Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Klaidingai religijai pranašaujama dramatiška pabaiga

Klaidingai religijai pranašaujama dramatiška pabaiga

Aštuntas skyrius

Klaidingai religijai pranašaujama dramatiška pabaiga

Izaijo 47:1-15

1, 2. a) Kodėl kai kam atrodo neįtikima, jog religinis pasaulio klimatas greitai iš esmės pasikeis? b) Iš kur žinome, kad Izaijo 47 skyriaus žodžiai dar išsipildys ateityje? c) Kodėl visą klaidingą religiją tinka vadinti „didžiąja Babele“?

„RELIGIJA sugrįžta“, — skelbė vienas straipsnis žurnale The New York Times Magazine. Straipsnio mintis tokia, jog religija tebėra tvirtai įsišaknijusi milijonų žmonių protuose bei širdyse. Todėl sunku tikėti, kad religinis pasaulio klimatas greitai iš esmės pasikeis. O būtent apie tokią permainą rašoma Izaijo 47 skyriuje.

2 Izaijo žodžiai išsipildė prieš 2500 metų. Vis dėlto Izaijo 47:8 cituojama Apreiškimo knygoje ir taikoma ateičiai — pranašaujama, kad galas ištiks „didžiąją Babelę“, pasaulinę klaidingos religijos imperiją, prilygintą ištvirkėlei (Apreiškimo 16:19). Klaidingas pasaulio religijas tinka vadinti Babele, nes klaidatikystė atsirado senovės Babilone ir iš ten pasklido po visus žemės kampelius (Pradžios 11:1-9). Babilonietiškos religinės doktrinos, tokios kaip sielos nemirtingumas, pragaro ugnis, triasmenių dievų garbinimas, persidavė beveik visoms religijoms, taip pat ir nominaliajai krikščionybei. * Ar Izaijo pranašystėje kas nors sakoma apie religijos ateitį?

Babilonas pasodintas dulkėse

3. Apibūdink Babilono pasaulinės imperijos didybę.

3 Paklausykime, ką sako Dievas: „Lipk žemyn, sėskis dulkėse, mergele, Babilono dukterie! Tau nebėra sosto, sėsk ant žemės, chaldėjų dukterie! Dailiąja ir gašliąja nebūsi daugiau vadinama“ (Izaijo 47:1). Daugelį metų Babilonas sėdėjo soste kaip dominuojanti pasaulio imperija. Jis buvo „karalysčių pažiba“, klestintis religijos, komercijos ir karybos centras (Izaijo 13:19). Šlovės viršūnėje Babilono imperija nusidriekia į pietus ligi pat Egipto sienos. Kai 607 m. p. m. e. Babilonas įveikia Jeruzalę, atrodo, jog pats Dievas nebeįstengia sustabdyti imperijos plėtros! Todėl ji vaizduojasi esanti „mergelė, ... duktė“, niekada nepakliūsianti į svetimtaučių rankas. *

4. Ką patirs Babilonas?

4 Išdidžioji „mergelė“, vienvaldė pasaulio imperija, bus nuversta nuo sosto ir pažeminta ‛sėsis dulkėse’ (Izaijo 26:5). Niekas jos nebelaikys „dailiąja ir gašliąja“, išlepinta karaliene. Jehova įsako: „Imk girnas ir malk grūdus! nusidenk nuo veido šydą! Nusimesk skraistę, apsinuogink blauzdas, braidyk po vandenį upėse“ (Izaijo 47:2). Babilonas, pavergęs visą Judo tautą, pats atsidurs vergo vietoje! Medai ir persai atims iš Babilono valdžią ir privers jį tarnauti, dirbti žeminančius darbus.

5. a) Kaip Babilonui bus nuplėštas ‛šydas ir skraistė’? b) Ką Babilonui gali reikšti įsakymas „braidyk po vandenį upėse“?

5 Babilonas neteks savo ‛šydo ir skraistės’, neliks nė ženklo buvusios didybės ir orumo. „Braidyk po vandenį upėse“, — lieps darbdaviai. Galbūt kai kuriems babiloniečiams iš tikrųjų bus įsakyta dirbti vergiškus lauko darbus. Antra vertus, pranašystė gali reikšti, kad žmonės bus varomi į tremtį per upes. Vis viena Babilonas nebekeliaus iškilmingai kaip karalienė, nešama per upelį krėsle arba vežama karietoje. Jam reikės elgtis kaip vergei, kuri brisdama per upę nesidrovi pasikelti sijono ir atidengti kojų. Koks pažeminimas!

