Sugrįžkite garbinti Jehovos
Septintas skyrius
Sugrįžkite garbinti Jehovos
1. Kuo vardu yra du svarbesni Babilono dievai ir kas jiems pranašaujama?
IZRAELIS, ištremtas į Babiloną, atsidurs tarp klaidatikių. Izaijo laikais Jehovos tauta dar gyvena savo krašte, turi šventyklą ir kunigiją, tačiau daugelis Dievui pasiaukojusios tautos narių krypsta į stabmeldystę. Tad labai svarbu iš anksto ruošti žmones, kad neišsigąstų netikrų Babilono dievų ir nesusigundytų jiems tarnauti. Apie du svarbesnius Babilono dievus Izaijas pranašiškai kalba: „Belis sukiužo, Nebojas susigūžia; jų stabai sukrauti ant asilų ir galvijų. Tie, kurie turėtų nešti jus, dabar kaip naštos kraunami ant nuvargusių gyvulių“ (Izaijo 46:1). Belis yra pagrindinis chaldėjų dievaitis, o Nebojas laikomas išminties ir mokslo dievu. Atrodo, jie didžiai gerbiami, nes jų vardai įtraukti į daugelį babilonietiškų asmenvardžių, kaip antai: Belšacaras, Nabopolasaras, Nebukadnecaras, Nebuzaradanas.
2. Kaip pabrėžiamas Babilono dievų bejėgiškumas?
2 Izaijas sako, kad Belis „sukiužo“, Nebojas „susigūžia“. Tuodu netikri dievai bus pažeminti. Jehovai baudžiant Babiloną, jie neateis į pagalbą savo garbintojams, nesugebės nė patys išsigelbėti! Belio su Neboju niekas pagarbiai nebenešios procesijose, tarkim, per Babilono Naujųjų metų šventę. Garbintojai išgabens juos kaip paprastą krovinį. Vietoj šlovės ir liaupsės bus pajuoka ir panieka.
3. a) Kas priblokš babiloniečius? b) Ko pasimokome iš Babilono dievų baigties?
3 Kaip priblokš babiloniečius žinia, kad jų brangūs stabai tėra našta, kraunama ant nuvargusių gyvulių! Šiuolaikiniai pasaulio dievai — dalykai, į kuriuos žmonės deda viltis ir dėl kurių eikvoja jėgas, net gyvybę atiduoda, — irgi tėra iliuzija. Dievinami turtai, ginkluotė, malonumai, valdžia, tėvynė arba jos simboliai ir dar daug kas. Jehovos skirtam metui atėjus, paaiškės tokių dievaičių tuštybė (Danieliaus 11:38; Mato 6:24; Apaštalų darbų 12:22; Filipiečiams 3:19; Kolosiečiams 3:5; Apreiškimo 13:14, 15).
4. Kokia prasme Babilono dievai „gūžiasi“ ir „kiūžta“?
4 Apie visišką Babilono dievų bejėgiškumą toliau pranašystėje kalbama: „Gūžiasi, kiūžta ir jie drauge, nuo naštos išsigelbėti negali; jie patys eina į nelaisvę“ (Izaijo 46:2). Atrodo, Babilono dievai „gūžiasi“ ir „kiūžta“ lyg sužeisti kovoje ar nusenę. Jie negali palengvinti krovinio ar išgelbėti nuo naštos gyvulių, kurie juos gabena. Ar tokius dievus turėtų gerbti Babilono nelaisvėje gyvenanti Jehovos sandoros tauta? Ne! Panašiai buvo ir tada, kai Jehovos pateptieji tarnai atsidūrė dvasinėje nelaisvėje: jie nereiškė pagarbos netikriems „didžiosios Babelės“ dievams. Juk šie nesugebėjo apsaugoti Babelės nuo žlugimo 1919 metais ir neišgelbės jos nuo nelaimės, kuri ištiks per „didelį suspaudimą“ (Apreiškimo 18:2, 21; Mato 24:21).
5. Kaip šiuolaikiniai krikščionys vengia kartoti stabmeldžių babiloniečių klaidas?
5 Šiais laikais tikrieji krikščionys nesilenkia jokiems stabams (1 Jono 5:21). Nukryžiuotojo, šventųjų atvaizdai bei rožinis nesuartina su Kūrėju ir neužtaria mūsų. Pirmajame amžiuje Jėzus mokė savo sekėjus, kaip reikia garbinti Dievą: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. Jei ko prašysite manęs mano vardu, aš padarysiu“ (Jono 14:6, 14).
