Aštuonioliktas skyrius

Pamokos apie neištikimybę

Izaijo 22:1-25

1. Ką reikštų būti apgultame senovės mieste?

ĮSIVAIZDUOK esąs apgultame senovės mieste. Anapus sienų — galingas ir nuožmus priešas. Tu žinai, jog kiti miestai prieš jį neatsilaikė. Dabar jis pasiryžęs grobti ir niokoti tavąjį miestą, prievartauti ir žudyti gyventojus. Priešo kariuomenė pernelyg stipri, nieku gyvu neišdrįsi eiti į kautynes. Tau belieka tikėtis, kad užpuolikai neįveiks miesto sienų. Žvelgdamas per viršų, tu matai priešo atgabentus apsiausties bokštus bei dideles akmenų svaidykles gynybos įtvirtinimams triuškinti, mūrdaužius ir kopėčias, lankininkus, vežimus ir kareivių pulkus. Koks baugus reginys!

2. Kada vyksta apgultis, numatyta Izaijo knygos 22 skyriuje?

² Izaijo knygos 22 skyriuje skaitome apie tokią Jeruzalės apgultį. Kada ji vyksta? Sunku nurodyti vieną apgultį, per kurią išsipildytų visos išpranašautos detalės. Turbūt pranašystę reikia suprasti kaip įvairių Jeruzalės apgulčių vaizdą ir bendrą perspėjimą, kas laukia ateity.

3. Kaip elgiasi Jeruzalės gyventojai per Izaijo aprašytąją apgultį?

³ Ką daro Jeruzalės gyventojai savo apgultame mieste? Ar jie, Dievo sandoros tauta, šaukiasi Jehovos pagalbos? Ne, jie elgiasi labai neišmintingai,  kaip ir dauguma šiuolaikinių žmonių, tariamai garbinančių Dievą.

Apgultas miestas

4. a) Kas yra „Regėjimo slėnis“ ir kodėl jis taip vadinamas? b) Kokia yra Jeruzalės gyventojų dvasinė būklė?

⁴ Izaijo knygos 21 skyriuje visos trys teisminės žinios prasideda žodžiu „ištarmė“ (Izaijo 21:1, 11, 13). Panašiai ir 22 skyriaus pradžioje skaitome: „Ištarmė apie Regėjimo slėnį. Kas gi nutiko, kad visas sulipai ant stogų?“ (Izaijo 22:1) „Regėjimo slėniu“ vadinama Jeruzalė. Nors miestas stovi iškilioje vietoje, aukštesni kalnai jį supa tarsi slėnį. Ir „Regėjimas“ ne veltui paminėtas, — juk Dievas čionai siunčia daug regėjimų ir apreiškimų. Miesto gyventojams pridera klausyti Jehovos žodžio. Deja, žmonės ignoruoja perspėjimus ir, garbindami netikrus dievus, eina klystkeliais. Priešas, apsiautęs miestą, yra bausmės įrankis: Jehova Dievas užsimoja juo prieš savo neklusniąją tautą (Pakartoto Įstatymo 28:45, 49, 50, 52).

5. Kodėl žmonės lipa ant stogų?

 ⁵ Įsidėmėk, kad Jeruzalės gyventojai ‛visi sulipo ant stogų’. Senovėje izraelitai statėsi plokščiastogius namus ir šeima dažnai rinkdavosi ant stogo. Izaijas neaiškina, kodėl šįsyk žmonės laipioja viršustogėm, tačiau yra nepatenkintas. Matyt, jie lipa ant stogų melstis netikriems dievams. Toks paprotys gyvuoja prieš sugriaunant Jeruzalę 607 m. p. m. e. (Jeremijo 19:13; Sofonijo 1:5).

6. a) Kokios sąlygos vyrauja Jeruzalėje? b) Kodėl kai kurie žmonės džiaugiasi ir kas laukia priešaky?

