaip nuostabu! Nei tėvai, nei angelai, nei Kūrėjas niekados dar nebuvo matę kūdikio. Tas naujagimis, vardu Kainas, galėjo suteikti vilties pasmerktai žmonijai. Deja, suaugęs jis tapo žmogžudžiu! (1 Jono 3:12) Ilgainiui įvyko begalė panašių tragedijų. Žmonės, linkę daryti pikta, nesugyvena tarp savęs ir nėra taikoje su Dievu (Pradžios 6:5; Izaijo 48:22).

2, 3. Kokias perspektyvas atvėrė Jėzus Kristus ir ką būtina daryti, norint gauti šias palaimas?

² Praėjus maždaug keturiems tūkstančiams metų nuo Kaino gimimo, pasaulį išvydo kitas kūdikis — Jėzus. Koks džiaugsmas! Mergelė pagimdė jį iš šventosios dvasios. Tai vienintelis toks atvejis istorijoje. Daugybė angelų tąsyk linksmai giedojo Dievui gyrių: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“ (Luko 2:13, 14) Jėzus nepasidarė žmogžudys. Priešingai, jis atvėrė kelią žmonėms susitaikyti su Dievu ir pasiekti amžinąjį gyvenimą (Jono 3:16; 1 Korintiečiams 15:55).

³ Izaijas pranašavo, kad Jėzus vadinsis „Ramybės  Kunigaikštis“ (Izaijo 9:5 [9:6, Brb]). Jis paaukos savo gyvybę už žmoniją, kad būtų įmanomas nuodėmių atleidimas (Izaijo 53:11). Tikint Jėzų Kristų, šiandieną galima susitaikyti su Dievu, ir Jis atleis nuodėmes. Tačiau palaimos neateina savaime (Kolosiečiams 1:21-23). Pirmiausia reikia išmokti klausyti Jehovos Dievo (1 Petro 3:11; palygink Hebrajams 5:8, 9). O Izaijo laikais Izraelis ir Judas priešgyniauja.

Žmonės kreipiasi į demonus

4, 5. Kokia yra tautos būklė Izaijo dienomis ir į ką kreipiasi žmonės?

⁴ Neklusniųjų Izaijo amžininkų moralė apgailėtina, jie klaidžioja dvasinėje tamsoje. Ramybės neturi nė pietinė Judo karalystė, kur stovi Dievo šventykla. Judo žmonėms, nusigręžusiems nuo Dievo, gresia asirų invazija; priešaky — sunkūs laikai. Kieno pagalbos jie prašo? Deja, daugelis kreipiasi į Šėtoną, ne į Jehovą. Jie nesišaukia Šėtono vardu, bet užsiima spiritizmu (kaip kadaise karalius Saulius) ir, ieškodami problemų sprendimo, mėgina bendrauti su mirusiaisiais (1 Samuelio 28:1-20).

⁵ Izaijas mini tokius atskalūnus, siūlančius spiritizmą: „Jie jums sako: ‛Klauskite mirusiųjų dvasių iššaukėjus ir būrėjus, kurie jums murma ir šnibžda.’ Argi tauta neturėtų klausti savo Dievo? Argi reikia klausti mirusiųjų gyvųjų reikalais?“ (Izaijo 8:19, Brb) Spiritistiniai mediumai mulkina žmones ‛murmėdami ir šnibždėdami’. Garsai, kuriuos neva skleidžia mirusiųjų dvasios, tėra mediumo pilvakalbystė. Tiesa, kartais  patys demonai apsimeta mirusiuoju, kaip kad Sauliui teiraujantis burtininkės En Dore (1 Samuelio 28:8-19).