„Išlaikiau jus nuo pat vaikystės“
6. Kuo Jehova skiriasi nuo pagoniškų dievų?
6 Paaiškinęs, kad garbinti Babilono stabus yra tuštybė, Jehova sako savo tautai: „Klausykitės manęs, Jokūbo namai, ir jūs, kas likote gyvi iš Izraelio namų! Nuo pat gimimo esate mano našta, išlaikiau jus nuo pat vaikystės“ (Izaijo 46:3). Kaip Jehova skiriasi nuo Babilono stabų! Babilono dievai nieko negali padaryti savo garbintojų labui. Jeigu jiems reikia pajudėti, juos gabena koks nors nešulinis gyvulys. O Jehova neša ir išlaiko savo tautą „nuo pat vaikystės“, arba „nuo užgimimo“ (Brb), kai ji susiformavo. Žydams malonu prisiminti, kaip Jehova juos nešiojo, — tai stipri paskata vengti stabmeldystės ir pasikliauti juo, savo Tėvu ir Draugu.
7. Kodėl galima sakyti, kad Jehova rūpinasi savo garbintojais labiau negu tėvai savo vaikais?
7 Toliau Jehova švelniai kalba savo tautai: „Liksiu vis tas pats, kai jūs pasensite; kai jūs pražilsite, nešiosiu ir tada. Aš — tas, kuris nešiojau, aš — tas, kuris nešios, aš — tas, kuris jus neš ir išgelbės“ (Izaijo 46:4). Jehova taip rūpinasi savo tauta, kad jo akivaizdoje nublanksta pačių dėmesingiausių tėvų globa. Vaikams augant, tėvai jaučia vis mažesnę atsakomybę. O kai tėvai pasensta, daugiausia jais rūpinasi vaikai. Taip nėra su Jehova. Jis niekada nesiliauja rūpintis savo vaikais, žmonėmis, net kai šie sulaukia senatvės. Dievo garbintojai pasikliauja Kūrėju ir jį myli, o Izaijo pranašystėje randa didelę paguodą. Jiems nereikia nerimauti dėl ateinančių dienų ar metų, kuriuos turės nugyventi šioje pasaulio sistemoje. Jehova pažada ‛nešioti’ vyresnius žmones, duoti jiems jėgų, kad ištvertų ir liktų ištikimi. Jis neš, stiprins, gelbės juos (Hebrajams 6:10).
Saugokimės šiuolaikinių stabų
8. Kokią nepateisinamą nuodėmę daro kai kurie Izaijo tautiečiai?
8 Įsivaizduokime, kaip nusivils babiloniečiai, pasitikintys stabais, kurie neturi jokios vertės! Ar Izraeliui reikėtų lyginti tuos dievus su Jehova? Žinoma, ne. Jehova teisėtai klausia: „Su kuo palyginsite mane ir su kuo sulyginsite mane? Arba su kuo sugretinsite mane, kad būtume panašūs?“ (Izaijo 46:5) Tiesiog nepateisinama, kad Izaijo tautiečiai garbina bežades, negyvas, bejėges statulas! Tauta, pažįstanti Jehovą, pasikliauja negyvais, apgailėtinais atvaizdais, žmonių rankdarbiais. Kokia kvailystė!
9. Paaiškink, kaip neprotingai mąsto kai kurie stabmeldžiai.
9 Pažiūrėkime, kaip neprotingai mąsto stabmeldžiai. Pranašystėje sakoma: „Dosnieji iš kapšio išpila auksą, svarstyklėmis atsveria sidabrą ir pasisamdo auksakalį, kad iš to jiems padarytų dievą, kurį jie garbintų, žemėn kniūbsti puldami“ (Izaijo 46:6). Garbintojai negaili pinigų savo dievukui pasigaminti, tarsi brangus stabas būtų galingesnis už medinį. Bet nesvarbu, kiek pastangų dedama ar kokios brangios medžiagos naudojamos, negyvas stabas tėra negyvas stabas, ir tiek.
10. Kaip apibūdinama stabų garbinimo beprasmybė?
10 Apie kvailą stabo garbinimą toliau pranašystėje kalbama: „Dedasi jį ant pečių, nešiojasi visur; kai pastato jį vieton, jis stovi ten sustingęs ir nepajuda iš vietos. Nors jie šaukiasi, jis negali atsiliepti nei išgelbėti jų iš nelaimės“ (Izaijo 46:7). Kaip absurdiška melstis atvaizdui, kuris negirdi ir nieko negali padaryti! Psalmininkas gerai aprašo tokių garbinimo objektų beprasmybę: „Jų stabai — iš sidabro ir aukso, padaryti žmonių rankomis. Jie turi burnas, bet nekalba, turi akis, bet nemato, turi ausis, bet negirdi, turi nosis, bet neužuodžia, turi rankas, bet negali lytėti, turi kojas, bet nevaikšto. Panašūs į juos bus ir tie, kas juos dirba ir kas jais pasitiki“ (Psalmyno 115:4-8).
