Jehova pažemina išdidžiuosius
Penktas skyrius
Jehova pažemina išdidžiuosius
1, 2. Kodėl mus domina Izaijo pranašiška žinia ano meto žydams?
BJAURĖDAMASIS Jeruzalės ir Judo būkle, pranašas Izaijas dabar kreipiasi į Jehovą Dievą ir sako: „Tu atmetei savo tautą, Jokūbo namus“ (Izaijo 2:6a, Brb). Iš kokių paskatų Dievas paliko tautą, kurią pats buvo išsirinkęs „nuosava tauta“? (Pakartoto Įstatymo 14:2, KP)
2 Mums labai įdomu skaityti, kaip Izaijas smerkia savo laikmečio žydus. Kodėl? Todėl, kad šiandieninis krikščionijos pasaulis labai primena Izaijo tautą ir Jehova skelbia jam panašų nuosprendį. Įsiklausę į Izaijo žinią, aiškiai suprasime, kam Dievas nepritaria, ir nesielgsime prieš jo valią. Tad atidžiai patyrinėkime Jehovos pranašišką žodį, užrašytą Izaijo 2:6—4:1.
Jie išdidžiai lenkiasi
3. Kokią savo tautos kaltę išpažįsta Izaijas?
3 Izaijas išpažįsta savo tautos kaltę: „Jie pasidarė kaip rytiečiai, jie turi burtininkų kaip filistinai. Jie susideda su svetimaisiais“ (Izaijo 2:6b, Brb). Maždaug prieš 800 metų Jehova buvo paliepęs savo išrinktajai tautai: „Nepasidarykite nešvarūs nė vienu šių papročių, [kuo] susiteršusios tautos, kurias išvarau jūsų akyse“ (Kunigų 18:24). Jehova įdėjo į Bileamo lūpas tokius žodžius apie savo žmones, savo ypatingą nuosavybę: „Net nuo uolų viršūnės aš juos matau, nuo kalvų juos stebiu. Štai tauta, atskirai gyvenanti, ji atokiai laikosi nuo kitų tautų!“ (Skaičių 23:9, 12) Deja, Izaijo dienomis Jehovos išrinktieji mėgdžioja aplinkinių tautų šlykštybes; jie „pasidarė kaip rytiečiai“. Užuot tikėję Jehovą ir pasikliovę jo žodžiu, jie „turi burtininkų kaip filistinai“. Krašto gyventojai anaiptol nesilaiko atskirai nuo tautų, bet „susideda su svetimaisiais“ — su tokiais svetimšaliais, kurie moko Dievo tautą bedieviškai elgtis.
4. Ką žydai daro, užuot dėkoję Jehovai už turtus ir stiprią kariuomenę?
4 Čia Izaijas pamini Uzijo karaliavimo metais klestinčią Judo ekonomiką bei didelę karinę galią: „Jų kraštas pilnas sidabro ir aukso, neaprėpiami jų lobiai; jų kraštas pilnas žirgų, nesuskaičiuojami jų vežimai“ (Izaijo 2:7). Ar žmonės dėkoja Jehovai už turtus ir stiprią kariuomenę? (2 Metraščių 26:1, 6-15) Toli gražu! Jie mieliau deda viltis į pačius turtus ir nusigręžia nuo jų Šaltinio, Jehovos Dievo. Tad kas nutinka? „Jų kraštas pilnas stabų, jie garbina savo rankų darbą — tai, ką jų pačių rankos padarė. Taip marusis pažeminamas, žmogus suniekinamas; neatleisk jiems!“ (Izaijo 2:8, 9) Jie atgręžia nugarą gyvajam Dievui ir lenkiasi negyviems stabams.
5. Kodėl asmuo, lenkdamasis stabui, neparodytų deramo nusižeminimo?
5 Lenkdamasis asmuo gali parodyti deramą nusižeminimą. Bet lenktis daiktui — kvailystė. Stabmeldys juk save ‛suniekina’, sumenkina. Kaip Jehova atleis tokią nuodėmę? Ką darys stabmeldžiai, kai Jehova pareikalaus atsiskaityti?
‛Įžūlus turės nuleisti akis’
6, 7. a) Kas atsitinka išdidiesiems Jehovos teismo dieną? b) Ant ko ir kodėl Jehova išlieja pyktį?
