Pirmas skyrius

Dievo pranašas neša šviesą žmonijai

1, 2. Kokios sąlygos šiais laikais verčia daugelį žmonių nerimauti?

ŠIAIS laikais, rodosi, viskas žmogui įmanoma. Kosminiai skrydžiai, kompiuterinės technologijos, genų inžinerija ir kiti mokslo pasiekimai atveria žmonijai naujas galimybes ir teikia geresnio ar net ilgesnio gyvenimo viltį.

² Gal tokie laimėjimai leidžia nerakinti namų? Gal nebegresia karas? Gal niekas nebeserga ir nebereikia sielvartauti dėl mylimo žmogaus mirties? Anaiptol! Žmonijos progresas, nors ir įspūdingas, yra labai ribotas. Instituto „Worldwatch“ pranešime sakoma: „Mums pavyko nukeliauti į Mėnulį, sukurti galingiausias integroschemas ir persodinti žmogaus genus. Bet negalime aprūpinti švariu vandeniu milijardo žmonių, apsaugoti nuo išnykimo tūkstančių gyvybės formų ir pasigaminti pakankamai energijos, nedarydami žalos atmosferai.“ Suprantama, daugelis nerimauja dėl rytojaus ir nežino, kur ieškoti paguodos bei vilties.

3. Kaip gyvavo Judas VIII amžiuje p. m. e.?

³ Šiandieninė situacija primena Dievo tautos padėtį VIII amžiuje p. m. e. Anuomet Dievas siuntė savo tarną Izaiją skelbti Judo gyventojams guodžiančios  žinios, nes jiems labai reikėjo paguodos. Tautą drebino audringi įvykiai. Žiauri Asirijos imperija greit pakils prieš kraštą ir baimė apims daugelį. Į kokį gelbėtoją kreiptis Dievo tautai? Nors lūpomis jie pripažino Jehovą, mieliau pasikliovė žmonėmis (2 Karalių 16:7; 18:21).

Tamsoje nušvinta šviesa

4. Kokią dvejopą žinią buvo įpareigotas skelbti Izaijas?

⁴ Kadangi Judas maištavo, Jeruzalė turėjo būti sugriauta ir Judo gyventojai išvaryti į Babilono nelaisvę. Taip, artinosi tamsūs laikai. Jehova įpareigojo Izaiją pranašauti, kad ateina sunkus laikotarpis, bet kartu ir nurodė skelbti gerą naujieną. Po 70 tremties metų žydai atgaus laisvę! Džiaugsmingas likutis sugrįš iš Babilono į Sioną ir imsis garbingos užduoties atkurti čia teisingą garbinimą. Kai Jehova per pranašą perdavė šią džiugią žinią, tamsoje tarytum šviesa nušvito.

5. Kodėl Jehova anksti apreiškė savo tikslus?

⁵ Izaijui užrašius pranašystes, Judas buvo nuniokotas tik daugiau kaip po šimto metų. Kodėl Jehova šitaip anksti apreiškė savo tikslus? Argi tie žmonės, kurie girdėjo Izaiją skelbiant, nebus jau seniai mirę, kai pranašystės išsipildys? Tikrai taip. Ir vis dėlto Jehova perdavė Izaijui pranašiškas žinias, kad asmenys, gyvenantys Jeruzalės nuniokojimo laiku, 607 m. p. m. e., turėtų jas surašytas. Tai bus nenuginčijamas įrodymas, kad Jehova ‛apreiškia pabaigą nuo pat pradžios, iš anksto paskelbia, kas dar įvyks’ (Izaijo 46:10; 55:10, 11).

6. Kuo Jehova pranašesnis už visus žmonijos prognozuotojus?

 ⁶ Šitoks apibūdinimas tinka tiktai Jehovai. Žmogus, įvertinęs esamą politinę bei socialinę padėtį, gali prognozuoti artimą ateitį. Bet tik Jehova absoliučiai tiksliai numato, kas įvyks kuriuo nors laiko momentu, netgi po daugelio metų. Be to, Jehova gali suteikti savo tarnams gebėjimą iš anksto pranašauti ateitį. Biblijoje sakoma: „Tikrai Viešpats Dievas nedaro nieko, pirma neapreiškęs savo užmojo savo tarnams pranašams“ (Amoso 3:7).

Kiek „Izaijų“?