6. a) Kokia prasme bus atidengtas Babilono nuogumas? b) Kaip suprasti, kad Dievas ‛nepasitiks maloniai jokio žmogaus’? (Žiūrėk išnašą.)

6 Toliau Jehova pašaipiai kalba: „Tavo nuogumas bus iškeltas aikštėn, bus matyti tavoji gėda. Atkeršysiu ir nepagailėsiu [„nepasitiksiu maloniai jokio žmogaus“, NW]“ (Izaijo 47:3). * Babilonas kentės gėdą. Jis piktai, žiauriai elgiasi su Dievo tauta, ir tai bus demaskuota. Joks žmogus Dievui nesutrukdys atmokėti už skriaudas!

7. a) Kaip žydų tremtiniai reaguos sužinoję, kad Babilonas žlugo? b) Kaip Jehova išpirks savo tautą?

7 Dievo tauta, 70 metų išbuvusi galingojo Babilono nelaisvėje, labai džiaugsis jo žlugimu. Žmonės šauks: „Mūsų atpirkėjas — kareivijų Viešpats, Izraelio Šventasis yra Jo vardas“ (Izaijo 47:4, Brb). Mozės įstatymas numatė, kad jeigu izraelitas parsiduos į vergiją už skolas, kitas žmogus (kraujo giminaitis) galės jį išpirkti (Kunigų 25:47-54). Žydams, parduotiems į Babilono vergiją, reikės, kad juos kas išpirktų, išlaisvintų. Kai kraštas užkariaujamas, vergui paprastai tik šeimininkas pasikeičia. Bet šįsyk pergalingas karalius Kyras Jehovos skatinamas paleis žydus iš vergijos. Egiptas, Etiopija ir Seba bus duota Kyrui kaip „išpirka“ už juos (Izaijo 43:3). Izraelio Atpirkėjas tinkamai vadinamas „kareivijų Viešpačiu“. Babilono kariuomenė atrodo galinga, bet, palyginti su nematomais Jehovos angelų pulkais, ji visai menka.

Žiaurumo kaina

8. Kokia prasme Babilonas ‛pasitrauks į patamsį’?

8 Jehova vėl pranašiškai smerkia Babiloną: „Sėdėk tyli, pasitrauk į patamsį, chaldėjų dukterie! Karalysčių viešpate nebūsi daugiau vadinama“ (Izaijo 47:5). Babilono imperijai numatoma tamsi, niūri perspektyva. Ji nebeviešpataus kitoms karalystėms kaip žiauri valdovė (Izaijo 14:4).

9. Kodėl Jehova užsirūstina ant žydų?

9 O kodėl iš pradžių Babilonui buvo leista engti Dievo tautą? Jehova aiškina: „Buvau įpykęs ant savo tautos, savo paveldą buvau išniekinęs, tau į rankas buvau jį atidavęs“ (Izaijo 47:6a). Jehova ne šiaip sau pyksta ant žydų. Pirmiau jis įspėjo tautą, kad jeigu nepaklus jo Įstatymui, bus ištremti iš savo šalies (Pakartoto Įstatymo 28:64). Kai žmonės įpuolė į stabmeldystę ir seksualinį amoralumą, Jehova meilingai siuntė pranašus ir įtikinėjo vėl imtis tyro garbinimo. Bet „jie išjuokdavo Dievo pasiuntinius, niekindami jo žodžius ir tyčiodamiesi iš jo pranašų, kol Dievo rūstybė savo tautai tapo tokia stipri, kad nebeliko kitos išeities“ (2 Metraščių 36:16). Todėl Dievas leidžia babiloniečiams įsiveržti į kraštą ir suteršti jo šventyklą, išniekinti Judą, jo paveldą (Psalmyno 79:1; Ezechielio 24:21).

10, 11. Kodėl Jehova pyksta ant Babilono, nors šis pavergia Dievo tautą jo paties įgaliotas?

10 Turint tai omenyje, ar ne Dievo valią vykdo Babilonas, pavergdamas žydus? Ne, Dievas sako: „Tu... neparodei pagailos ir krovei ant senelių labai sunkų jungą. Sakei sau: ‛Amžinai viešpatausiu!’ Neėmei šių dalykų į širdį, negalvojai, kuo tai galės baigtis“ (Izaijo 47:6b, 7). Dievas neliepė Babilonui elgtis pernelyg žiauriai ir nerodyti pagarbos „seniūnams“ (Raudų 4:16; 5:12). Juolab neskatino su sadistiniu pasimėgavimu tyčiotis iš belaisvių žydų (Psalmyno 137:3).