6 Toliau Izaijas kalba: „Lįsk giliai tarp uolų, užsidenk dulkėmis nuo Viešpaties siaubo ir jo šlovės žėrėjimo“ (Izaijo 2:10). Bet nė didžiausia uola neapsaugos, nė storiausias apklotas nepaslėps nuo Visagalio Jehovos. Kuomet jis ateis nuosprendžio vykdyti, „įžūlus marusis turės nuleisti akis, žmonių išdidumas bus pažemintas. Tik Viešpats tą dieną bus išaukštintas“ (Izaijo 2:11).
7 „Galybių Viešpats turi parengęs savo dieną,“ kai išlies pyktį „prieš visus Libano kedrus, aukštus ir didingus, ir visus Bašano ąžuolus; prieš visus aukštus kalnus ir visas didingas kalvas; prieš kiekvieną tvirtą bokštą ir kiekvieną galingą sieną; prieš visus Taršišo laivus ir visas eiklias valtis“ (Izaijo 2:12-16). Taip, Jehovos įniršio dieną neprasmuks nė viena organizacija, sukurta žmogui pasipuikuoti, nė vienas bedievis. „Tada bus sutramdytas mariųjų pasipūtimas, pažemintas žmonių išdidumas. Tik Viešpats tą dieną bus išaukštintas“ (Izaijo 2:17).
8. Kaip 607 m. p. m. e. Jeruzalę užklumpa išpranašautoji teismo diena?
8 Išpranašautoji teismo diena užklumpa žydus 607 m. p. m. e., kai Babilono karalius Nebukadnecaras sugriauna Jeruzalę. Gyventojai regi savo mylimąjį miestą skendintį liepsnose, puikius pastatus nuverstus, didžiulę gynybinę sieną sutrupintą. Iš Jehovos šventyklos telieka griuvėsių krūvos. Žmonių lobiai ir vežimai nieko verti ‛Galybių Viešpaties dieną’. O stabai? Čia irgi išsipildo Izaijo pranašystė: „Stabai pranyks tarsi nebuvę“ (Izaijo 2:18). Žydai (net kunigaikščiai ir galiūnai) išvaromi į Babilono nelaisvę. Jeruzalė gulės griuvėsiuose 70 metų.
9. Kuo krikščionijos bažnyčios panašios į Izaijo dienų Jeruzalę ir Judą?
9 Krikščionijos pasaulis — visai kaip Jeruzalė ir Judas Izaijo laikais. Krikščioniją sieja glaudūs ryšiai su pasaulio tautomis. Ji entuziastingai palaiko Jungtinių Tautų Organizaciją ir laužo Šventojo Rašto priesakus savo apeigomis. Jos namai pilni stabų. Jos šalininkai yra materialistai ir deda viltis į karinę galią. Argi jie neišaukština dvasininkijos garbingais titulais ir apdovanojimais? Krikščionijos bažnyčių pasipūtimas tikrai nueis niekais. Tačiau kada?
Artinasi „Jehovos diena“
10. Apie kokią „Jehovos dieną“ kalba apaštalai Paulius ir Petras?
10 Šventajame Rašte rašoma apie „Jehovos dieną“, kuri bus daug reikšmingesnė už senosios Jeruzalės ir Judo teismo dieną. Įkvėptas apaštalas Paulius susiejo būsimą „Jehovos dieną“ su Karaliaus Jėzaus Kristaus viešpatavimu (2 Tesalonikiečiams 2:1, 2, NW). Kalbėdamas apie tą dieną, Petras minėjo, kad bus įkurtas ‛naujas dangus ir nauja žemė, kuriuose gyvens teisumas’ (2 Petro 3:10-13). Tądien Jehova įvykdys teismo nuosprendį visai nedorajai sistemai, taip pat ir krikščionijos bažnyčioms.
11. a) Kas ‛galės ištverti’ būsimą „Jehovos dieną“? b) Ko reikia, kad Jehova būtų mūsų prieglauda?
11 „Ak, ta diena! — sušunka pranašas Joelis. — Viešpaties [„Jehovos“, NW] diena jau arti, ji ateina kaip sunaikinimas iš Visagalio.“ Ar neturėtų kiekvienas žmogus susirūpinti savo saugumu, artinantis baisingajai „dienai“? „Kas gali ją ištverti? — klausia Joelis ir pats atsako: — Viešpats — savo tautos prieglauda“ (Joelio 1:15; 2:11; 4:16 [3:16, Brb]). Ar Jehova Dievas bus prieglauda tiems, kurie persunkti išdidžios dvasios ir kurie pasitiki turtais, karine galia bei žmonių susikurtais dievais? Nieku gyvu! Dėlei šitokio paklydimo Dievas atsižadėjo net savo išrinktosios tautos. Tad kaip svarbu visiems Dievo tarnams ‛siekti teisumo, siekti nuolankumo’ ir atidžiai ištirti, kokią reikšmę jų gyvenime turi Jehovos garbinimas! (Sofonijo 2:2, 3)
„Kirstukams ir šikšnosparniams“
12, 13. Kodėl taikliai pasakyta, kad Jehovos dieną stabmeldžiai numes savo dievus „kirstukams ir šikšnosparniams“?