6. Kodėl izraelitai, užsiimantys spiritizmu, yra ypač smerktini?

⁶ Visos šios blogybės dedasi Jude, nors Jehova draudžia užsiimti spiritizmu. Pagal Mozės įstatymą toks nusikaltimas baustinas mirtimi (Kunigų 19:31; 20:6, 27; Pakartoto Įstatymo 18:9-12). Kodėl Jehovos išrinktoji tauta daro sunkią nuodėmę? Todėl, kad nusigręžė nuo Jehovos Įstatymo bei patarimų ir leidosi ‛užkietinama nuodėmės klastos’ (Hebrajams 3:13). „Jų širdis atbukusi ir nutukusi“, jie atitolę nuo Dievo (Psalmyno 119:70). *

7. Kaip mūsų dienomis daugelis žmonių seka Izaijo amžininkais ir kas jų laukia, jeigu neatgailaus?

⁷ Galimas dalykas, jie samprotauja: „Ko vertas Jehovos Įstatymas, jeigu mus tuojau puls asirai?“ Jie nori greitai ir lengvai rasti išeitį iš keblios padėties. Jie nenusiteikę laukti, kol Jehova įgyvendins savo valią. Panašiai ir mūsų dienomis žmonės dažniausiai ignoruoja Jehovos įstatymą, o savo problemas patiki spiritistiniams mediumams ir griebiasi horoskopų bei kitokių okultizmo apraiškų. Tačiau dabar, kaip ir anuomet, gyviesiems yra kvaila teirautis mirusiųjų. Kas praktikuoja tokius dalykus ir neatgailauja, tas priskaitomas prie „žudikų, ištvirkėlių, ... stabmeldžių ir visų melagių“. Jų gyvenimas neturi jokios perspektyvos (Apreiškimo 21:8).

 Dievo „įstatymas ir liudijimas“

8. Į kokį „įstatymą“ ir „liudijimą“ šiandieną turėtume kreiptis nurodymų?

⁸ Jehovos įstatymas, draudžiantis spiritizmą, bei kiti nuostatai Jude nėra slepiami. Jie išdėstyti raštiškai. O mes dabar turime visą rašytinį Dievo Žodį — Bibliją. Ta knyga supažindina mus su Dievo įstatymais bei nuostatais ir pasakoja, kaip Dievas elgėsi su savąja tauta. Biblijoje aprašomi Jehovos veiksmai liudija apie jo asmenybę ir savybes. Kur izraelitai turėtų ieškoti nurodymų, užuot teiravęsi mirusiųjų? Izaijas atsako: „Kreipkitės į įstatymą ir liudijimą“ (Izaijo 8:20a, Brb). Kas trokšta tikrų žinių, tegul skaito Dievo Žodį!

9. Ar neatgailaujantys nusidėjėliai turėtų naudos, retkarčiais cituodami Bibliją?

⁹ Nors izraelitams rūpi spiritizmas, kai kurie sakosi gerbią rašytinį Dievo Žodį. Tuščios šnekos ir veidmainystė! Anot Izaijo, „taip kalbantieji neregės aušros!“ (Izaijo 8:20b) Kokias kalbas Izaijas turi omeny? Tikriausiai frazę „kreipkitės į įstatymą ir liudijimą“. Kai kurie nuklydėliai izraelitai galbūt cituoja Dievo Žodį, panašiai kaip šiuolaikiniai atskalūnai ir kiti asmenys. Bet veltui jie stengiasi. Kas cituoja Raštus, „neregės aušros“  — Jehova jų neapšvies, — jeigu jie nevykdys Jehovos valios ir nesiliaus bjauriai elgęsi. *

