Antras skyrius

Pranašiški paguodos žodžiai reikšmingi ir mums

Izaijo 41:1-29

1. Kodėl mus turėtų dominti Izaijo pranašystė?

KNYGA, Izaijo parašyta beveik prieš 3000 metų ir vadinama jo vardu, mums labai vertinga. Istoriniai pasakojimai pamoko svarbių principų, o studijuodami pranašystes, kurias Izaijas perdavė nuo Jehovos, ugdomės tikėjimą. Taip, Izaijas buvo gyvojo Dievo pranašas. Jehova įkvėpė jį iš anksto — pirmiau, negu viskas įvyks, — aprašyti istoriją ir taip parodė galįs išpranašauti ateitį bei įgyvendinti, ką numatęs. Tyrinėdami Izaijo knygą, tikrieji krikščionys įsitikina, kad Jehova ištesės visus savo pažadus.

2. Kokia padėtis buvo Jeruzalėje, kai Izaijas rašė pranašysčių knygą, ir kokia laukė permaina?

² Kol Izaijas užbaigė rašyti pranašystę, Jeruzalė atlaikė asirų puolimą. Šventykla tebestovėjo ir žmonės buvo užsiėmę savo kasdieniniais reikalais kaip prieš šimtus metų. Bet artinosi permaina. Žydų karalių turtai bus išgabenti į Babiloną ir jauni žydai tarnaus to miesto rūmuose (Izaijo 39:6, 7). * Taip atsitiks daugiau kaip po 100 metų (2 Karalių 24:12-17; Danieliaus 1:19).

3. Apie ką kalbama Izaijo 41 skyriuje?

 ³ Dievas per Izaiją skelbia ne vien pražūtį. Jo knygos 40 skyrius prasideda žodžiu „paguoskite“. * Žydus turėjo guosti žinia, kad jie patys arba jų vaikai galės sugrįžti į tėvynę. Toliau, 41 skyriuje, irgi tariami paguodos žodžiai ir pranašaujama, kad Jehova savo valiai įgyvendinti pakels galingą karalių. Skaitytojas nuraminamas ir raginamas pasikliauti Dievu. Dar aiškinama, kad netikri dievai, kuriais pasitiki tautų žmonės, yra beverčiai. Visa tai labai stiprina tikėjimą — tiek Izaijo amžininkų, tiek ir mūsų.

Jehova meta tautoms iššūkį

4. Kokiais žodžiais Jehova meta iššūkį tautoms?

⁴ Jehova per pranašą sako: „Tylėkite, tolimosios salos, mano akivaizdoje! Laukite mano žodžių, tautos! Teateina ir tepareiškia jos savo skundą; drauge rinkimės į teismą“ (Izaijo 41:1). Šiais žodžiais Jehova meta iššūkį tautoms, kurios priešiškos jo išrinktajai tautai. Tegul jos stoja Dievo akivaizdon ir pasirengia kalbėti! Kaip vėliau matysime, Jehova tartum teisėjas reikalauja, kad tautos įrodytų, jog jų stabai yra tikri dievai. Ar gali tie dievukai pranašauti išgelbėjimą savo garbintojams arba bausmę jų priešams? Jeigu taip, ar gali jie išpildyti savo pranašystes? Anaiptol! Tiktai Jehova turi tokią galią.