12 Kur stabmeldžiai dės savo stabus Jehovos didžią dieną? Izaijas atsako: „Žmonės slėpsis kalnų olose ir žemės urvuose nuo Viešpaties siaubo ir jo šlovės žėrėjimo, kai jis pakils sudrebinti žemės. Tą dieną žmonės kurmiams [„kirstukams“, NW] ir šikšnosparniams numes sidabro ir aukso stabus... Jie lįs į uolų urvus ir skardžių plyšius nuo Viešpaties siaubo ir jo šlovės žėrėjimo, kai jis pakils sudrebinti žemės. O, liaukitės kliautis žmogumi! Juk jis turi tik gyvybės alsavimą! Kuo gi jis nusipelnė pagarbos?“ (Izaijo 2:19-22)
13 Kirstukai gyvena urveliuose, šikšnosparniai glaudžiasi atkampiose olose, tamsoje. Kur daug šikšnosparnių, ten tvyro smarvė ir žemę storai nukloja išmatos. Tokia vieta — tik stabams išmesti. Jie nusipelnė tamsybės ir nešvaros. O žmonės Jehovos teismo dieną irgi ieškos priebėgos urvuose ir uolų plyšiuose. Taigi vienoda baigtis laukia stabų ir stabmeldžių. Kaip Izaijas ir išpranašavo, bežadžiai stabai 607 m. p. m. e. neišgelbėjo iš Nebukadnecaro rankos nei savo garbintojų, nei Jeruzalės.
14. Ką darys pasaulietinės mąstysenos žmonės, kai ateis diena Jehovai teisti klaidingos religijos imperiją?
14 Ką žmonės darys, kai išauš diena Jehovai teisti krikščionijos bažnyčias ir kitas klaidingas religijas? Pasaulyje viskas eis blogyn ir dauguma turbūt supras, kad stabai beverčiai. Palikę savo dievukus, žmonės, ko gero, kreipsis prieglobsčio ir apsaugos į pasaulietines organizacijas, kaip antai Jungtines Tautas — „skaisčiai raudoną žvėrį“ iš Apreiškimo 17 skyriaus. To simbolinio žvėries „dešimt ragų“ sunaikins didžiąją Babelę — pasaulinę klaidingos religijos imperiją, kurios nemenką dalį sudaro krikščionijos bažnyčios (Apreiškimo 17:3, 8-12, 16, 17).
15. Kodėl tik Jehova „bus išaukštintas“ savąją teismo dieną?
15 Tikriausiai „dešimt ragų“ patys sunaikins ir sudegins didžiąją Babelę, tačiau bus įvykdytas Jehovos teisminis nuosprendis. Apie didžiąją Babelę Apreiškimo 18:8 sakoma: „Todėl vieną dieną ją apniks negandos — mirtis, gedulas, badas, ir ji bus sudeginta ugnimi, nes galingas Viešpats Dievas, kuris nuteisė ją.“ Taigi Jehovai Dievui, Visagaliui, priklausys šlovė už žmonijos išlaisvinimą iš klaidingos religijos gniaužtų. Pasak Izaijo, „tik Viešpats tą dieną bus išaukštintas. Juk Galybių Viešpats turi parengęs savo dieną“ (Izaijo 2:11b, 12a).
„Vadai tave suvedžioja“
16. a) Kas yra visuomenės „parama ir paspirtis“? b) Kaip Izaijo tauta kentės, netekusi „paramos ir paspirties“?