„Ne duonos badas“

10. Kaip kenčia Judo žmonės, išsižadėję Jehovos?

¹⁰ Kurie neklauso Jehovos, tų žmonių protas aptemęs  (Efeziečiams 4:17, 18). Judo gyventojai yra dvasiškai akli ir nieko nesupranta (1 Korintiečiams 2:14). Izaijas aprašo jų būklę: „Jie klaidžios suvargę ir išalkę“ (Izaijo 8:21a, Brb). Nepriklausomai Judo karalystei gresia žlugimas, nes tauta neištikima (ypač karaliaus Ahazo laikais). Priešai buriasi aplinkui. Asirų kariuomenė puola vieną Judo miestą po kito. Priešas niokoja derlingas žemes, užtat ima trūkti maisto. Daugelis gyventojų „suvargę ir išalkę“. Beje, kraštas alksta dar kita prasme. Amosas prieš keletą dešimtmečių pranašavo: „Tikrai ateina dienos, — tai Viešpaties Dievo žodis, — kai siųsiu badą į kraštą. Ne duonos badą ar vandens troškimą, bet Dievo žodžių badą“ (Amoso 8:11). Ir štai Judas dvasiškai badauja!

11. Ar Judas, gavęs sudrausminimą, pasimokys?

¹¹ Gal Judas pasimokys ir sugrįš prie Jehovos? Gal žmonės atsikratys spiritizmo, stabmeldystės ir kreipsis „į įstatymą ir liudijimą“? Jehova įžvalgiai numato, kaip jie elgsis: „Būdami alkani, jie pyks ir keiks savo karalių ir Dievą, žiūrėdami aukštyn“ (Izaijo 8:21b, Brb). Taip, daugelis kaltins žemiškąjį valdovą, kad jis užtraukė vargą. Kai kurie net kvailai priekaištaus Jehovai dėl savo bėdų! (Palygink Jeremijo 44:15-18.) Mūsų laikais irgi dažnas nelaimėlis burnoja ant Dievo, nors tikrieji kaltininkai būna pikti žmonės.

12. a) Kur pateko Judas, nusigręžęs nuo Dievo? b) Kokių svarbių klausimų kyla?

¹² Ar Judo gyventojai, keikdami Dievą, susigrąžins taiką ir ramybę? Ne. Izaijas pranašauja: „Kai jie  pažiūrės į žemę, visur bus sielvartas ir tamsa, tamsybė ir priespauda. Jie pateks į nakties tamsą“ (Izaijo 8:22, Brb). Pakėlę akis į dangų kaltinti Dievo, jie vėl pažvelgs į žemę, į savo neviltį. Nusigręžę nuo Dievo, jie pateko bėdon (Patarlių 19:3). O kaip yra su Jehovos pažadais Abraomui, Izaokui ir Jokūbui? (Pradžios 22:15-18; 28:14, 15) Negi Dievas netesės duotojo žodžio? Nejaugi asirai ar kokie kiti karingi galiūnai nutrauks karališkąją liniją, pažadėtą Judui ir Dovydui? (Pradžios 49:8-10; 2 Samuelio 7:11-16) Ar izraelitai bus amžiams pasmerkti tūnoti tamsoje?

‛Pažemintas’ kraštas

13. Kas yra „tautų Galilėja“ ir kaip ji ‛pažeminama’?

¹³ Dabar Izaijas užsimena apie baisiausią kataklizmą, ištinkantį Abraomo palikuonis: „Patyrusieji vargą neliks tamsoje. Kaip seniau buvo pažeminęs Zabulono kraštą ir Naftalio kraštą, taip ilgainiui jis išaukštins Pajūrio vieškelį, kraštą į vakarus nuo Jordano, tautų Galilėją“ (Izaijo 8:23 [9:1, Brb]). Galilėja priklauso šiaurinei Izraelio karalystei. Izaijo pranašystėje jai priskiriamas „Zabulono kraštas ir Naftalio kraštas“ bei „Pajūrio vieškelis“ — senovinis kelias nuo Galilėjos ežero iki Viduržemio jūros. Izaijo dienomis šis regionas vadinamas „tautų Galilėja“, — tikriausiai todėl, kad daugelyje miestų gyvena neizraelitai. * Kaip jis ‛pažeminamas’? Pagonys asirai užgrobia žemes, ištremia izraelitus ir apgyvendina visą  regioną pagonimis, kurie nėra Abraomo palikuonys. Dešimties giminių šiaurinė karalystė, kaip atskira tauta, pranyksta iš istorijos! (2 Karalių 17:5, 6, 18, 23, 24)

14. Kokia prasme Judo „tamsa“ nebus tokia juoda kaip dešimties giminių karalystės?

¹⁴ Asirai spaudžia ir Judą. Ar jis visai nugrims į „tamsą“ kaip dešimties giminių karalystė, atstovaujama Zabulono ir Naftalio? Ne. „Ilgainiui“ Jehova palaimins pietinės Judo karalystės regioną ir net ankstesnes šiaurinės karalystės valdas. Kaip?