5. Paaiškink, kaip Izaijo pranašystės išsipildo kelis sykius.

⁵ Prisiminkime, kad Izaijo pranašystė, kaip ir daugelis kitų Biblijos pranašysčių, išsipildo kelis  sykius. Judas 607 m. p. m. e. bus išvarytas į Babilono tremtį. Bet Izaijo pranašystėje sakoma, kad Jehova išvaduos belaisvius izraelitus. Tai įvyksta 537 m. p. m. e. Analogiško išlaisvinimo būta XX amžiaus pradžioje. Per Pirmąjį pasaulinį karą Jehovos pateptieji tarnai žemėje patyrė sunkių išmėginimų. Šėtono pasaulis, pakurstytas krikščionijos — pagrindinio didžiosios Babelės elemento, 1918 metais bemaž sužlugdė organizuotą gerosios naujienos skelbimą (Apreiškimo 11:5-10). Kai kurie atsakingi Sargybos bokšto bendrijos tarnautojai buvo melagingai apkaltinti ir uždaryti į kalėjimą. Pasaulis tiesiog triumfavo prieš Dievo tarnus. Paskui, kaip ir 537 m. p. m. e., Jehova netikėtai juos išvadavo. Bendrijos tarnautojai 1919 metais buvo paleisti į laisvę ir vėliau reabilituoti. Kongresas, 1919-ųjų rugsėjį surengtas Sydar Pointe (Ohajo valstija), įkvėpė Jehovos tarnus vėl skelbti gerąją naujieną apie Karalystę (Apreiškimo 11:11, 12). Nuo tada skelbimo veikla nepaprastai išsiplėtė. Beje, daugelis Izaijo pranašysčių nuostabiai išsipildys būsimame žemės rojuje. Todėl galima sakyti, kad senieji Izaijo žodžiai reikšmingi ir visoms šiuolaikinėms tautoms.

Pašaukiamas išlaisvintojas

6. Kaip pranašas aprašo būsimą užkariautoją?

⁶ Jehova per Izaiją pranašauja būsiant užkariautoją, kuris išgelbės Dievo tautos žmones iš Babilono ir nubaus jų priešus. Jehova klausia: „Kas išjudino  iš Rytų kovotoją už teisumą ir pašaukė jį būti savo tarnu? Jis atiduoda jam tautas ir sutrypia jų karalius. Savo kalaviju jis paverčia juos dulkėmis, savo lanku — vėjo nešamais pelais. Jis vejasi juos ir pralenkia nepažeistas, vos kelią kojomis siekdamas [„saugiai pereina keliu, kuriuo prieš tai nebuvo ėjęs“, Brb]. Kas tai nuveikė ir padarė? Kas pašaukė kartas nuo pat pradžios? Tai aš, Viešpats, kuris esu pirmas ir su paskutine jų toks būsiu“ (Izaijo 41:2-4).

7. Kas yra užkariautojas ir ką jis nuveikia?

⁷ Kas bus išjudintas iš Rytų? Medija, Persija ir Elamas yra į rytus nuo Babilono. Iš ten atžygiuoja Persijos karalius Kyras su galinga kariuomene (Izaijo 41:25; 44:28; 45:1-4, 13; 46:11). Nors Kyras ne Jehovos garbintojas, jis elgiasi pagal Jehovos, teisingojo  Dievo, valią. Kyras sutriuškina karalius ir išblaško juos tarsi dulkes. Siekdamas pergalės, jis „saugiai“ žengia keliais, kuriais paprastai nevaikštoma, ir įveikia visas kliūtis. 539 m. p. m. e. Kyras paima didįjį Babilono miestą. Paskui Dievo tauta išeina į laisvę ir sugrįžta Jeruzalėn atkurti tyro garbinimo (Ezros 1:1-7). *

8. Ką tiktai Jehova gali padaryti?

⁸ Kyro iškilimą į valdžią Jehova per Izaiją pranašauja daug anksčiau, negu tas karalius gimsta. Vien tikrasis Dievas gali tai tiksliai išpranašauti. Jehovai neprilygsta jokie netikri tautų dievai. Ne veltui Jehova pareiškia: „Savo garbės neperleisiu kitam.“ Tiktai Jehova gali teisėtai sakyti: „Aš esu pirmas, aš esu paskutinis, be manęs kito dievo nėra“ (Izaijo 42:8; 44:6, 7).

Įsibaiminę žmonės pasikliauja stabais

9—11. Kaip tautos reaguoja artinantis Kyrui?