16 Kad visuomenė būtų stabili, jai reikia „paramos ir paspirties“ — maisto bei vandens ir, svarbiausia, patikimų vadovų, gebančių palaikyti tvarką. Senovės Izraeliui, deja, Izaijas pranašauja: „Viešpats, Galybių Dievas, atims Jeruzalei ir Judui paramą ir paspirtį, visas maisto ir vandens atsargas, karžygį ir karį, teisėją ir pranašą, žynį ir seniūną, penkiasdešimtuko vadą ir didžiūną, patarėją, įgudusį amatininką [„kerėtoją“, NW] ir išmanų raganių“ (Izaijo 3:1-3). Berniūkščiai taps valdovais ir įnoringai viešpataus. Ne tik vadai kamuos tautą, bet „žmonės engs vieni kitus, ... paaugliai bus įžūlūs su seneliais, niekšai — su garbingais asmenimis“ (Izaijo 3:4, 5). Jaunas „bus įžūlus“ su senu ir nerodys pagarbos. Gyvenimo sąlygos bus tokios prastos, kad vienas žmogus sakys kitam, nemokančiam valdyti: „Tu turi drabužių! Būk mūsų valdovas, tebūna šie griuvėsiai tavo rankose!“ (Izaijo 3:6) Bet pastarasis atsisakys, gindamasis esąs bejėgis pagydyti krašto žaizdas ir pernelyg neturtingas imtis šių pareigų. Jis tars: „Netvarstysiu žaizdų! Mano namuose nėra nei duonos, nei drabužių. Nepadarysite manęs tautos valdovu!“ (Izaijo 3:7)
17. a) Kokia prasme Jeruzalės ir Judo nuodėmė buvo „kaip Sodomos“? b) Ką Izaijas kaltina už savo tautos vargą?
17 Toliau Izaijas kalba: „Jeruzalė klumpa, ir Judas krinta, nes savo žodžiais ir darbais jie užgauna Viešpatį, nepaiso jo šlovingo Artumo. Pats jų pasipūtimas juos pasmerkia [„jų veido išraiška liudija prieš juos“, Brb], jie didžiuojasi savo nuodėmėmis kaip Sodoma ir neslepia jų. Vargas jiems! Jie patys užsitraukia nelaimę“ (Izaijo 3:8, 9). Dievo tauta žodžiais ir darbais maištauja prieš tikrąjį Dievą. Netgi begėdiška mina išduoda juos nuodėmiaujant bjauriai kaip Sodomą. Jehova Dievas yra sudaręs su jais sandorą, tačiau dėl jų nekeis savo normų. „Laimingi teisieji, nes jiems bus gerai; jie maitinsis savo darbų vaisiais. Vargas nedorėliui, nes jam visiškai nesiseks; pagal jo rankų darbus jam bus atmokėta. Mano tauta! Vaikai [„prispaudėjai“, Skv] ją niokoja, moterys ją valdo! O mano tauta, vadai tave suvedžioja, sunaikindami takus, kuriais turėtum žengti“ (Izaijo 3:10-12).
18. a) Kokį nuosprendį Jehova skelbia vyresniesiems bei kunigaikščiams Izaijo laikais? b) Ko pasimokome iš to, kad Jehova ėmėsi teisti vyresniuosius ir kunigaikščius?
18 Jehova „stojasi teisti“, ‛ateina ir apkaltina’ Judo vyresniuosius bei kunigaikščius: „Tai jūs prarijote vynuogynus; tai, ką pavogėte iš varguolių, tebėra jūsų namuose. Kaip jūs drįstate niokoti mano tautą, šerti vargšams per veidus?“ (Izaijo 3:13-15) Užuot stengęsi tautos labui, vadai griebiasi suktybių. Piktnaudžiaudami valdžia, jie patys lobsta, o varguolį ir beturtį apiplėšia. Bet vadai turės atsakyti Kareivijų Jehovai už vargšų priespaudą. Koks įsakmus perspėjimas visiems, kurie dabar eina atsakingas pareigas! Tegul jie saugosi, kad nepiktnaudžiautų įgaliojimais.
19. Ką krikščionijos pasaulis neteisėtai engė ir persekiojo?
19 Krikščionijos pasaulis, ypač dvasininkija ir vyresnybė, apgaule pasisavino daug turto, kuris turėtų priklausyti paprastiems žmonėms, ir ligi šiol juos engia. Krikščionija mušė, persekiojo, skriaudė Dievo tautą ir užtraukė didžiulę gėdą Jehovos vardui. Deramu metu Jehova tikrai patrauks ją į teismą.