7. Kaip ir kodėl daugelis mokslininkų abejoja, kad knygą parašė Izaijas?

⁷ Daugelis mokslininkų pranašavimą laiko ginčytinu dalyku ir todėl abejoja, ar knygos rašytojas iš tiesų buvo Izaijas. Kritikai tvirtina, kad antrą knygos dalį kažkas parašė VI amžiuje p. m. e., Babilono tremties metais arba truputėlį vėliau. Pranašystės apie Judo nuniokojimą esą parašytos jau po visų įvykių ir tai anaiptol ne pranašystės. Kritikai dar atkreipia dėmesį, kad Izaijo knygoje po 40-ojo skyriaus kalbama, lyg Babilonas jau būtų dominuojanti valstybė, o izraelitai gyventų tremtyje. Tad antrą knygos dalį jie priskiria tam tarpsniui — VI amžiui p. m. e. Ar yra tvirtas pagrindas šitaip samprotauti? Tikrai ne!

8. Kada suabejota, kad rašytojas buvo Izaijas, ir kaip išplito šitoks skepticizmas?

⁸ Kad rašytojas buvo Izaijas, užginčyta tiktai XII m. e. amžiuje. Abejones paskleidė vienas žydas, Šventraščio aiškintojas Abrahamas Ibn Ezra. Encyclopaedia Judaica sakoma: „Izaijo knygos komentaruose  [Abrahamas Ibn Ezra] pareiškia, jog antroji pusė, nuo 40-ojo skyriaus, priklauso kokiam nors pranašui, gyvenusiam Babilono tremtyje ir ankstyvuoju Sugrįžimo į Sioną laikotarpiu.“ XVIII ir XIX amžiuje Ibn Ezros požiūrį perėmė nemažai mokslininkų, įskaitant vokiečių teologą Johaną Kristofą Dėderlainą, kuris 1775 metais išleido Izaijo pranašystės aiškinimus (antra laida — 1789 m.). Knygoje New Century Bible Commentary pažymima: „Visi, išskyrus pačius konservatyviausius mokslininkus, dabar priima Dėderlaino hipotezę, ... kad Izaijo knygos 40—66 skyriuose sudėti ne aštuntojo amžiaus pranašo Izaijo žodžiai, o vėlesnio laikmečio tekstai.“

9. a) Kaip dalijama Izaijo knyga? b) Kaip vienas Biblijos komentatorius apibendrina polemiką dėl Izaijo knygos parašymo?

⁹ Klausimai apie Izaijo knygos parašymą tuo dar nesibaigė. Antrojo Izaijo, arba Deutero Izaijo, teorija davė mintį, jog gali būti ir trečias rašytojas. * Paskui Izaijo knygą imta dalyti dar smulkiau: vienas mokslininkas priskiria nežinomam pranašui 15-ąjį ir 16-ąjį skyrius, o kitas abejoja, ar Izaijas parašė 23—27 skyrius. Dar kitas teigia, jog Izaijui negalėtų priklausyti 34-ojo ir 35-ojo skyrių žodžiai. Kodėl? Todėl, kad jų turinys labai primena 40—66 skyrius, kurie jau priskirti kažkam kitam, ne aštuntojo amžiaus Izaijui! Biblijos komentatorius Čarlsas Toris trumpai apibendrina šitokio samprotavimo rezultatus: „Didis ‛Tremties Pranašas’ virto visai nereikšmingu asmeniu, palaidotu šūsnyje knygos fragmentų.“ Tačiau  tokiam Izaijo knygos dalijimui pritaria ne visi mokslininkai.

Įrodymai, kad buvo vienas rašytojas

10. Duok pavyzdį, kaip nuosekli vieno posakio vartosena liudija, kad Izaijo knygą parašė vienas asmuo.

¹⁰ Yra svarių priežasčių tvirtinti, kad Izaijo knyga — vieno rašytojo veikalas. Pirmas įrodymas — nuosekliai vartojami tie patys posakiai. Pavyzdžiui, frazė „Izraelio Šventasis“ 12 kartų aptinkama Izaijo 1—39 skyriuose ir 13 kartų — Izaijo 40—66 skyriuose, tačiau kitur Šventajame Rašte Jehova šitaip tituluojamas tik 6 kartus. Šio reto pasakymo dažna vartosena liudija, kad Izaijo knygą parašė vienas asmuo.