„Būkite ryžtingi“
11. Kas padės svyruojantiems asmenims ‛būti ryžtingiems’?
11 Paaiškinęs, kad stabmeldystė yra beprasmiška, Jehova nurodo savo tautai priežastis, kodėl reikia jam tarnauti: „Atminkite tai ir būkite ryžtingi, dėkitės į širdį, nusidėjėliai! Atminkite, kas buvo anksčiau, senų senais laikais: aš esu Dievas, ir nėra kito; aš — Dievas, ir nėra tokio kaip aš“ (Izaijo 46:8, 9). Tie, kurie svyruoja tarp teisingojo garbinimo ir stabmeldystės, tegul prisimena istoriją — ką Jehova yra padaręs. Taip jie įgaus ryžto elgtis teisingai ir greičiau sugrįš garbinti Jehovos.
12, 13. Su kuo kovoja krikščionys ir kaip jie gali laimėti?
12 Šie drąsinantys žodžiai nepraranda vertės. Nuoširdūs krikščionys, panašiai kaip izraelitai, turi grumtis su pagundomis ir savo pačių netobulybe (Romiečiams 7:21-24). Be to, jie kovoja dvasinę kovą su nematomu, tačiau labai galingu priešu. Apaštalas Paulius sako: „Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose“ (Efeziečiams 6:12).
13 Šėtonas ir demonai iš paskutiniųjų stengsis atitraukti krikščionis nuo teisingo garbinimo. Jei norime laimėti, klausykime Jehovos patarimo ir būkime ryžtingi. Kaip? Apaštalas Paulius aiškina: „Apsiginkluokite visais Dievo ginklais, kad galėtumėte išsilaikyti prieš velnio klastas.“ Jehova nesiunčia savo tarnų į kovą nepasirengusių. Dvasinei ginkluotei priklauso ir ‛tikėjimo skydas, su kuriuo užgesinamos visos ugningos piktojo strėlės’ (Efeziečiams 6:11, 16). Izraelitai, ignoruodami dvasines Jehovos dovanas, nusideda. Jeigu jie mąstytų apie galingus Jehovos darbus, ne sykį padarytus jų labui, tikrai nesiimtų bjaurios stabmeldystės. Tad pasimokykime iš jų pavyzdžio ir nesvyruodami darykime, kas teisu (1 Korintiečiams 10:11).
14. Kokį savo sugebėjimą Jehova pamini kaip įrodymą, kad jis yra vienintelis tikrasis Dievas?
14 Jehova sako: „Apreiškiu pabaigą nuo pat pradžios, iš anksto paskelbiu, kas dar įvyks. Tariu: ‛Mano užmojis bus įvykdytas!’ Aš įvykdysiu visa, kas sumanyta“ (Izaijo 46:10). Koks kitas dievas šiuo atžvilgiu gali lygintis su Jehova? Gebėjimas pranašauti yra ypatingas Kūrėjo dievystės ženklas. Tačiau kad pranašystės išsipildytų, įžvalgos negana. Žodžiai „Mano užmojis bus įvykdytas“ pabrėžia Dievo tikslo nekintamumą. Jehovos galia beribė, taigi niekas visatoje nesutrukdys jam įgyvendinti savo valios (Danieliaus 4:32 [4:35, Brb]). Pranašystės, kurios dar neišsipildė, tikrai išsipildys Jehovos nustatytu laiku (Izaijo 55:11).
15. Kaip nuostabiai pailiustruojamas Jehovos gebėjimas pranašauti ateitį?
15 Toliau Izaijo pranašystėje randamas nuostabus pavyzdys, kaip Jehova pranašauja ateitį ir ištesi savo žodžius: „Šaukiu iš rytų plėšrų paukštį, iš tolimos šalies žmogų, kad įvykdytų mano užmojį. Kaip kalbėjau, taip ir įvykdysiu, ką užsimojau, tą ir padarysiu“ (Izaijo 46:11). Jehova Dievas, ‛apreiškiantis pabaigą nuo pat pradžios’, pakreips žmonijos reikalus taip, kad įgyvendintų savo užmojį. Jis pašauks Kyrą iš rytų, iš Persijos, kur bus Kyro pamėgta sostinė Pasargadai. Lyg „plėšrus paukštis“, Kyras staiga ir netikėtai puls Babiloną.