⁶ Toliau Izaijas kalba: „Triukšmingasis, gyvasis, džiaugsmu netveriąs mieste... Tavo žuvusieji — ne kalavijo nukirsti, ne kovoje kritę“ (Izaijo 22:2). Minios,  užplūdusios miestą, kelia sumaištį. Vieni gatvėse šurmuliuoja, leipsta iš baimės. Kiti džiūgauja, — galbūt jaučiasi saugūs arba mano, kad pavojus tuojau praeis. * Dabar kvaila džiaugtis. Daugelis mieste esančių žmonių mirs kur kas žiauresne mirtimi negu nuo kalavijo. Apgultas miestas negauna maisto, o turimos atsargos senka. Pusbadžiaujančių žmonių kamšatyje siaučia epidemijos. Badas ir maras Jeruzalėje nusineš daug gyvybių. Taip nutinka 607 m. p. m. e. ir 70 m. e. m. (2 Karalių 25:3; Raudų 4:9, 10). *

7. Ką daro apgultos Jeruzalės vadovai ir kas jiems atsitinka?

 ⁷ O kokį pavyzdį krizės laikotarpiu rodo Jeruzalės vadovai? Izaijas atsako: „Tavo vadai visi drauge pasitraukė, pabėgo toli; visi išlikusieji buvo paimti nelaisvėn, nepaleidę nė strėlės, paimti nelaisvėn“ (Izaijo 22:3). Vadovai ir galiūnai sučiumpami besprunką! Nė lanko neįtempus, jie paimami ir išvedami į nelaisvę. Taip įvyksta 607 m. p. m. e. Pralaužus Jeruzalės sieną, karalius Zedekijas nakčia bėga su savo galiūnais. Priešai, pamatę bėglius, persekioja ir pasiveja juos Jericho lygumose. Galiūnai išsisklaido. Suimtam Zedekijui išduriamos akys, jis sukaustomas vario grandinėmis ir nuvaromas į Babiloną (2 Karalių 25:2-7). Kokią nelaimę užtraukia jo neištikimybė!

Baimė kelia sielvartą

8. a) Kaip Izaijas reaguoja į nelaimes, pranašaujamas Jeruzalei? b) Kas dėsis Jeruzalėje?

⁸ Pranašystė labai sujaudina Izaiją. Jis sako: „Palikite mane, kad galėčiau raudoti; nebrukite man paguodos dėl dukters, mano tautos, žūties“ (Izaijo 22:4). Izaijas sielvartavo dėl išpranašautosios Moabo ir Babilono žūties (Izaijo 16:11; 21:2). O mąstydamas apie būsimą savo tautos nelaimę, jis dar labiau liūdi ir rauda. Jis nesiduoda paguodžiamas. Kodėl? „Tai siaubo, pralaimėjimo ir sąmyšio metas Regėjimo slėnyje; jis iš Viešpaties, Galybių Dievo. Mūsų miesto sienos pralaužtos, pagalbos šauksmai aidi tarp kalvų“ (Izaijo 22:5). Jeruzalėje kils suirutė. Žmonės, apimti panikos, blaškysis lyg galvą pametę.  Priešams laužiantis per miesto sienas, ‛šauksmai aidės tarp kalvų’. Ar tai reiškia, kad miesto gyventojai šauksis Dievo šventykloje, Morijos kalne? Galbūt. Tačiau jų siaubo šūksniai tuščiai aidės aplinkiniuose kalnuose, nes jie pasirodė neištikimi Dievui.

9. Kokia kariuomenė pakyla prieš Jeruzalę?

⁹ Koks priešas puola Jeruzalę? Izaijas sako: „Elamas griebiasi strėlinių, Aramas kinko žirgus, ir Kyras traukiasi iš įmautės skydus“ (Izaijo 22:6). Užpuolikai gerai apsiginklavę. Lankininkų strėlinės pilnos. Kariai ruošia skydus kovai. Priešas turi vežimų ir eiklių žirgų. Dalis kariuomenės atžygiuoja iš Elamo (įsikūrusio į šiaurę nuo dabartinės Persijos įlankos) ir Kyro (turbūt Elamo kaimynai). Vadinasi, grobikai eina tolimą kelią. Tikėtina, jog elamitų lankininkai prieš Jeruzalę pakyla Ezekijo dienomis.