11. Kuo panašūs Izaijo 1—39 ir 40—66 skyriai?

 ¹¹ Izaijo 1—39 ir 40—66 skyriai turi ir daugiau panašumų. Abiejose dalyse dažnai vartojamos tos pačios metaforos: moteris, kenčianti gimdymo skausmus, ir „kelias“ arba „vieškelis“. * Ne sykį minimas Sionas: 1—39 skyriuose 29 kartus ir 40—66 skyriuose 18 kartų. Tiesą sakant, Izaijo pranašystėje Sionas minimas dažniau negu bet kurioje kitoje Biblijos knygoje! The International Standard Bible Encyclopedia teigiama, jog tokie požymiai „rodo knygą esant labai savitą, o tai būtų sunku paaiškinti“, jeigu ją būtų rašę du, trys ar daugiau rašytojų.

12, 13. Kaip Krikščionių graikiškieji raštai liudija, kad Izaijo knyga yra vieno rašytojo veikalas?

¹² Geriausias įrodymas, kad Izaijo knygą parašė vienas žmogus, randamas įkvėptuose Krikščionių graikiškuosiuose raštuose. Iš jų aiškiai matome, jog pirmojo amžiaus krikščionys Izaijo knygą laikė vieno rašytojo veikalu. Pavyzdžiui, Lukas pasakoja apie vieną Etiopijos pareigūną, skaitantį Šventraščio atkarpą, kuri dabar yra Izaijo 53-iasis skyrius ir šiuolaikinių kritikų priskiriama Deutero Izaijui. Vis dėlto Lukas sako, kad etiopas „skaitė pranašą Izaiją“ (Apaštalų darbų 8:26-28).

¹³ Paklausykime ir evangelisto Mato. Jis aiškina, kaip per Jono Krikštytojo tarnybą išsipildė pranašiški žodžiai iš Izaijo 40:3. Kam Matas priskiria pranašystę? Nežinomam Deutero Izaijui? Ne, jis vadina rašytoją  tiesiog „pranašu Izaiju“ (Mato 3:1-3). * Kitą sykį Jėzus skaitė iš ritinio žodžius, kuriuos dabar randame Izaijo 61:1, 2. Pasakodamas apie tai, Lukas teigia: „Jam padavė pranašo Izaijo knygą“ (Luko 4:17). Paulius Laiške romiečiams cituoja ir pirmą, ir antrą Izaijo knygos pusę, tačiau neduoda jokios užuominos,  kad rašytojas yra ne Izaijas, o kitas asmuo (Romiečiams 10:16, 20; 15:12). Aišku, pirmojo amžiaus krikščionys nemanė, kad Izaijo knyga sudaryta dviejų, trijų ar daugiau rašytojų.

14. Kokių žinių apie Izaijo knygos parašymą suteikia Negyvosios jūros ritiniai?

¹⁴ Taip pat apsvarstykime, kokių žinių suteikia Negyvosios jūros ritiniai — senoviniai dokumentai, kurių daugelis parašyti dar prieš Jėzaus laikus. Vienas Izaijo pranašystės rankraštis, vadinamas Izaijo ritiniu, yra datuojamas II amžiumi p. m. e. Jis akivaizdžiai  griauna kritikų tvirtinimus, kad nuo 40-ojo skyriaus knygą rašė Deutero Izaijas. Įdomu, kaip? Šiame senoviniame dokumente 40-asis skyrius prasideda paskutinėje stulpelio eilutėje, ir pirmasis sakinys užbaigiamas jau kitame stulpelyje. Perrašinėtojas tikrai nežinojo apie jokį tariamą rašytojo pasikeitimą ar knygos padalijimą šioje teksto vietoje.

15. Kaip pirmojo amžiaus žydų istorikas Juozapas Flavijus komentuoja Izaijo pranašystes apie Kyrą?

¹⁵ Galiausiai paklausykime pirmojo amžiaus žydų istoriko Juozapo Flavijaus. Jis liudija, jog Izaijo  pranašystės apie Kyrą buvo užrašytos VIII amžiuje p. m. e. ir, negana to, pats Kyras susipažinęs su jomis. „Tuos dalykus Kyras sužinojo skaitydamas pranašysčių knygą, kurią prieš du šimtus dešimt metų buvo palikęs Izaijas“, — rašo Flavijus. Galbūt tai ir įkvėpė Kyrą sugrąžinti žydus į tėvynę, nes Juozapas Flavijus teigia, kad Kyrą „apėmęs nepaprastas noras ir užsidegimas įgyvendinti, kas parašyta“ („Žydų senovė“, XI knyga, 1 skyrius, 2 pastraipa).

16. Ką galima pasakyti apie kritikų argumentą, kad antroje Izaijo knygos pusėje Babilonas aprašomas kaip dominuojanti imperija?