11 Babilonas nesupranta, jog žydai tik kuriam laikui yra jo valdžioje. Jis ignoruoja Izaijo perspėjimą, kad metui atėjus Jehova išvaduos savo tautą. Babilonas elgiasi taip, lyg turėtų teisę nuolat viešpatauti žydams ir amžinai valdyti vasalines tautas. Babilonas nesiklauso žinios, kad jo despotiškas valdymas baigsis!

Babilonui pranašaujamas žlugimas

12. Kodėl Babilonas vadinamas „išlepintąja“?

12 Jehova pareiškia: „Dabar išgirsk, išlepintoji, besijaučianti jaukiai, galvojanti sau širdyje: ‛Aš, ir niekas kitas! Niekada netapsiu našle ir neišgyvensiu vaikų netekties’“ (Izaijo 47:8). Babilonas, kaip žinia, dievina malonumus. V amžiaus p. m. e. istorikas Herodotas pasakoja apie „šlykščiausią babiloniečių paprotį“, būtent kad visos moterys pagerbdamos meilės deivę privalo santykiauti su svetimu vyru. Senovės istorikas Kurcijus panašiai sako: „Jokia bjaurastis nepranoksta to miesto papročių; joks sistemingas tvirkinimas nepatraukia ir nesuvilioja prie tokio pasileidimo.“

13. Kaip polinkis į malonumus paspartins Babilono žlugimą?

13 Babilono polinkis į malonumus paspartins jo žlugimą. Išvakarėse karalius su didžiūnais puotaus, gers iki sąmonės netekimo ir nekreips dėmesio, kad medų ir persų kariai puola miestą (Danieliaus 5:1-4). ‛Besijaučiantis jaukiai’ Babilonas įsivaizduos, jog neįveikiamos sienos ir gynybiniai grioviai patikimai saugo nuo užpuolikų. Jis tars savo širdyje, kad „niekas kitas“ negali užimti jo prakilnios vietos. Babilonas nė nemano tapsiąs „našle“ — prarasiąs savo imperijos valdovą bei „vaikus“, tai yra gyventojus. Tačiau jokia siena neapsaugos miesto nuo Jehovos Dievo rankos, kai šis užsimos atlyginti už piktus darbus! Vėliau Jehova sakys: „Nors Babilonas ir pakiltų į dangų, nors įsitvirtintų galingoje aukštybėje, mano niokotojai jį pasieks“ (Jeremijo 51:53).

14. Kaip suprasti, kad Babiloną ištiks „vaikų netektis ir našlystė“?

14 Kas nutiks Babilonui? Toliau Jehova kalba: „Bet ir viena, ir kita ištiks tave staiga, tą pačią dieną; vaikų netektis ir našlystė užgrius ant tavęs visu svoriu, nepaisant tavo užkeikimų gausybės ir visų tavo grasių kerėjimų galios“ (Izaijo 47:9). Babilono pasaulinė imperija staiga sugrius. Senovės Rytų šalyse moteriai tapti našle ir prarasti vaikus buvo didžiausia nelaimė. Mes nežinome, kiek „vaikų“ netenka Babilonas savo žlugimo naktį. * Bet ilgainiui mieste neliks nė vieno gyventojo (Jeremijo 51:29). Babilono karaliai bus nuversti nuo sosto, ir ta prasme jis kentės našlystę.

15. Dėl ko dar Jehova pyksta ant Babilono, žiauriai besielgiančio su žydais?

15 Jehova pyksta ne vien dėl to, kad Babilonas engia žydus. „Užkeikimų gausybė“ irgi sukelia jam įniršį. Izraeliui Dievo duotas Įstatymas smerkia spiritizmą, o Babilonas yra labai pasinėręs į magiją (Pakartoto Įstatymo 18:10-12; Ezechielio 21:26 [21:21, Brb]). Knygoje Social Life Among the Assyrians and Babylonians rašoma, jog babiloniečiai „visą gyvenimą baiminosi daugybės demonų ir buvo įsitikinę, kad jų knibždėte knibžda aplinkui“.