⁹ Dabar Izaijas aprašo, kaip būsimasis užkariautojas paveiks tautas: „Išvydo jį tolimosios salos, ir apėmė jas baimė, dreba žemės pakraščiai: artėja, jau čia pat! Kiekvienas jų padeda kitiems, kiekvienas drąsina savo bičiulį. Meistras skatina auksakalį, svidintojas — kalvį prie priekalo. ‛Nuliedinta gerai’, — sako jis ir sutvirtina kniedėmis [„prikala vinimis“, Brb], kad nesvyruotų į šalis“ (Izaijo 41:5-7).

 ¹⁰ Jehova nupasakoja, kokia bus pasaulio scena po 200 metų. Galingi Kyro pulkai veržiasi pirmyn ir įveikia visus priešus. Jam artinantis dreba tautos, netgi tolimiausių salų gyventojai. Baimės pagauti,  jie vienijasi prieš tą, kurį Jehova pašaukė iš rytų įvykdyti nuosprendžio, ir mėgina vienas kitam pakelti ūpą sakydami: „Būk drąsus!“ (Skv)

¹¹ Amatininkai drauge daro stabus ir viliasi, kad šie išgelbės. Stalius suformuoja medinį rėmą, o paskui ragina auksakalį padengti jį metalu, galbūt auksu. Skulptorius nulygina metalą ir patikrina, ar gerai sulituotas. Gal kiek sarkastiškai kalbama apie dievuko prikalimą vinimis, kad nesvyruotų ar nepasirodytų silpnas kaip Dagono stabas, kuris pargriuvo kniūbsčias priešais Jehovos skrynią (1 Samuelio 5:4).

Nebijok!

12. Kaip Jehova nuramina Izraelį?

¹² Dabar Jehova prabyla apie savo tautą. Žmonėms, pasikliaujantiems tikruoju Dievu, priešingai negu stabmeldėms tautoms, nereikia baimintis. Jehova nuramina ir pirmiausia primena, kad Izraelis yra jo draugo Abraomo palikuonis. Izaijas perduoda tokius švelnius Jehovos žodžius: „O tave, mano tarne Izraeli, Jokūbai, mano išsirinktasis, mano bičiulio Abraomo palikuoni, iš žemės pakraščių aš pasiėmiau, iš tolimiausių užkampių pasišaukiau. Aš tau tariau: ‛Tu mano tarnas; išsirinkau tave ir neatmesiu!’ Nebijok, nes aš su tavimi, nebūgštauk, nes aš tavo Dievas! Stiprinsiu tave, padėsiu tau, remsiu tave savo teisumo dešine“ (Izaijo 41:8-10).

13. Kodėl Jehovos žodžiai paguos žydų tremtinius?

 ¹³ Kaip šitie žodžiai paguos ištikimus žydus, laikomus svečios šalies nelaisvėje! Kaip bus miela tremtiniams, Babilono karaliaus tarnams, išgirsti, jog Jehova kreipiasi į juos „mano tarne“! (2 Metraščių 36:20) Nors Jehova sudrausmins juos dėl neištikimybės, vis dėlto neišsižadės jų. Izraelis priklauso Jehovai, ne Babilonui. Kai atžygiuos užkariautojas Kyras, Dievo tarnams nereikės drebėti. Jehova bus su savo tauta ir padės jiems.

14. Kaip Jehovos žodžiai, pasakyti Izraeliui, guodžia šiuolaikinius Dievo tarnus?

¹⁴ Tie žodžiai drąsina ir stiprina Dievo tarnus ligi šiolei. 1918 metais jie troško žinoti, ką Jehova yra jiems numatęs. Jie norėjo išsivaduoti iš dvasinės vergijos. Dabar trokštame, kad mūsų nebeslėgtų Šėtonas, šis pasaulis ir mūsų pačių netobulumas, tačiau suvokiame, kad Jehova tiksliausiai žino, kada ir kokių veiksmų imtis savosios tautos labui. Mes kaip vaikučiai laikomės įsikibę jo galingos rankos ir neabejojame, kad jis mums padės (Psalmyno 63:8, 9 [63:7, 8, Brb]). Jehovai brangūs jo tarnai. Dabar jis stiprina mus, kaip ir sunkiu laikotarpiu 1918—1919 metais palaikė savo tautą, kaip senų senovėje — ištikimus izraelitus.