Pastangos apsiginti

10. Kodėl gynėjų viltys išblėsta?

¹⁰ Izaijas aprašo padėtį: „Derlingieji tavo slėniai pilni vežimų, prieš tavo vartus išrikiuoti raiteliai, Judo gynyba pralaužta“ (Izaijo 22:7, 8a). Jeruzalę supantys slėniai pilni vežimų ir žirgų; kariai taikosi pulti miesto vartus. O kokia „Judo gynyba“ pralaužiama? Turbūt miesto vartai, — mat, juos užgrobus, gynėjams nebėra vilties. * Užpuolikai, pralaužę gynybą, gali laisvai patekti į miestą.

11, 12. Kokių apsaugos priemonių imasi Jeruzalės gyventojai?

 ¹¹ Izaijas kalba apie žmonių pastangas apsiginti. Pirma jų mintis — ginklai! „Tą dieną patikrinote ginklus Miško rūmų ginklinėje, pamatėte, kiek daug plyšių Dovydo miesto sienose, ir sutelkėte žemutinio tvenkinio vandenis“ (Izaijo 22:8b, 9). Ginklai saugomi Miško rūmų ginklinėje. Šią ginklinę pastatė Saliamonas. Kadangi saugykla buvo suręsta iš Libano kedrų, ją imta vadinti „Libano miško rūmais“ (1 Karalių 7:2-5). Dabar apžiūrimos sienų spragos. Kaupiamos vandens atsargos, būtinos gynėjams. Žmonės be vandens neišgyventų ir miestas neatsilaikytų. Tačiau gyventojai, regis, nesikreipia į Jehovą pagalbos, — apie tai nė žodžiu neužsiminta. Žmonės mieliau pasitiki savo jėgomis. Niekada nedarykime tokios klaidos! (Psalmyno 127:1)

¹² Kaip užtaisyti plyšius miesto sienoje? „Paskui, apžiūrėję namus Jeruzalėje, kai kuriuos nugriovėte miesto sienoms lopyti“ (Izaijo 22:10). Namai apžiūrimi ir nusprendžiama, kuriuos griauti, kad būtų medžiagų spragoms užmūryti. Labai stengiamasi, kad siena neatsidurtų priešo rankose.

Netikinti tauta

13. Kaip žmonės stengiasi apsirūpinti vandens atsargomis ir ką jie pamiršta?

¹³ „Miesto viduje įtaisėte vandens talpyklą senojo tvenkinio vandeniui telkti. Bet jūs nekreipėte dėmesio į miesto Statytoją, nepaisėte to, kuris jį seniai pastatė“ (Izaijo 22:11). Vandens atsargų kaupimas, aprašytas čia ir 9 eilutėje, primena karaliaus Ezekijo  pastangas apsaugoti miestą nuo užpuolikų asirų (2 Metraščių 32:2-5). Deja, apgultojo miesto gyventojai Izaijo pranašystėje visiškai neturi tikėjimo. Stiprindami miestą jie, priešingai Ezekijui, nė nesusimąsto apie Kūrėją.