Nedorėlis pasitiki savo nedorybe

16, 17. a) Kaip Babilonas ‛pasitiki savo nedorybe’? b) Kodėl Babilonas negalės išvengti galo?

16 Ar išgelbės Babiloną būrėjai? Jehova atsako: „Kadangi nedora būdama jauteisi saugi [„pasitikėjai savo nedorybe, Brb] ir sakei sau: ‛Niekas manęs nemato!’ — tavo išmintis ir išmanymas išvedė tave iš kelio. Užtat ir sakei sau: ‛Aš, ir niekas kitas!’“ (Izaijo 47:10) Savo pasaulietine bei religine išmintimi, karinėmis pajėgomis, klasta bei nuožmumu Babilonas mano išsilaikysiąs pasaulio valdžioje. Jam rodosi, kad niekas jo „nemato“, tai yra niekas nepareikalaus atsiskaityti už piktus darbus. Jis niekur neįžvelgia varžovo. „Aš, ir niekas kitas!“ — taria sau Babilonas.

17 Jehova per kitą pranašą įspėja: „Ar gali pasislėpti žmogus pakampyje, kad aš jo nematyčiau?“ (Jeremijo 23:24; Hebrajams 4:13) Todėl Jehova pareiškia: „Užguls tave vargas, ir nemokėsi jo šalin nužavėti; užpuls tave nelaimė, ir nepajėgsi jos nuvyti. Staiga užklups tave galas, apie kurį nepagalvojai“ (Izaijo 47:11). Nei dievai, nei spiritistų kerai nepadės Babilonui išvengti artėjančios nelaimės — tokios, kokios dar nėra buvę!

Babilono patarėjai apsijuokia

18, 19. Kodėl Babilonui bus pražūtinga pasikliauti savo patarėjais?

18 Jehova kandžiai pašiepdamas įsako: „Stovėk su savo užkeikėjais ir su daugybe savo žavėjimų, kuriais tu užsiimdavai nuo pat savo jaunystės.“ „Gal vis dar galvoji, kad jie bus tau naudingi? Gal jais įvarysi baimę!“ (Izaijo 47:12; Skv) Babilonas raginamas ‛stovėti’ — nesiimti jokių pertvarkų, toliau pasikliauti magija. Juk jis, kaip tauta, puoselėja okultizmo meną nuo pat savo jaunystės.

19 Bet Jehova tyčiojasi iš Babilono: „Prisidarei daug vargo, turėdama tiek patarėjų! Teateina ir tegelbėja dabar tave dangaus tyrinėtojai ir žvaigždžių stebėtojai, kurie per kiekvieną jaunatį numato, kas tau atsitiks“ (Izaijo 47:13). * Babilono patarėjai niekuo negalės padėti. Tiesa, Babilono astrologija grindžiama šimtmečiais astronominių stebėjimų. Tačiau tą naktį, kai Babilonas žlugs, apgailėtina astrologų nesėkmė parodys, koks bevertis yra ateities spėjimas (Danieliaus 5:7, 8).

20. Kas atsitiks Babilono patarėjams?

20 Šią pranašystės atkarpą Jehova užbaigia sakydamas: „Štai jie jau pavirto šiaudais, ugnis juos ryja; neišgelbės jie nė savęs nuo rajų liepsnų. Tai ne žarijos, prie kurių galėtum pasišildyti, tai ne židinys, prie kurio susėstų žmonės! Šitaip tau tarnauja tavo kerėtojai, su kuriais prekiavai nuo pat jaunystės. Kiekvienas jų klajoja savo keliu; nėra nė vieno, kuris tave išgelbėtų“ (Izaijo 47:14, 15). Netikrus patarėjus greitai užklups ugningas metas. Čia kalbama ne apie jaukią ugnelę, prie kurios žmonės šildosi, o apie niokojančią, ryjančią liepsną. Ji parodys, kad netikri patarėjai tėra beverčiai šiaudai. Nenuostabu, jog Babilono patarėjai puls į paniką ir bėgs! Babilonui išsprūs paskutinis ramstis ir nebus kas gelbėtų. Jį ištiks tokia pat nelaimė, kokią jis užtraukė Jeruzalei (Jeremijo 11:12).