15, 16. a) Kas atsitiks Izraelio priešams ir kuo Izraelis panašus į kirminėlį? b) Dėl kokio artėjančio puolimo Jehovos žodžiai ypač padrąsina?

¹⁵ Paklausykime, ką dar Jehova sako per Izaiją: „Nešlovę ir gėdą užsitrauks visi, kas niršta ant tavęs. Taps nieku ir eis prapultin visi, kas kovoja su  tavimi. Ieškosi, tačiau neberasi tų, kurie vaidijosi su tavimi. Galą gaus ir nieku taps, kas kėlė karą prieš tave, nes aš, Viešpats, tavo Dievas, laikau tavo dešinę. Aš — tas, kuris tau sako: ‛Nebijok, aš tau padėsiu!’ Nebijok, kirmine Jokūbai, kirminėli Izraeli! ‛Aš tau padėsiu!’ — tai Viešpaties žodis. Tavo atpirkėjas — Izraelio Šventasis“ (Izaijo 41:11-14).

¹⁶ Izraelio priešai nelaimės. Tie, kurie niršta ant Izraelio, bus sugėdyti. Kurie kovoja su juo, pražus. Nors belaisviai izraelitai atrodo silpni ir menki lyg dulkėse besiraitantis kirminėlis, Jehova jiems padės. Koks tai padrąsinimas „paskutinėmis dienomis“, kai daugybė pasaulio žmonių įnirtingai priešinasi tikriesiems krikščionims! (2 Timotiejui 3:1) Ir kaip sustiprina Jehovos pažadas žinant, kad netrukus atakuos Šėtonas, pranašystėje vadinamas ‛Gogu iš Magogo’! Jehovos tauta, Gogo smarkiai puolama, atrodys kaip menka kirmėlaitė — tauta, „gyvenanti be mūro sienų“, neturinti „nei velkių, nei durų“. Bet asmenims, pasikliaujantiems Jehova, nereikės drebėti iš baimės. Pats Visagalis kovos ir išgelbės juos (Ezechielio 38:2, 11, 14-16, 21-23; 2 Korintiečiams 1:3).

Paguoda Izraeliui

17, 18. Kaip Izaijas aprašo Izraeliui suteiktą stiprybę ir kokio pranašystės išsipildymo galime laukti?

¹⁷ Toliau Jehova guodžia savo tautą: „Tu būsi mano kuliamasis velenas, aštrus, su nauju volu ir daugeliu dantų; tu kulsi kalnus ir triuškinsi juos,  kalvas paversi pelais. Kai vėtysi, vėjas juos nuneš, audra juos išblaškys. O tu džiaugsiesi Viešpačiu, šlovinsi Izraelio Šventąjį“ (Izaijo 41:15, 16).

¹⁸ Izraeliui bus suteikta jėgų pakilti į kovą ir dvasine prasme įveikti kalnus priešų. Grįžęs iš tremties Izraelis triumfuos prieš nedraugiškus asmenis, mėginančius sustabdyti šventyklos bei Jeruzalės sienų atstatymą (Ezros 6:12; Nehemijo 6:16). O dideliu mastu Jehovos žodžiai išsipildys „Dievo Izraeliui“ (Galatams 6:16). Jėzus pateptiesiems krikščionims žada: „Tam, kuris nugali ir iki galo laikosi mano darbų, aš duosiu valdyti pagonis; jis ganys juos geležine lazda, ir jie bus sudaužyti tarsi moliniai indai, kaip ir aš esu gavęs valdžią iš savo Tėvo“ (Apreiškimo 2:26-28). Tikrai ateis toks metas, kai Kristaus broliai, prikelti dangaus šlovėje, padės sunaikinti Jehovos Dievo priešus (2 Tesalonikiečiams 1:7, 8; Apreiškimo 20:4, 6).

19, 20. Ką Izaijas rašo apie Izraelio gražiojo krašto atkūrimą ir kaip tai išsipildo?