16. Kaip Jehova užtvirtina savo pranašystę apie Babiloną?
16 Pranašystę apie Babiloną Jehova užtvirtina žodžiais „kaip kalbėjau, taip ir įvykdysiu“. Nors netobulas žmogus kartais žada neapgalvotai, Kūrėjas visada ištesi savo žodį. Jehova yra „nemeluojantis Dievas“, todėl būkime tikri: jeigu jis ‛užsimojo’, jis ir ‛padarys’ (Titui 1:2).
Netikinčios širdys
17, 18. Ką galima vadinti „sukietėjusios širdies žmonėmis“ a) senovėje? b) šiandieną?
17 Jehova vėl pranašiškai kreipiasi į babiloniečius: „Klausykite manęs, sukietėjusios širdies žmonės, esantys toli nuo teisumo“ (Izaijo 46:12, Brb). „Sukietėjusios širdies žmonėmis“ vadinami tie, kurie atkakliai ir nepalenkiamai priešinasi Dievo valiai. Be abejonės, babiloniečiai yra toli nuo Dievo. Iš neapykantos Jehovai ir jo tautai jie sugriauna Jeruzalę kartu su šventykla ir išvaro gyventojus į nelaisvę.
18 Skeptiškos ir netikinčios širdies žmonės šiandieną neklauso Karalystės žinios, skelbiamos visoje apgyventoje žemėje (Mato 24:14). Jie nenori pripažinti Jehovos teisėtu Visavaldžiu (Psalmyno 83:19 [83:18, Brb]; Apreiškimo 4:11). Širdimi jie „toli nuo teisumo“, tad priešinasi Dievo valiai (2 Timotiejui 3:1-5). Panašiai kaip babiloniečiai, jie nepaklūsta Jehovai.
Dievas nevėluos gelbėti
19. Kaip Jehova teisingai pasielgs su Izraeliu?
19 Paskutiniai Izaijo 46 skyriaus žodžiai kai ką pasako apie Jehovos asmenybę: „Aš pats įgyvendinu savo teisumą; jis nebetoli, mano išganymas nevėluos. Aš pats suteiksiu išganymą Sione, Izraeliui suteiksiu savo šlovę“ (Izaijo 46:13). Išlaisvindamas Izraelį, Dievas pasielgs teisingai. Jis neleis savo tautai užsibūti tremtyje. Išgelbėjimas Sionui ateis nustatytu laiku, „nevėluos“. Aplinkinės tautos matys, jog izraelitai atgavo laisvę, ir tai bus įrodymas, kad Jehova gali išgelbėti. O Babilono dievai Belis ir Nebojas visų akivaizdoje pasirodys nieko neverti, bejėgiai (1 Karalių 18:39, 40).
20. Kodėl krikščionys yra įsitikinę, kad Jehovos „išganymas nevėluos“?
20 Jehova 1919 metais išvadavo savo tautą iš dvasinės nelaisvės. Jis nepasivėlino. Tas atsitikimas ir senovės įvykiai (Babiloną sužlugdęs Kyro antpuolis) pakelia mūsų dvasią. Jehova žada sugriauti šią sugedusią pasaulio santvarką, išdildyti klaidatikystę (Apreiškimo 19:1, 2, 17-21). Vertinant žmogišku požiūriu, krikščioniui gali atrodyti, kad išgelbėjimas užtrunka. Tačiau kol ateis metas ištesėti pažadą, Jehova kantriai laukia, ir taip pasireiškia jo teisumas. Jehova juk ‛nenori, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų’ (2 Petro 3:9). Todėl neabejokime: bus kaip senovės Izraelio dienomis — „išganymas nevėluos“. Artinantis išgelbėjimo dienai, Jehova meilingai kviečia: „Ieškokite Viešpaties, kai galima jį rasti, šaukitės jo, kai jis arti. Tepalieka nedorėlis savo kelią ir nusidėjėlis — savo kėslus! Tegrįžta jis pas Viešpatį, kad jo pasigailėtų, pas mūsų Dievą, nes jis labai atlaidus“ (Izaijo 55:6, 7).
[Studijų klausimai]
[Iliustracijos 94 puslapyje]
Dievai neapsaugo Babilono nuo pražūties
[Iliustracijos 98 puslapyje]
Krikščionys privalo saugotis šiuolaikinių stabų
[Iliustracijos 101 puslapyje]
Pasiryžk daryti, kas teisinga