¹⁶ Kaip jau minėjome, daugelis kritikų atkreipia dėmesį, jog Izaijo knygoje nuo 40-ojo skyriaus Babilonas vaizduojamas dominuojančia imperija, o apie izraelitus kalbama lyg apie tremtinius. Ar tai neįrodo, kad rašytojas gyveno VI amžiuje p. m. e.? Nebūtinai. Izaijo pranašystėje netgi prieš 40-ąjį skyrių Babilonas kartais apibūdinamas kaip pirmaujanti pasaulio imperija. Pavyzdžiui, Izaijo 13:19 Babilonas vadinamas „karalysčių pažiba“, arba, kaip verčia A. Vėlius, „gražiausiąja karalyste“. Tai tikrai pranašiški žodžiai, nes Babilonas tapo pasaulio imperija tik daugiau kaip po šimto metų. Vienas kritikas „išsprendžia“ šią tariamą problemą tiesiog priskirdamas Izaijo 13-ąjį skyrių kitam rašytojui! O iš tikrųjų Biblijos pranašystėse dažnai kalbama apie būsimus dalykus kaip apie įvykusį faktą. Ši stiliaus priemonė gerai pabrėžia pranašysčių patikimumą (Apreiškimo 21:5, 6). Kas daugiau, jei ne tikrų pranašysčių Dievas, galėtų pasakyti: „Dabar skelbiu naujus dalykus; pirmiau, negu tai atsitiks, skelbiu juos tau“! (Izaijo 42:9)

 Patikimų pranašysčių knyga

17. Kaip paaiškintume stiliaus pasikeitimą nuo Izaijo knygos 40-ojo skyriaus?

¹⁷ Kokia išvada prašosi apžvelgus turimą informaciją? Kad Izaijo knygą parašė vienas įkvėptas rašytojas. Ilgus amžius ta knyga buvo laikoma vienu veikalu, o ne dviem ar dar daugiau. Tiesa, kartais sakoma, kad maždaug nuo 40-ojo skyriaus Izaijo knygos stilius kiek keičiasi. Bet nepamirškime: Izaijas tarnavo Dievo pranašu ne mažiau kaip 46 metus. Visai tikėtina, kad žinia, o kartu ir išraiškos būdai, ilgainiui keitėsi. Juk Dievas įpareigojo Izaiją skelbti ne vien griežtus teisminius perspėjimus. Pranašas turėjo perduoti ir tokius Jehovos žodžius: „Paguoskite mano tautą, ... paguoskite ją!“ (Izaijo 40:1) Dievo sandoros tautą tikrai guodė pažadas, kad po 70 tremties metų žydai sugrįš į tėvynę.

18. Kokia Izaijo knygos tema bus aptariama šiame leidinyje?

¹⁸ Apie žydų grįžimą iš Babilono nelaisvės rašoma daugelyje Izaijo knygos skyrių, aptariamų šiame leidinyje. * Pamatysime, kad nemažai tų pranašysčių pildosi ir mūsų laikais. Be to, Izaijo knygoje esama įspūdingų pranašysčių, kurias įkūnijo Dievo viengimio Sūnaus gyvenimas ir mirtis. Tyrinėti svarbias Izaijo pranašystes naudinga Dievo tarnams ir apskritai visiems žmonėms. Šitos pranašystės tikrai yra šviesa visai žmonijai.

[Išnašos]

[Studijų klausimai]

[Rėmelis 9 puslapyje]

Diachroninės analizės duomenys

Diachroniniais tyrimais nustatomi net menkiausi kalbos pokyčiai, atsirandantys per ilgus metus. Ši analizė irgi patvirtina, kad Izaijo knygą parašė vienas asmuo. Jei dalis knygos būtų buvusi parašyta VIII amžiuje p. m. e., o dalis — po 200 metų, hebrajų kalba skirtųsi. Remiantis vienu moksliniu darbu, išspausdintu žurnale Westminster Theological Journal, „diachroninės analizės duomenys nenuginčijamai palaiko Izaijo 40—66 skyrių prieštremtinį datavimą“. Darbo autorius viską apibendrina taip: „Jeigu kritikai nesiliaus tvirtinę, kad Izaiją reikia datuoti tremties arba potremtiniu laikotarpiu, jie tiesiog nepaisys priešingų diachroninės analizės išvadų.“

[Iliustracija 11 puslapyje]

Negyvosios jūros ritinys, Izaijo pranašystės fragmentas. Rodyklė žymi 39-ojo skyriaus pabaigą

[Iliustracijos 12, 13 puslapiuose]

Izaijas pranašauja, kad žydai išeis į laisvę. Tai įvyksta maždaug po 200 metų