¹⁹ Kalbėdamas palyginimais, Jehova dar sykį užtikrina padėsiąs savo tautai. Izaijas rašo: „Užguitieji ir vargšai ieško vandens, o jo nėra, ir liežuvis jiems džiūsta nuo troškulio. Aš, Viešpats, juos išgirsiu, aš, Izraelio Dievas, jų neapleisiu. Ant plikų kalvų atversiu upes ir slėniuose šaltinius. Dykumą paversiu tvenkiniais, išdžiūvusią žemę — vandens versmėmis. Prisodinsiu dykumoje kedrų, akacijų, mirtų ir alyvmedžių. Tyrlaukiuose auginsiu kiparisus drauge su guobomis ir pušimis, kad žmonės matytų ir žinotų,  stebėtų ir suprastų, jog visa tai padarė ranka Viešpaties, jog tai sukūrė Izraelio Šventasis“ (Izaijo 41:17-20).

²⁰ Nors tremtiniai izraelitai gyvena turtingos pasaulio imperijos sostinėje, jiems ta vieta yra lyg bevandenė dykuma. Jie jaučiasi kaip Dovydas, besislapstąs nuo karaliaus Sauliaus. 537 m. p. m. e. Jehova atveria jiems kelią grįžti į Judą ir atstatyti jo šventyklą Jeruzalėje — atkurti tyrą garbinimą. Taigi Jehova laimina juos. Vėliau Izaijas pranašauja: „Viešpats užjaučia Sioną, visiems jo griuvėsiams jis maloningas. Jo dykumą jis paverčia Edenu ir jo tyrlaukius — Viešpaties sodu“ (Izaijo 51:3). Žydams sugrįžus į tėvynę, taip ir įvyksta.

21. Kokio atkūrimo būta mūsų laikais ir kas laukia ateity?

²¹ Kai kas panašaus vyko ir mūsų laikais: Didesnysis Kyras, Jėzus Kristus, išvadavo savo pateptuosius sekėjus iš dvasinės nelaisvės, kad jie atkurtų tyrą garbinimą. Tie ištikimi asmenys buvo palaiminti — pateko į turtingą dvasinį rojų, simbolinį Edeno sodą (Izaijo 11:6-9; 35:1-7). Netrukus Dievas sunaikins visus savo priešus ir visa žemė bus paversta tikru rojumi, kaip Jėzus žadėjo piktadariui, kabančiam ant stulpo (Luko 23:43, NW).

Iššūkis Izraelio priešams

22. Kokiais žodžiais Jehova vėl meta iššūkį tautoms?

²² Dabar Jehova vėl bylinėjasi su tautomis ir jų netikrais dievais: „‛Pateikite savo bylą, — sako Viešpats, — dėstykite savo įrodymus’, — sako Jokūbo  Karalius. Teprieina ir tepranašauja jie mums, kas įvyks! Pasakykite, kas įvyko žiloje senovėje, kad įsidėmėtume ir suvoktume, kuo tai baigsis, arba apreikškite, kas dar turi įvykti! Pranašaukite, kas bus ateityje, kad žinotume, jog esate dievai! Padarykite ką nors, gera ar pikta, kad būtume nustebinti ir įbauginti. Kodėl ne! Jūs esate niekis ir jūsų darbai — niekai! Kas jus pasirenka, tas renkasi pasibjaurėjimą“ (Izaijo 41:21-24). Ar tautų dievai gali tiksliai pranašauti ir įrodyti turį antgamtinių žinių? Jeigu taip, jų žodžiai turėtų duoti rezultatų — gerų ar blogų. Tiesą sakant, stabai nesugeba nieko padaryti, jie yra niekis.