15, 16. a) Kada „Zabulono žemėje ir Neftalio žemėje“ įvyks gerų permainų? b) Kaip išaukštinama pažemintoji žemė?

¹⁵ Apaštalas Matas šį klausimą išaiškina įkvėptame pranešime apie Jėzaus žemiškąją tarnybą. Pirmiausiai Matas pasakoja: „Jis paliko Nazarą ir apsistojo Kafarnaume, prie ežero, kur susieina Zabulono ir Neftalio sritys. Išsipildė pranašo Izaijo žodžiai: ‛Zabulono žeme ir Neftalio žeme! Paežerės juosta, žeme už Jordano — pagonių Galilėja! Tamsybėje tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą, gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje užtekėjo šviesybė’“ (Mato 4:13-16).

¹⁶ Izaijo pranašystė, kas įvyks „ilgainiui“, išsipildo Jėzaus žemiškosios tarnybos pradžioje. Didžiąją gyvenimo dalį žmogus Jėzus praleido Galilėjoje. Būtent Galilėjos srityje jis pradėjo tarnybą ir ėmė skelbti: „Prisiartino dangaus karalystė!“ (Mato 4:17) Galilėjoje jis pasakė žymųjį Kalno pamokslą, išsirinko apaštalus, padarė pirmąjį stebuklą ir prisikėlęs pasirodė maždaug 500 sekėjų (Mato 5:1—7:27; 28:16-20; Morkaus 3:13, 14; Jono 2:8-11; 1 Korintiečiams 15:6).  Šitaip Jėzus pagerbė „Zabulono kraštą ir Naftalio kraštą“, kaip pranašavo Izaijas. Žinoma, Jėzus tarnavo ne vien Galilėjoje. Jis skelbė gerąją naujieną visame krašte ir pasirūpino ‛išaukštinti’ visą Izraelio tautą, neišskirdamas nė Judo.

„Didi šviesa“

17. Kaip „didi šviesa“ nušvinta Galilėjoje?

¹⁷ O kaip dėl „šviesybės“ Galilėjoje, kurią paminėjo Matas? Čia irgi buvo cituojama Izaijo pranašystė: „Tauta, gyvenusi tamsumoje, pamatė didžią šviesą; gyvenusiems nevilties šalyje užtekėjo šviesybė“ (Izaijo 9:1 [9:2, Brb]). I m. e. amžiuje tiesos šviesą stelbė pagonių klaidamoksliai. Žydų religiniai vadovai dar labiau apsunkino padėtį, laikydamiesi savo tikybos tradicijų, kuriomis ‛Dievo įsakymą padarė negaliojantį’ (Mato 15:6, Brb). Nuolankieji buvo engiami ir klaidinami „aklųjų vadų“ (Mato 23:2-4, 16). Kai atėjo Mesijas Jėzus, įvyko nuostabus dalykas: daugybė nuolankių žmonių praregėjo (Jono 1:9, 12). Jėzaus veikla žemėje ir palaimos, kylančios iš jo aukos, Izaijo pranašystėje taikliai vadinamos „didžia šviesa“ (Jono 8:12).

18, 19. Kodėl tie, kurie žengė į šviesą, nesitvėrė džiaugsmu?

