Pasitikėk Jehovos vadovavimu ir apsauga
Šešioliktas skyrius
Pasitikėk Jehovos vadovavimu ir apsauga
1, 2. Koks pavojus Dievo tautai kyla VIII amžiuje p. m. e. ir į ką daugelis žmonių mielai kreiptųsi pagalbos?
KAIP jau skaitėme ankstesniuose šios knygos skyriuose, Dievo tautai VIII amžiuje p. m. e. kyla baisi grėsmė. Kraujo ištroškę asirai niokoja vieną kraštą po kito, o kada puls pietinę Judo karalystę, — tėra laiko klausimas. Į ką gyventojai kreipsis apsaugos? Jie turėtų pasikliauti Jehova, savuoju sandoros Dievu (Išėjimo 19:5, 6). Tokio nusistatymo buvo ir karalius Dovydas, pripažinęs: „Viešpats yra mano uola, tvirtovė ir išlaisvintojas“ (2 Samuelio 22:2, Brb). Tačiau VIII amžiuje p. m. e. mažai kas deda viltis į Jehovą, savo tvirtovę. Žmonės mieliau žvalgosi į Egiptą ir Etiopiją, tikėdamiesi jųdviejų priedangos nuo užpuolikų asirų. Kokia klaida!
2 Jehova per pranašą Izaiją įspėja, kad pražūtinga ieškoti priebėgos Egipte ar Etiopijoje. Įkvėptas pranašas duoda savo amžininkams ir mums gerą pamoką, kaip svarbu pasitikėti Jehova.
Kruvinasis kraštas
3. Apibūdink, kaip Asirija dievina karinę galią.
3 Asirai garsėjo karine galia. Knygoje Ancient Cities rašoma: „Jie dievino jėgą ir melsdavosi tiktai didžiuliams akmens stabams — liūtams ir jaučiams, kurių gremėzdiškos kojos, erelio sparnai ir žmonių galvos simbolizavo jėgą, drąsą ir pergalę. Tauta buvo atsidėjusi kovai ir žyniai nepaliaujamai kurstė karą.“ Ne veltui Biblijos pranašas Nahumas pavadino Ninevę, Asirijos sostinę, „kruvinuoju miestu“ (Nahumo 3:1).
4. Kaip asirai įvarė baimės kitoms tautoms?
4 Asirų karo taktika buvo neįprastai žiauri. Anais laikais iškaltuose reljefuose vaizduojama, kaip asirų kariai vedasi belaisvius, įvėrę kablius jiems į nosį ar lūpas. Kai kuriems belaisviams ietimis išdurdavo akis. Viename įraše pasakojama apie pergalę, kuomet asirų kariuomenė sukapojo belaisvius ir sukrovė už miesto krūvą galvų ir krūvą galūnių. Vaikus pavergtose žemėse degindavo. Žiaurumu asirai įvarė kitiems žmonėms baimę ir įgijo karinį pranašumą: jei kas pasitaikydavo jų kelyje, nedrįsdavo priešintis.
Karas su Ašdodu
5. Koks galingas valdovas Izaijo laikais viešpatavo Asirijoje ir kaip pasitvirtino Biblijos pranešimas apie jį?
5 Izaijo laikais, viešpataujant karaliui Sargonui, Asirijos imperija pasidarė neregėtai galinga. * Daugelį metų kritikai abejojo šito valdovo buvimu, nes iš pasaulietinių šaltinių nieko apie jį nežinojo. Paskui archeologai atkasė Sargono rūmų griuvėsius ir Biblijos pranešimas pasitvirtino.
6, 7. a) Tikriausiai dėl kokių priežasčių Sargonas įsako pulti Ašdodą? b) Kaip Ašdodo žlugimas paveikia Filistijos kaimynus?