23. Kodėl Jehova per pranašus taip pabrėžiamai smerkė stabus?

 ²³ Šiais laikais galbūt svarstome, kodėl Jehova per Izaiją ir kitus pranašus taip iškalbingai smerkė kvailą stabmeldystę. Dabar daugelis akivaizdžiai mato, kad žmogaus pasidaryti stabai beverčiai. Tačiau išdildyti klaidingus įsitikinimus, kurie plačiai paplitę ir įsigalėję, — nelengva. Daugelis šiuolaikinių pažiūrų yra tokios pat kvailos kaip ir tikėjimas, jog negyvi stabai yra tikri dievai. O žmonės vis viena laikosi savo įsitikinimų ir nepaiso svarių priešingų argumentų. Tik daug kartų išgirdę tiesą kai kurie suvokia, jog išmintinga pasikliauti Jehova.

24, 25. Kaip Jehova vėl kalba apie Kyrą ir kokią kitą pranašystę tai primena?

²⁴ Jehova vėl kalba apie Kyrą: „Išjudinau jį iš šiaurės, ir jis ateina; iš krašto, kur teka saulė, pašaukiau jį vardu. Galiūnus jis sutryps it molį, kaip puodžius minko šlyną“ (Izaijo 41:25). * Priešingai negu tautų dievai, Jehova daro didžius darbus. Atvedęs Kyrą iš rytų, „iš krašto, kur teka saulė“, Dievas parodys, kad gali išpranašauti ateitį ir paversti savo pranašystes tikrove.

²⁵ Šie žodžiai primena apaštalo Jono pranašystę apie karalius, pakilsiančius į žygį mūsų laikais. Apreiškimo 16:12 skaitome, kad kelias pasidarys „karaliams iš saulėtekio šalies“. Šie karaliai — tai pats Jehova Dievas ir Jėzus Kristus. Kaip Kyras senovėje išlaisvino Dievo tautą, taip šitie daug galingesni karaliai  sunaikins Jehovos priešus ir perves jo tautą per didįjį sielvartą į teisingą naująjį pasaulį (Psalmyno 2:8, 9; 2 Petro 3:13; Apreiškimo 7:14-17).

Aukščiausiasis — Jehova!

26. Kokį klausimą dabar Jehova iškelia? Ar atsakoma į jį?

²⁶ Jehova vėl pareiškia vienintelis esąs tikrasis Dievas. Jis klausia: „Kas iš anksto tai paskelbė, kad žinotume? Prieš laiką, kad galėtume sakyti: ‛Tai tiesa!’? Niekas to neapskelbė, niekas neapgarsino, niekas negirdėjo jūsų žodžių“ (Izaijo 41:26). Joks dievukas nepaskelbė, kad ateis nugalėtojas išlaisvinti stabmeldžių. Tokie dievai negyvi, nebylūs. Jie anaiptol nėra dievai.

27, 28. Kokia svarbi tiesa pabrėžiama Izaijo 41 skyriaus paskutinėse eilutėse ir kokia vienintelė grupė apie tai pasakoja?

²⁷ Perdavęs šiuos įspūdingus pranašiškus Jehovos žodžius, Izaijas pabrėžia svarbią tiesą: „Pirmasis sako Sionui: Štai jie čia.“ „Ir aš siunčiu Jeruzalei šauklį su džiugia naujiena. Žvalgausi, tačiau nėra nė vieno, nėra tarp jų kam duoti patarimą, kad galėtų atsakyti, kai klausiu. Visi jie — niekas, niekas jų darbai; jų stabai — tuščias vėjas!“ (Izaijo 41:27-29; Skv)

²⁸ Jehova yra pirmasis ir aukščiausiasis! Jis tikras Dievas, skelbiąs išgelbėjimą savo tautai, nešąs jai gerąją naujieną. Tiktai jo liudytojai pasakoja tautoms apie jo didybę. Jehova paniekinamai smerkia stabmeldžius ir prilygina jų stabus „tuščiam vėjui“. Tad kaip svarbu šlietis prie tikrojo Dievo! Ir tik į Jehovą verta sudėti viltis.

[Išnašos]

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 19 puslapyje]

Nors Kyras yra pagonis, jis turi padaryti Dievo darbą

[Iliustracija 21 puslapyje]

Tautos pasitiki negyvais stabais

[Iliustracijos 27 puslapyje]

Izraelis ‛triuškins kalnus’ kaip „kuliamasis velenas“