14. Kaip neišmintingai elgiasi žmonės, nepaisydami Jehovos perspėjimų?

¹⁴ Toliau Izaijas kalba: „Tą dieną Viešpats, Galybių Dievas, kreipėsi į jus, šaukdamas verkti ir liūdėti, nusiskusti galvas ir vilkėti ašutines. Bet žiūrėkite! Linksmybė ir džiaugsmas! Skerdžiate jaučius ir pjaunate avis, valgote mėsą ir geriate vyną: ‛Valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime!’“ (Izaijo 22:12, 13) Jeruzalės gyventojai be jokios sąžinės graužaties maištauja prieš Jehovą. Jie nerauda, nesiskuta plaukų ir nevilki ašutinių — atgailos ženklo. Jeigu jie atgailautų, Jehova tikriausiai užstotų juos nuo ateinančio siaubo. Bet priešingai, jie atsiduoda jusliniams malonumams. Šiandieną panašiai elgiasi daugelis žmonių, kurie netiki Dievo. Kadangi jiems nėra jokios vilties — nei prikėlimo iš mirusiųjų, nei gyvenimo būsimajame žemės rojuje, — jie gyvena savo užgaidomis ir sako: „Valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime“ (1 Korintiečiams 15:32). Kaip trumparegiška! O kad jie tikėtų Jehovą, — jie turėtų nepajudinamą viltį! (Psalmyno 4:7-9 [4:6-8, Brb]; Patarlių 1:33)

15. a) Kokį nuosprendį Jehova paskelbia Jeruzalei ir kas jį įvykdo? b) Kodėl krikščionijos pasaulio laukia panašus galas kaip Jeruzalės?

¹⁵ Užspeisti Jeruzalės gyventojai nebesijaus saugūs. Izaijas sako: „Paties Galybių Viešpaties man apreikšta: ‛Ši kaltė ligi mirties nebus jiems atleista!’ Tai  Viešpaties, Galybių Dievo, žodis“ (Izaijo 22:14). Kietaširdžiams žmonėms nebus dovanota. Mirties jie neišvengs. Tai neabejotinas faktas. Visavaldis Viešpats, Kareivijų Jehova, taip pasakė. Izaijo pranašiški žodžiai tikrai išsipildo: didelė nelaimė du kartus užklumpa neištikimą Jeruzalę. Miestą išgriauna Babilono kariuomenė, vėliau — romėnai. Neganda užgrius ir neištikimą krikščioniją, kurios nariai sakosi garbiną Dievą, o darbais jo išsigina (Titui 1:16). Krikščionijos bažnyčių nuodėmės ir kitų pasaulio religijų, ignoruojančių teisingus Dievo kelius, nusikaltimai „pasiekė dangų“. Kaip ir atskalūniškos Jeruzalės piktadarystės, jų pernelyg didelė kaltė nebus atleista (Apreiškimo 18:5, 8, 21).

Savanaudis prievaizdas

16, 17. a) Ką ir kodėl Jehova dabar įspėja? b) Kas atsitiks Šebnai, turinčiam puikuoliškų sumanymų?

¹⁶ Dabar pranašas pereina nuo neištikimos tautos prie neištikimo asmens. Izaijas rašo: „Viešpats, Galybių Dievas, tarė: ‛Kelkis ir eik pas aną pareigūną, pas rūmų prievaizdą Šebną, kuris aukštai išsikirsdino sau kapą, išsiskobė uoloje būstą, ir sakyk: „Ką tu čia darai ir kas toks esi, kad kapą čia sau išsikirsdinai?“’“ (Izaijo 22:15, 16)

¹⁷ Tikriausiai Šebna yra karaliaus Ezekijo „rūmų prievaizdas“. Jis — antras asmuo po karaliaus, turintis įtakingą padėtį. Iš jo daug tikimasi (1 Korintiečiams 4:2). Bet užuot rūpinęsis pirmiausia tautos reikalais, Šebna vaikosi šlovės. Aukštoje uoloje jis išsikirsdino karališką, prabangų kapą. Jehova,  matydamas tai, įkvepia Izaiją perspėti neištikimąjį prievaizdą: „‛Viešpats tave greitai nusvies žemyn, mirtingasis žmogau! Jis suspaus tave į gniužulą, į gniūžtę suvolios tave ir tarsi kamuolį nusvies į platų kraštą, kad ten pražūtum tu ir vežimai, kuriais didžiuojiesi, tavo valdovo namų gėdai!’ Išvarysiu tave iš užimamos vietos, atleisiu tave iš tarnybos“ (Izaijo 22:17-19). Egoistas Šebna neturės Jeruzalėje nė paprasto kapo. Jį nusvies kaip kamuolį mirti tolimame krašte. Čia yra perspėjimas visiems, kuriems Dievo tautoje patikėtos atsakingos pareigos. Kas piktnaudžiaus valdžia, tas neteks įgaliojimų ir, ko gero, bus ištremtas laukan.

