Septynioliktas skyrius

Svetimšaliai renkasi į Dievo maldos namus

Izaijo 56:1-12

1, 2. Kas džiugaus buvo pranešta 1935 metais ir kuo tas įvykis reikšmingas?

DŽOZEFAS Rezerfordas 1935 metų gegužės 31 dieną Vašingtone kreipėsi į kongreso dalyvių minią. Jis aiškino, kas yra ta „milžiniška minia“, kurią apaštalas Jonas matė regėjime. Kalbos kulminacija buvo brolio Rezerfordo žodžiai: „Prašom atsistoti visus, kurie viliatės amžinai gyventi žemėje.“ Anot vieno dalyvio, „daugiau kaip pusė auditorijos atsistojo“. Tada oratorius tarė: „Žiūrėkite! Milžiniška minia!“ Kita dalyvė prisimena: „Iš pradžių klausytojai nuščiuvo, paskui nuvilnijo linksmas klegesys ir ilgai aidėjo garsūs plojimai“ (Apreiškimo 7:9).

² Tai buvo ypatingas momentas: pildėsi pranašystė, užrašyta maždaug prieš 2700 metų, mūsų Biblijose randama Izaijo 56 skyriuje. Kaip ir daugelis kitų Izaijo pranašysčių, ji duoda guodžiančių pažadų ir griežtų perspėjimų. Pirmiausia ji skirta Izaijo amžininkams, Dievo sandoros tautai, bet ir šiais laikais, praėjus daugeliui šimtmečių, ji tebėra aktuali.

 Ko reikia norint išsigelbėti

3. Ką privalo daryti žydai, jei nori, kad Dievas išgelbėtų?

³ Izaijo 56 skyrius prasideda perspėjimu žydams. Bet pranašo žodžių turėtų klausyti visi tikrieji garbintojai. Mes skaitome: „Taip kalba Viešpats: ‛Laikykitės teisingumo ir būkite dori, nes greitai ateis mano išganymas, greitai ims reikštis mano dorumas. Palaimintas žmogus, kuris tai daro, ir žmogaus sūnus, kuris to laikosi, švenčia šabą, jo neišniekindamas, ir sergstisi bet kokio pikto darbo’“ (Izaijo 56:1, 2). Judo gyventojai, norintys, kad Dievas išgelbėtų, privalo paklusti Mozės įstatymui, laikytis teisingumo ir teisiai gyventi. Kodėl? Todėl, kad pats Jehova yra teisus. Žmonės, siekiantys teisumo, yra laimingi, nes Jehova palankiai juos vertina (Psalmyno 144:15b).

4. Kodėl Izraeliui svarbu švęsti šabą?

⁴ Pranašystėje minima šabo diena, nes šabas yra svarbus Mozės įstatymo reikalavimas. O Judo gyventojai ignoruoja šabą — tai viena priežastis, kodėl jie ištremiami (Kunigų 26:34, 35; 2 Metraščių 36:20, 21). Šabas yra ypatingų Jehovos ir žydų tautos santykių ženklas. Švęsdami šabo dieną, žmonės parodo, jog vertina tuos santykius (Išėjimo 31:13). Šabo laikymasis primintų Izaijo amžininkams, kad Jehova yra Kūrėjas ir kad jis maloningai jų pasigaili (Išėjimo 20:8-11; Pakartoto Įstatymo 5:12-15). Be to, šabo įstatymas padėtų reguliariai, organizuotai garbinti Jehovą. Kartą per savaitę ilsėdamiesi nuo įprastų darbų, Judo gyventojai galėtų melstis, studijuoti Raštus, mąstyti.

5. Kaip krikščionims taikyti šabo principą?

 ⁵ O ką pasakytume apie krikščionis? Ar jie irgi skatinami švęsti šabą? Tiesiogiai — ne. Juk krikščionys nėra pavaldūs Mozės įstatymui ir todėl neprivalo laikytis šabo (Kolosiečiams 2:16, 17). Vis dėlto apaštalas Paulius aiškino, kad ištikimų krikščionių dar laukia „šabo poilsis“. Įeiti į šitą „šabo poilsį“ reiškia tikėti išgelbėjimu per Jėzaus išperkamąją auką ir nebepasikliauti vien darbais (Hebrajams 4:6-10). Izaijo pranašystės žodžiai apie šabą primena šiuolaikiniams Jehovos tarnams, kaip svarbu tikėti Dievo atvertu išgelbėjimo keliu, ugdytis artimus santykius su Jehova ir reguliariai, nepaliaujamai jį garbinti.