¹⁸ Tie, kurie žengė į šviesą, nesitvėrė džiaugsmu. Izaijas kalba: „Tu išaukštinai tą tautą, padarei jai didelį džiaugsmą. Tavo akivaizdoje jie džiūgauja lyg pjūties džiaugsmu, lyg dalydamiesi grobiu“ (Izaijo 9:2 [9:3, Brb]). Išgirdę Jėzaus ir jo sekėjų skelbiamą  žinią, tyraširdžiai mielai ėmėsi garbinti Jehovą dvasia ir tiesa (Jono 4:24). Nepraėjo nė ketveri metai ir jau daugelis žmonių priėmė krikščionybę. Trys tūkstančiai buvo pakrikštyti 33 m. e. m. Sekminių dieną. Netrukus „tikinčiųjų padaugėjo maždaug iki penkių tūkstančių“ (Apaštalų darbų 2:41; 4:4). Mokiniai uoliai atspindėjo šviesą, tad „mokinių Jeruzalėje greitai daugėjo. Net didelis kunigų būrys pakluso tikėjimui“ (Apaštalų darbų 6:7).

¹⁹ Kaip pjovėjai džiaugiasi gausiu derliumi ir kovotojai, laimėję didžią kovą, — vertingu grobiu, taip Jėzaus sekėjai džiaugėsi, kad jų gretos didėja (Apaštalų darbų 2:46, 47). Metui atėjus, Jehova apšvietė tautas (Apaštalų darbų 14:27). Taigi visų rasių žmonės džiūgavo, kad atsivėrė kelias artintis prie Jehovos (Apaštalų darbų 13:48).

„Kaip anuomet, Midjano dieną“

20. a) Kaip midjaniečiai pasirodė esą Izraelio priešai ir kaip Jehova padarė juos nepavojingus? b) Kaip būsimąją „Midjano dieną“ Jėzus sutriuškins grėsmingus Dievo tautos priešus?

²⁰ Ką Mesijas daro, tai daro visiems laikams. Izaijas kalba: „Tu sutriuškinai juos slėgusį jungą, jų pečius lenkusią kartį, jų nuožmaus prižiūrėtojo lazdą, kaip anuomet, Midjano dieną“ (Izaijo 9:3 [9:4, Brb]). Prieš keletą šimtmečių iki gimstant Izaijui midjaniečiai susimokė su moabitais įvilioti Izraelį į nuodėmę (Skaičių 25:1-9, 14-18; 31:15, 16). Paskui midjaniečiai nedavė ramybės izraelitams: septynerius metus puldinėjo ir plėšė jų kaimus bei ūkius (Teisėjų 6:1-6). Tačiau Jehova, pasitelkęs savo tarną Gideoną,  išvijo Midjano kariuomenę. Po anos „Midjano dienos“ nebebuvo girdėti, kad Jehovos tauta vėl kęstų nuo midjaniečių rankos (Teisėjų 6:7-16; 8:28). Artimoje ateityje Jėzus Kristus, didesnysis Gideonas, suduos mirtiną smūgį šiuolaikiniams Jehovos tautos priešams (Apreiškimo 17:14; 19:11-21). „Kaip anuomet, Midjano dieną“, amžiams bus laimėta pergalė, — tiktai ne žmogaus narsa, o Jehovos galia (Teisėjų 7:2-22). Dievo tauta niekada nebekęs engėjų priespaudos!

21. Ką Izaijas pranašauja apie karą?

²¹ Nors Dievas apreiškia savo galią, tuo nėra liaupsinamas karas. Prikeltasis Jėzus — Ramybės Kunigaikštis. Išnaikinęs priešus, jis įtvirtins amžiną taiką. Izaijas kalba, kad liepsna praris karo reikmenis: „Visi sandalai karių, trypusių mūšio maišatyje, visos jų skraistės, išvoliotos kraujyje, bus sudegintos ir pamaitins ugnį“ (Izaijo 9:4 [9:5, Brb]). Žemės niekada nebevirpins kareivių žingsniai. Niekada nešvysčios mūšio lauke kraujuotos uniformos. Niekas nebekariaus! (Psalmyno 46:10 [46:9, Brb])