„Vietoje grožio — įdeginta žymė“
20. Kodėl Jehova smerkia „Siono dukteris“?
20 Pasmerkęs blogus vadus, Jehova prabyla apie Siono, tai yra Jeruzalės, moteris. Tikriausiai dėl mados „Siono dukterys“ nešioja „kojų papuošalus“ — ant kulkšnių segi žvangančias grandinėles. Jos tipena „mažais žingsneliais“ (Brb) ir lavinasi grakščią, moterišką eiseną. Kas čia bloga? Ogi moterų nusistatymas netikęs. Jehova sako: „Siono dukterys tokios išdidžios ir vaikšto ištempusios kaklus, vylingai žvilgčiodamos akimis“ (Izaijo 3:16). Už pasipūtimą joms bus atmokėta.
21. Kas nutinka žydų moterims, kai Jehova įvykdo nuosprendį Jeruzalei?
21 Kai Jehova įvykdys kraštui nuosprendį, išdidžiosios „Siono dukterys“ praras viską, — net grožį, kuriuo taip didžiuojasi. Pranašystėje skaitome: „‛Viešpats padengs Siono dukterų viršugalvius šašais, Viešpats apnuogins jų galvas.’ Tą dieną Viešpats atims puošmenas: kojų papuošalus, plaukų tinklelius, mėnulėlius, auskarus, apyrankes, šydus, kepuraites, rankogalius, juostas, kvepalines [pažodžiui — „sielos namus“], talismanus, žiedus, nosies grandinėles, išeiginius drabužius, apsiaustus, skaras, rankinukus, skraistes, lino liemenes, turbanus ir skepetas“ (Izaijo 3:17-23). Kokia tragiška permaina!
22. Ko dar, be papuošalų, netenka Jeruzalės moterys?
22 Toliau pranašystėje sakoma: „Vietoj kvepalų — pelėsiai, vietoj prijuostės — virvė, vietoj šukuosenos — plikė, vietoj išeiginių drabužių — maišas. Gėda [„įdeginta žymė“, Brb] vietoj grožio!“ (Izaijo 3:24) Išdidžioms Jeruzalės moterims 607 m. p. m. e. skurdas pakeičia turtą. Jos netenka laisvės ir gauna „įdegintą [vergo] žymę“.
„Nuniokota tu sėdėsi ant žemės“
23. Ką Jehova pareiškia Jeruzalei?
23 Dabar Jehova pareiškia Jeruzalei: „Tavo vyrai kris nuo kalavijo, karžygiai kris mūšyje. Aimanuos ir liūdės tavo vartai, nuniokota tu sėdėsi ant žemės“ (Izaijo 3:25, 26). Jeruzalės vyrai galiūnai kris kovoje. Miestas bus sulygintas su žemėmis. „Vartams“ ateis metas ‛aimanuoti ir liūdėti’. Jeruzalė bus „nuniokota“ ir nusiaubta.
24. Kodėl, daugybei vyrų kritus nuo kalavijo, vargas Jeruzalės moterims?
24 Nuo kalavijo kris daugybė vyrų, tad vargas Jeruzalės moterims! Šią pranašysčių knygos dalį Izaijas užbaigia tokiais žodžiais: „Septynetas moterų nusitvers vieną vyrą tą dieną šaukdamos: ‛Savo pačių maistą valgysime, savo pačių drabužius dėvėsime, tik leisk mums vadintis tavo vardu! Nuimk nuo mūsų gėdą!’“ (Izaijo 4:1) Santuokinio amžiaus vyrų liks tiktai saujelė, todėl kelios moterys dėsis prie vieno vyro, idant galėtų vadintis jo vardu (tai yra skelbtis jo žmonomis) ir nekęstų gėdos netekėjusios. Mozės įstatymas reikalavo iš vyro aprūpinti žmoną maistu bei drabužiais (Išėjimo 21:10). O šįsyk moterys mielai atleidžia vyrą nuo teisinių įpareigojimų ir sutinka ‛savo pačių maistą valgyti, savo pačių drabužius dėvėti’. Kokia nelaimė pasipūtėlėms „Siono dukterims“!
25. Kas laukia išdidžiųjų?
25 Jehova pažemina išdidžiuosius: 607 m. p. m. e. jis iš tikrųjų priverčia savo išrinktąją tautą „nuleisti akis“ ir ‛pažemina’ jos „išdidumą“. Tegul tikrieji krikščionys nepamiršta, kad „Dievas priešinasi išpuikėliams, o nuolankiesiems teikia malonę“ (Jokūbo 4:6).
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 50 puslapyje]
Jehovos teismo dieną stabai, turtai ir karo menas neišgelbsti Jeruzalės
[Iliustracija 55 puslapyje]
„Jehovos dieną“ bus sunaikinta pasaulinė klaidingos religijos imperija