6 Izaijas trumpai aprašo vieną Sargono karo žygį: „Tartanas atžygiavo į Ašdodą, pasiųstas Asirijos karaliaus Sargono, puolė ir užėmė jį“ (Izaijo 20:1). * Kodėl Sargonas įsako pulti filistinų miestą Ašdodą? Filistija yra Egipto sąjungininkė, o Ašdodas, kur stovi Dagono šventykla, įsikūręs palei kelią, einantį pakrante iš Egipto per Palestiną. Miestas yra strategiškai patogioje vietoje. Jeigu jis užgrobiamas, — tai ženklas, kad ruošiamasi užkariauti Egiptą. Be to, Asirijos dokumentai rodo, kad Azuris, Ašdodo karalius, rengė sąmokslą prieš Asiriją. Todėl Sargonas nušalina maištingąjį karalių ir pasodina į sostą karaliaus jaunesnįjį brolį Ahimitį. Reikalai neišsisprendžia. Vėl prasideda sukilimas ir šįsyk Sargonas elgiasi griežčiau. Jo paliepimu, Ašdodas puolamas, apsiaučiamas ir paimamas. Izaijo 20:1 tikriausiai ir užsimenama apie šį įvykį.
7 Ašdodo žlugimas nieko gero nežada kaimynams, ypač Judui. Jehova žino, kad jo tauta yra linkusi žvalgytis į „trapų petį“ — Egiptą ar Etiopiją, pietų kraštus. Todėl Jehova įpareigoja Izaiją vaizdžiai perspėti žmones, kokia gresia nelaimė (2 Metraščių 32:7, 8).
„Nuogas ir basas“
8. Kaip pranašiškai pasielgia įkvėptas Izaijas?
8 Jehova liepia Izaijui: „Eik, nusijuosk ašutinę nuo juosmens ir nusiauk sandalus nuo kojų.“ Izaijas paklūsta Jehovos įsakymui. „Taip šis ir padarė — vaikščiojo nuogas ir basas“ (Izaijo 20:2). Ašutinė yra šiurkštus apdaras, daugiausia dėvimas pranašų, ypač jeigu reikia skelbti perspėjimą. Žmonės apsivelka ašutines ir kritiškais laikotarpiais arba išgirdę labai blogą naujieną (2 Karalių 19:2; Psalmyno 35:13; Danieliaus 9:3). Ar Izaijas iš tikrųjų vaikšto nuogut nuogutėlis, be jokio drabužio? Nebūtinai. Hebrajų kalbos žodis, verčiamas „nuogas“, gali reikšti, kad žmogus yra menkai arba ne visai apsirengęs (1 Samuelio 19:24, NW, išnaša). Ko gero, Izaijas nusimeta viršutinį apdarą ir pasilieka trumpą tuniką, dėvimą tiesiog ant kūno. Asirų skulptūros dažnai taip vaizduoja vyrus belaisvius.
9. Kokią pranašišką reikšmę turi Izaijo poelgis?
9 Ką reiškia keistas Izaijo poelgis, netenka spėlioti. „Dabar Viešpats tarė: ‛Tai ženklas ir įspėjimas Egiptui ir Kušui. Kaip mano tarnas Izaijas trejus metus vaikščiojo nuogas ir basas, taip ir Asirijos karalius varys belaisvius iš Egipto bei tremtinius kušitus, jaunus bei senus, nuogus ir basus, plikais užpakaliais — Egipto gėdai!’“ (Izaijo 20:3, 4) Egiptiečiai ir etiopai netrukus pateks į nelaisvę. Nė vieno nebus pasigailėta. „Jauni bei seni“, vaikai ir pagyvenę žmonės, praras visą savo turtą ir atsidurs tremtyje. Jehova, piešdamas niūrų paveikslą, perspėja Judo gyventojus, kad beprasmiška pasikliauti Egiptu ir Etiopija. Tautų „gėda“ bus atidengta ir jos galutinai pažemintos!
Viltis sudūžta, didžiavimasis išblėsta
10, 11. a) Kaip reaguos Judas pamatęs, kad Egiptas ir Etiopija yra bejėgiai prieš Asiriją? b) Kodėl Judo gyventojai yra linkę pasikliauti Egiptu ir Etiopija?