„Nuostabusis Patarėjas“

22. Kokiu sudėtiniu pranašišku vardu Jėzus pavadintas Izaijo knygoje?

²² Stebuklingai gimęs Mesijas buvo pramintas Jėzumi, tai reiškia „Jehova yra išgelbėjimas“. Svarbus jo vaidmuo bei didybė nusakoma kitais pranašiškais vardais, pavyzdžiui, Emanuelis — „su mumis yra Dievas“ (Izaijo 7:14, išnaša). Dabar Izaijas ištaria dar vieną pranašišką vardą: „Kūdikis mums gimė! Sūnus  mums duotas! Jis bus mūsų valdovas. Jo vardas bus ‛Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis’“ (Izaijo 9:5 [9:6, Brb]). Pagalvok, koks reikšmingas šis sudėtinis pranašiškas vardas!

23, 24. a) Kodėl Jėzus yra „Nuostabusis Patarėjas“? b) Kaip krikščionių patarėjai šiandieną gali sekti Jėzaus pavyzdžiu?

²³ Patarėjas duoda patarimų. Gyvendamas žemėje, Jėzus Kristus nuostabiai patardavo. Biblijoje skaitome, kad „minios stebėjosi jo mokslu“ (Mato 7:28). Jis yra išmintingas ir atjaučiantis Patarėjas, gerai suprantąs žmogaus prigimtį ir nelinkęs vien peikti ar barti. Verčiau jis moko ir meilingai nukreipia reikiama linkme. Jėzaus patarimai nuostabūs — visuomet išmintingi, tobuli, neklystami. Kas jų laikosi, tas laimės amžinąjį gyvenimą (Jono 6:68).

²⁴ Jėzus pataria ne iš savo talentingos galvos. Jis sako: „Mano mokslas ne mano, bet to, kuris yra mane siuntęs“ (Jono 7:16). Kaip Saliamono, taip ir Jėzaus išminties šaltinis yra Jehova Dievas (1 Karalių 3:7-14; Mato 12:42). Krikščionių susirinkimo mokytojai bei patarėjai turėtų sekti Jėzaus pavyzdžiu ir būtinai remtis Dievo Žodžiu (Patarlių 21:30).

„Galingasis Dievas“ ir „Amžinasis Tėvas“

25. Ką apie dangiškąjį Jėzų byloja vardas „Galingasis Dievas“?

²⁵ Jėzus yra „Galingasis Dievas“ ir „Amžinasis Tėvas“. Tačiau jis anaiptol nesiglemžia valdžios ir padėties, priklausančios Jehovai „Dievui, mūsų Tėvui“ (2 Korintiečiams 1:2). Jėzus, „būdamas dieviškos prigimties, nesisavino lygių teisių su Dievu“ (Filipiečiams  2:6, Vl). Jis vadinamas Galinguoju Dievu, ne Visagaliu Dievu. Jėzus niekada nemanė esąs Dievas Visagalis, nes savo Tėvą laiko „vieninteliu tikruoju Dievu“, tai yra vieninteliu garbintinu Dievu (Jono 17:3; Apreiškimo 4:11). Šventajame Rašte žodis „dievas“ kartais reiškia „galingasis“, „stiprusis“ (Išėjimo 12:12; Psalmyno 8:6 [8:5, Brb]; 2 Korintiečiams 4:4). Prieš ateidamas į žemę, Jėzus buvo „dievas“ ir ‛turėjo Dievo pavidalą’. Prisikėlęs jis dar labiau išaukštintas danguje (Jono 1:1, NW; Filipiečiams 2:6-11). Beje, „dievo“ titulas turi ir kitą reikšmės atspalvį. Teisėjus Izraelyje vadindavo „dievais“; sykį net Jėzus taip kalbėjo (Psalmyno 82:6; Jono 10:35). Jėzus yra Jehovos paskirtasis Teisėjas, „kuris teis gyvuosius ir mirusiuosius“ (2 Timotiejui 4:1; Jono 5:30). Aišku, jis pelnytai yra pramintas Galinguoju Dievu.