18. Kas užims Šebnos vietą ir kaip suprasti, jog pastarasis gaus tarnybinį Šebnos drabužį bei Dovydo namų raktą?

¹⁸ O kaip Šebna bus pašalintas iš savo posto? Jehova per Izaiją aiškina: „Tą dieną pasišauksiu savo tarną Eljakimą, Hilkijo sūnų, apvilksiu jį tavo drabužiais, apjuosiu tavo juosta, į jo rankas perduosiu tavo valdžią, idant jis būtų lyg tėvas Jeruzalės  gyventojams ir Judo namams. Ant jo peties uždėsiu Dovydo namų raktą: kai jis atrakins, niekas negalės uždaryti, o kai užrakins, niekas negalės atidaryti“ (Izaijo 22:20-22). Šebnos vietoje Eljakimui bus duotas tarnybinis prievaizdo drabužis ir Dovydo namų raktas. Biblijoje „raktas“ simbolizuoja įgaliojimus, valdžią, galią. (Palygink Mato 16:19.) Senovėje karaliaus patarėjui būdavo įteikiami raktai, ir jis prižiūrėdavo rūmus, netgi rinkdavo kandidatus į karališkąją tarnybą. (Palygink Apreiškimo 3:7, 8.) Vadinasi, prievaizdo pareigos svarbios. Iš tokio asmens daug reikalaujama (Luko 12:48). Nors ir gabus, Šebna yra neištikimas Dievui, todėl Jehova pakeis jį kitu pareigūnu.

Du simboliniai stulpai

19, 20. a) Kodėl Eljakimas bus palaima tautai? b) Kas atsitiks tiems, kurie dar pasitiki Šebna?

¹⁹ Paskui Jehova vaizdingai pasakoja, kaip Šebnos vieton ateis į valdžią Eljakimas: „‛Tvirton vieton įkalsiu jį lyg stulpą, kad būtų garbės krėslas visai savo šeimai. Ant jo pakibs visa jo šeimos garbė, pakibs ant jo palikuonys ir giminės; jie kybos, kaip kybo ant stulpo visokie indai — mažučiai ir puošnios taurės bei prasti ąsočiai. Tą dieną, — tai Galybių Viešpaties žodis, — į tvirtą vietą įkaltasis stulpas neišlaikys. Jis pasvirs ir pargrius, ir subyrės visa ant jo kybojusi našta.’ Taip Viešpats pasakė!“ (Izaijo 22:23-25)

²⁰ Pirmasis „stulpas“ šiose eilutėse yra Eljakimas. Jis taps „garbės krėslu“ savo tėvo Hilkijo namuose.  Priešingai negu Šebna, jis nepadarys gėdos tėvo namams, nesuterš gero vardo. Eljakimas bus tvirtas ramstis namų „indams“ — kitiems karaliaus tarnams (2 Timotiejui 2:20, 21). O antrasis stulpas vaizduoja Šebną. Nors jaučiasi saugus, jis bus pašalintas. Kas juo pasitiki, kris.