21. Kaip ir kada išsipildo pranašiški Izaijo žodžiai?

21 Šie įkvėpti žodžiai ima pildytis 539 m. p. m. e. Medų ir persų kariuomenė, vadovaujama Kyro, užgrobia miestą ir nužudo karalių Belšacarą (Danieliaus 5:1-4, 30). Per vieną naktį Babilonas netenka pasaulinės valdžios. Pasibaigia šimtmečius trukęs semitų viešpatavimas. Dabar pasaulis pereina į arijų rankas. Pats Babilonas per keletą šimtų metų visai sunyksta ir iki IV m. e. amžiaus virsta „griuvėsių krūva“ (Jeremijo 51:37). Izaijo pranašystė galutinai išsipildo.

Šiuolaikinis Babilonas

22. Ko apie išdidumą pamoko Babilono žlugimas?

22 Skaitantiems Izaijo pranašystę yra apie ką pamąstyti. Čia pabrėžiama, koks pavojingas išdidumas ir puikybė. Išdidžiojo Babilono žlugimas iliustruoja Biblijos patarlę: „Išdidumas eina sunaikinimo priekyje, puikybė — prieš žlugimą“ (Patarlių 16:18, Brb). Dėl netobulos prigimties kartais imame didžiuotis, bet ‛pasipūtimas’ gali nuvesti į ‛išniekinimą ir velnio žabangus’ (1 Timotiejui 3:6, 7). Todėl turime klausyti Jokūbo patarimo: „Nusižeminkite prieš Viešpatį, tai jis jus išaukštins“ (Jokūbo 4:10).

23. Kokį pasitikėjimą mums padeda išlaikyti Izaijo pranašystė?

23 Šie pranašiški žodžiai padeda mums pasikliauti Jehova, kuris yra galingesnis už visus savo priešus (Psalmyno 24:8; 34:8 [34:7, Brb]; 50:15; 91:14, 15). Tai paguoda sunkiais laikais. Pasitikėdami Jehova, dar tvirčiau ryžtamės likti nepeiktini jo akyse. Juk „[nepriekaištingo] žmogaus ateitis bus taikinga“ (Psalmyno 37:37, 38, NW). Visuomet išmintinga pasikliauti Jehova, o ne savo pačių išgalėmis priešintis „velnio klastoms“ (Efeziečiams 6:10-13).

24, 25. a) Kodėl astrologija nelogiška ir kodėl daugelis ja domisi? b) Dėl kokių priežasčių krikščionys vengia prietarų?

24 Įsidėmėtina tai, kad mus perspėja nesivelti į spiritizmą, ypač astrologiją (Galatams 5:20, 21). Babilonui žlugus, astrologija ir toliau darė žmonėms didelę įtaką. Knygoje Great Cities of the Ancient World įdomiai rašoma, jog babiloniečių sužymėti žvaigždynai „pasislinko“ iš savo senos vietos, tad „pati [astrologijos] idėja yra absurdiška“. Vis dėlto astrologija klesti ir daugelio laikraščių skiltyse skaitytojų laukia horoskopai.

25 Kodėl žmonės — daugelis gerai išsilavinę — ieško patarimo žvaigždėse ar užsiima kitais nelogiškais, prietaringais dalykais? The World Book Encyclopedia sakoma: „Prietarai tikriausiai gyvuos tol, kol žmonės bijos vienas kito ir nerimaus dėl ateities.“ Baimė ir nežinia daro žmones prietaringus. Tačiau krikščionys vengia prietarų. Jie nebijo žmogaus — Jehova yra jų ramstis (Psalmyno 6:5-11 [6:4-10, Brb]). Jų nekamuoja ateities nežinomybė; jie žino Jehovos apreikštus tikslus ir neabejoja, kad „Viešpaties užmojis amžinas“ (Psalmyno 33:11). Suderinę savo gyvenimą su Jehovos užmoju, mes galime užsitikrinti ilgą ir laimingą ateitį.

26. Kaip „išminčių mintys“ pasirodo „niekingos“?

26 Pastaraisiais metais stengiamasi „moksliškiau“ numatyti ateitį. Yra netgi tokia mokslo šaka — futurologija, būsimų įvykių prognozavimas pagal dabartines tendencijas. Pavyzdžiui, 1972 metais viena akademikų ir verslininkų grupė, vadinama Romos klubu, prognozavo, kad iki 1992-ųjų pasaulyje išsibaigs visi aukso, gyvsidabrio, cinko ir naftos ištekliai. Tiesa, pasaulis nuo 1972 metų galynėjasi su baisiomis problemomis, bet ta prognozė visiškai nepasitvirtino. Žemėje tebėra aukso, gyvsidabrio, cinko ir naftos išteklių. Žmogus vargsta, mėgindamas nuspėti ateitį, bet šitokios spėlionės niekada nėra patikimos. Tikrai, „išminčių mintys... niekingos“ (1 Korintiečiams 3:20).