26. Kodėl Jėzų galima vadinti „Amžinuoju Tėvu“?

²⁶ Titulas „Amžinasis Tėvas“ rodo, jog Karalius Mesijas turi galią suteikti žmonėms amžinąjį gyvenimą žemėje (Jono 11:25, 26). Iš savo pirmojo protėvio Adomo paveldėjome mirtį. O Jėzus, paskutinis Adomas, „tapo gyvybę teikiančia dvasia“ (1 Korintiečiams 15:22, 45; Romiečiams 5:12, 18). Jėzus, Amžinasis Tėvas, gyvens per amžius, taigi jo tėvystė bus amžina palaima klusniems žmonėms (Romiečiams 6:9).

„Ramybės Kunigaikštis“

27, 28. Kaip nuostabiai laiminami „Ramybės Kunigaikščio“ pavaldiniai dabar ir ateityje?

²⁷ Žmogui reikia ne tik amžinojo gyvenimo, bet ir  taikos su Dievu bei savo artimu. Visi, kurie paklūsta „Ramybės Kunigaikščio“ valdžiai, jau ‛perkalė savo kalavijus į arklus, o ietis — į geneklius’ (Izaijo 2:2-4). Jie nejaučia pagiežos dėl politinių, teritorinių, rasinių ar ekonominių skirtumų. Juos vienija vienintelio tikrojo Dievo Jehovos garbinimas; jie stengiasi taikiai sugyventi su savo artimu — tiek susirinkime, tiek už jo ribų (Galatams 6:10; Efeziečiams 4:2, 3; 2 Timotiejui 2:24).

²⁸ Dievo skirtu metu Kristus įtvirtins nuolatinę taiką visoje žemėje (Apaštalų darbų 1:7). „Jo viešpatavimas beribis, o taika begalinė. Jis viešpataus Dovydo soste ir valdys jo karalystę, tvirtins ir palaikys ją teismu [„teisingumu“, Brb] ir teisumu dabar ir per amžius“ (Izaijo 9:6a [9:7a, Brb]). Jėzus, Ramybės Kunigaikštis, nebus tironas. Iš pavaldinių jis neatims laisvos valios ir nieko nepavergs. Visa jis darys ‛teisingumu ir teisumu’. Kokia atgaiva, kokia permaina!

29. Ką turime daryti, jei norime mėgautis amžina taika?

²⁹ Jėzaus pranašiškas vardas žada nuostabią ateitį, tad įdomu skaityti, kaip Izaijas užbaigia šią pranašystės dalį: „Galybių Viešpaties narsa [„uolumas“, Brb] tai įvykdys!“ (Izaijo 9:6b [9:7b, Brb]) Jehova darbuojasi uoliai ir nieko nedaro atsainiai. Be abejonės, jis tesės pažadus. Tegul Jehovai iš širdies tarnaus visi, kurie ilgisi amžinos taikos. Tebūnie Dievo tarnai ‛uolūs geriems darbams’ kaip Jehova Dievas ir Ramybės Kunigaikštis Jėzus (Titui 2:14).

[Išnašos]

[Studijų klausimai]

[Žemėlapis/iliustracija 122 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Chorazinas

Betsaida

Kafarnaumas

Genezareto lyguma

Galilėjos ežeras

Magadanas

Tiberiada

Jordanas

GADARA

Gadara

 [Iliustracijos 119 puslapyje]

Kaino ir Jėzaus gimimas — nuostabūs įvykiai. Tiktai Jėzus suteikė laimę žmonijai

[Iliustracija 121 puslapyje]

Bus badas, daug blogesnis už duonos alkį ir vandens troškulį

 [Iliustracija 127 puslapyje]

Jėzus buvo krašto šviesa