10 Dabar Jehova pranašauja, kaip reaguos jo tauta, kai Egiptas ir Etiopija, išsvajotoji priebėga, neatsilaikys prieš asirus. „Tada jūs patirsite išgąstį ir gėdą dėl Kušo, į kurį buvote sudėję viltis, ir dėl Egipto, kuriuo didžiavotės. Tą dieną šio pajūrio gyventojai sakys: ‛Žiūrėkite, kas nutiko tiems, kuriais pasitikėjome ir pas kuriuos bėgome, ieškodami išgelbėjimo nuo Asirijos karaliaus! Kaip išsigelbėti dabar?’“ (Izaijo 20:5, 6)
11 Judas, palyginti su galinguoju Egiptu ir Etiopija, tėra pajūrio ruoželis. Kai kurie „šio pajūrio“ gyventojai turbūt žavisi Egipto grožiu — įspūdingomis piramidėmis, aukštomis šventyklomis bei erdviais namais, apsuptais sodų ir baseinų. Didinga Egipto architektūra tartum liudija apie stabilumą ir pastovumą. Tas kraštas negali būti nuniokotas! Matyt, žydai gėrisi ir Etiopijos lankininkais, vežimais bei raiteliais.
12. Į ką turėtų dėti viltis Judas?
12 Izaijo vaizdingas perspėjimas ir Jehovos pranašiški žodžiai skatina rimtai susimąstyti visus, kurie sakosi esą Dievo tarnai, bet mieliau pasitiki Egiptu ir Etiopija. Kur kas geriau pasikliauti Jehova, o ne žemės žmogumi! (Psalmyno 25:2; 40:5 [40:4, Brb]) Ilgainiui Judas baisiai nukenčia nuo Asirijos karaliaus. Babiloniečiai atėję sugriauna šventyklą ir sostinę. Vis dėlto lieka „dešimtadalis“, „šventoji sėkla“, tartum galingo medžio kelmas (Izaijo 6:13). Ši grupelė deda viltis į Jehovą ir, metui atėjus, Izaijo žinia labai sustiprins jų tikėjimą!
Pasikliauk Jehova
13. Kaip šiandieną yra slegiami visi: ir tikintieji, ir netikintieji?
13 Izaijo knygos perspėjimas, kad beprasmiška pasitikėti Egiptu ir Etiopija, nėra tiktai sausa istorija. Mūsų dienomis tai turi praktinę vertę. Mes gyvename „sunkiais laikais“ (2 Timotiejui 3:1). Finansinės nesėkmės, įsigalėjęs skurdas, politinis nestabilumas, gyventojų bruzdėjimai ir maži bei dideli karai užklumpa ne tiktai niekinančius Dievo valdžią asmenis, bet ir Jehovos garbintojus. Kiekvienam reikia apsispręsti: į ką aš kreipsiuos pagalbos?
14. Kodėl turėtume pasikliauti tiktai Jehova?
14 Gal atrodo įspūdinga, kai, pasitelkę žmogaus išmonę bei visokias technologijas, finansų žinovai, politikai ir mokslininkai šneka apie problemų sprendimą. Tačiau Biblijoje aiškiai sakoma: „Geriau ieškoti užuovėjos pas Viešpatį, negu pasitikėti didžiūnais“ (Psalmyno 118:9). Visi žmogaus užmojai įtvirtinti taiką ir saugumą nueis niekais. Pranašas Jeremijas nurodo priežastį: „Aš žinau, Viešpatie, kad ne žmogus sau kelią lemia. Žmogus negali nei pasirinkti gyvenimo kelio, nei savo žingsnius gyvenime pakreipti“ (Jeremijo 10:23).
15. Kokia yra vienintelė viltis prislėgtai žmonijai?
15 Užtat Dievo tarnams nedera žavėtis šio pasaulio tariamąja galia ir išmintimi (Psalmyno 33:10; 1 Korintiečiams 3:19, 20). Vienintelė viltis prislėgtai žmonijai — Kūrėjas Jehova. Kas juo pasikliauja, tas bus išgelbėtas. Anot įkvėpto apaštalo Jono, „praeina pasaulis ir jo geismai. Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius“ (1 Jono 2:17).
[Išnašos]
^ pstr. 5 Istorikai vadina šį karalių Sargonu II. Ankstesnis karalius, ne Asirijos, o Babilono, vadinamas Sargonu I.
^ pstr. 6 „Tartanas“ — ne vardas, o titulas, suteiktas vyriausiajam asirų kariuomenės vadui, turbūt antram įtakingiausiam asmeniui imperijoje.
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 209 puslapyje]
Kai kuriems belaisviams asirai išdurdavo akis
[Iliustracijos 213 puslapyje]
Žmogaus laimėjimai kartais atrodo įspūdingi, bet verčiau pasitikėti Jehova