Didžiąją Babelę greitai ištiks galas

27. Kada ir kaip didžioji Babelė žlugo tarytum Babilonas 539 m. p. m. e.?

27 Šiuolaikinės religijos išsaugojo daugelį senovės Babilono doktrinų, todėl pasaulinę klaidingos religijos imperiją tinka vadinti didžiąja Babele (Apreiškimo 17:5). Tas tarptautinis religijos konglomeratas jau žlugo, panašiai kaip Babilonas 539 m. p. m. e. (Apreiškimo 14:8; 18:2). Kristaus brolių likutis 1919 metais išsivadavo iš dvasinės nelaisvės ir atsiribojo nuo nominaliosios krikščionybės, pagrindinio didžiosios Babelės elemento, religinės įtakos. Daugelyje šalių, kur anksčiau bažnyčios tvirtai laikėsi, dabar jų autoritetas labai smuko.

28. Kuo puikuojasi didžioji Babelė ir kas jos laukia?

28 Tas žlugimas tebuvo įžanga į visišką klaidingos religijos sunaikinimą. Įdomu, jog Apreiškimo pranašystė apie didžiosios Babelės sunaikinimą primena mums pranašiškus žodžius iš Izaijo 47:8, 9. Panašiai kaip senasis Babilonas, šių laikų didžioji Babelė taria: „Aš sėdžiu kaip karalienė, nesu našlė ir liūdesio nematysiu.“ Bet „vieną dieną ją apniks negandos — mirtis, gedulas, badas, ir ji bus sudeginta ugnimi, nes galingas Viešpats Dievas, kuris nuteisė ją“. Pranašystė, užrašyta Izaijo knygos 47 skyriuje, įspėja visus žmones, tebeturinčius ryšių su klaidinga religija. Jeigu jie nenori kartu su ja pražūti, tegul klauso įkvėpto paliepimo: „Išeik iš Babelės!“ (Apreiškimo 18:4, 7, 8)

[Išnašos]

^ pstr. 2 Plačiau apie klaidingų religinių doktrinų raidą rašoma knygoje „Žmonija ieško Dievo“ (anglų k., išleido Sargybos bokšto bendrija).

^ pstr. 3 Hebrajų kalboje frazeologizmas „mergelė, Babilono duktė“, reiškia patį Babiloną arba Babilono gyventojus. „Mergelės“ įvaizdis primena, kad joks užkariautojas nenuniokojo Babilono nuo tada, kai šis tapo pasaulio imperija.

^ pstr. 6 Mokslininkai teigia, kad hebrajiškas pasakymas, verčiamas „nepasitiksiu maloniai jokio žmogaus“, yra „ypač sudėtinga frazė“. „Naujojo pasaulio vertime“ įterpiamas žodis „maloniai“, ir taip stengiamasi išreikšti mintį, kad jokiems pašaliečiams nebus leista ateiti vaduoti Babilono. Viename Žydų leidybos draugijos vertime šis sakinys perteikiamas taip: „Aš... neleisiu jokiam žmogui užsistoti.“

^ pstr. 14 Reimondo Filipo Dauerčio knygoje Nabonidus and Belshazzar skaitome, kad, remiantis Nabonido kronika, užpuolikai paėmė Babiloną „be kovos“. Tačiau graikų istorikas Ksenofontas pažymi, jog, galimas dalykas, buvo pralieta daug kraujo.

^ pstr. 19 Hebrajiška frazė, čia suprantama kaip „dangaus tyrinėtojai“, arba „dangaus garbintojai“ (NW), kartais yra verčiama „dangaus dalintojai“. Tai užuomina apie dangaus skirstymą į sritis, sudarinėjant horoskopus.

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 111 puslapyje]

Malonumus dievinantis Babilonas bus pasodintas dulkėse

[Iliustracija 114 puslapyje]

Astrologai negalės numatyti Babilono žlugimo

[Iliustracija 116 puslapyje]

Babilono astrologinis kalendorius, pirmas tūkstantmetis p. m. e.

[Iliustracijos 119 puslapyje]

Šiuolaikinio Babilono, didžiosios Babelės, greitai nebebus