21. Koks šiuolaikinis „Šebna“ buvo pakeistas kitu prievaizdu? Kas ir kodėl tai padarė?

²¹ Šebnos atvejis primena, kad jeigu sakaisi esąs Dievo garbintojas ir priimi tarnybos užduotis, privalai tarnauti kitiems ir šlovinti Jehovą. O piktnaudžiauti savo padėtimi, siekiant turtų ar pranašumo, — nevalia. Antai krikščionijos pasaulis nuo seno skelbiasi paskirtuoju prievaizdu, žemiškuoju Jėzaus Kristaus atstovu. Tačiau kaip Šebna vaikydamasis šlovės apgėdino savo tėvą,  taip krikščionijos vadovai gviešdamiesi turtų bei valdžios užtraukia negarbę Kūrėjui. 1918-aisiais, kada atėjo metas „prasidėti teismui nuo Dievo namų“, Jehova atmetė krikščionijos bažnyčias. Jėzaus žemiškajai šeimynai vadovauti buvo paskirtas kitas, „ištikimas ir sumanus prievaizdas“ (1 Petro 4:17; Luko 12:42-44). Ši grupė pasirodė verta karališkojo Dovydo namų „rakto“. Ji yra patikima dvasinio maisto tiekėja ir tarsi „stulpas“, tvirtas ramstis visokiems „indams“ — įvairiausių pareigų turintiems pateptiesiems krikščionims. „Kitos avys“ (lyg ateivis, gyvenąs senovės Jeruzalėje) irgi priklauso nuo šiuolaikinio „Eljakimo“ (Jono 10:16; Pakartoto Įstatymo 5:14).

22. a) Kodėl Šebna pačiu laiku buvo pakeistas kitu prievaizdu? b) Kodėl šiuolaikinis „ištikimas ir sumanus prievaizdas“ buvo paskirtas pačiu laiku?

²² Eljakimas pakeitė Šebną, kai Sanheribas su savo  ordomis pakilo prieš Jeruzalę. „Ištikimas ir sumanus prievaizdas“ irgi paskiriamas tarnauti pabaigos laiku, kai Šėtonas su savo ordomis ruošiasi į paskutinę ataką prieš „Dievo Izraelį“ ir jo palydovus, kitas avis (Galatams 6:16). Kaip ir Ezekijo dienomis, puolimas baigsis teisingumo priešininkų žūtimi. Kaip dievobaimingi Jeruzalės gyventojai liko gyvi per asirų invaziją, taip išliks visi, kurie laikosi ‛tvirton vieton įkalto stulpo’, ištikimojo prievaizdo. Tikrai išmintinga šalintis griūvančio krikščionijos „stulpo“!

23. Kaip toliau klostosi Šebnos gyvenimas ir ko mes pasimokome?

²³ O kaip klostosi Šebnos gyvenimas? Mes nežinome, kaip jam išsipildė Izaijo 22:18 pranašystė. Išsiaukštinęs ir netekęs Dievo malonės, jis panėšėja į krikščionijos bažnyčias. Vis dėlto, priešingai krikščionijos pasauliui, jis turbūt priima sudrausminimą į širdį. Kuomet Asirijos pareigūnas (rab šakė) reikalauja, kad Jeruzalė pasiduotų, Ezekijo naujasis prievaizdas Eljakimas veda delegaciją jo pasitikti. Šebna eina drauge kaip karaliaus raštvedys. Matome, jog Šebna tebetarnauja karaliui (Izaijo 36:2, 22). Kokia gera pamoka tiems, kurie Dievo organizacijoje praranda tarnybines pareigas! Užuot giežę kartėlį ir apmaudą, jie pasielgs išmintingiau, jei nepaliaujamai tarnaus Jehovai bet kokiomis aplinkybėmis (Hebrajams 12:6). Šitaip jie išvengs nelaimės, ištiksiančios krikščioniją. Jie džiaugsis Dievo malone ir palaimomis amžinai.

[Išnašos]

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 231 puslapyje]

Zedekijas bėga, bet yra sučiumpamas ir jam išduriamos akys

[Iliustracija 232, 233 puslapiuose]

Žydų, užspeistų Jeruzalėje, laukia niūrios dienos

[Iliustracija 239 puslapyje]

Ezekijas ‛tvirton vieton įkalė Eljakimą lyg stulpą’

[Iliustracija 241 puslapyje]

Panašiai kaip Šebna, daugelis krikščionijos pasaulio vadovų kaupia turtus ir užtraukia nešlovę Kūrėjui

[Iliustracijos 242 puslapyje]

Prižiūrėti Jėzaus šeimynos mūsų laikais paskirta ištikimo prievaizdo klasė