Paguoda svetimšaliui ir eunuchui

6. Apie kokias dvi žmonių grupes dabar kalbama?

⁶ Dabar Jehova kreipiasi į dvi grupes žmonių, norinčių jam tarnauti, bet pagal Mozės įstatymą negalinčių įeiti į žydų susirinkimą. Mes skaitome: „Svetimšalis, atėjęs pas Viešpatį, tenesako: ‛Viešpats tikrai išskirs mane iš savo tautos.’ Eunuchas tenekalba: ‛Štai aš — medis nudžiūvėlis’“ (Izaijo 56:3). Svetimšalis nerimauja būsiąs atskirtas nuo Izraelio, o eunuchas rūpinasi niekada neturėsiąs vaikų, giminės tęsėjų. Abiem grupėms reikia drąsos. Paskui matysim kodėl, o dabar aptarkime, kokią ribą Įstatymas nubrėžia tarp tokių žmonių ir Izraelio tautos.

7. Kokias ribas Izraelio Įstatymas nubrėžia svetimtaučiams?

⁷ Neapipjaustytiems svetimtaučiams neleidžiama garbinti drauge su Izraeliu. Pavyzdžiui, jiems nevalia  valgyti Paschos (Išėjimo 12:43). Svetimtaučiai, kurie akiplėšiškai nelaužo šalies įstatymų, priimami teisingai ir svetingai, bet su tauta jų nesieja jokie nuolatiniai saitai. Aišku, kai kurie pripažįsta Įstatymą, ir tai pažymima vyrus apipjaustant. Tada jie tampa prozelitais: įgyja teisę garbinti Jehovos namų kieme ir yra laikomi Izraelio susirinkimo nariais (Kunigų 17:10-14; 20:2; 24:22). Tačiau net prozelitai nėra pilnateisiai Jehovos sandoros su Izraeliu dalininkai ir nepaveldi jokio sklypo Pažadėtojoje žemėje. Kiti svetimtaučiai gali melstis šventyklos link ir, sprendžiant iš visko, jiems leidžiama per kunigus atnašauti aukas, jeigu tos aukos tinkamos pagal Įstatymą (Kunigų 22:25; 1 Karalių 8:41-43, Jr). Bet izraelitai neturi artimai su jais bičiuliautis.

Eunuchai gauna amžiną vardą

8. a) Kas Įstatyme buvo nurodyta dėl eunuchų? b) Kokias pareigas eunuchai gaudavo pagonių tautose ir ką kartais gali reikšti terminas „eunuchas“?

⁸ Eunuchas, gimęs net žydų šeimoje, negali būti pilnateisis Izraelio tautos narys (Pakartoto Įstatymo 23:2 [23:1, Brb]). * Bibliniais laikais kai kuriose pagonių tautose eunuchai turėjo ypatingą statusą  ir buvo įprasta kastruoti karo belaisviais paimtus vaikus. Eunuchai būdavo skiriami karaliaus rūmų pareigūnais. Eunuchas galėdavo dirbti „moterų saugotoju“, „sugulovių saugotoju“ arba karalienės patarnautoju (Esteros 2:3, 12-15; 4:4-6, 9). Nėra žinių, kad izraelitai būtų laikęsi šio papročio ar kad tarnybai karaliaus rūmuose būtų ypač pageidavę eunuchų. *

9. Kokius paguodos žodžius Jehova taria tikriems eunuchams?

⁹ Tikri eunuchai Izraelyje tegali ribotai garbinti Jehovą Dievą, be to, jie kenčia didelį pažeminimą, nes neturi palikuonių, kurie pratęstų giminę. O kaip paguodžia tolesni pranašystės žodžiai! Mes skaitome: „Juk taip kalba Viešpats: ‛Eunuchams, švenčiantiems mano šabus, noriai darantiems tai, kas man patinka, ir besilaikantiems mano Sandoros, aš duosiu savo Namuose ir savo mūruose paminklą ir vardą, vertingesnį už sūnus ir dukteris, duosiu jiems amžiną ir nemarų vardą“ (Izaijo 56:4, 5).

10. Kada pasikeitė eunuchų padėtis ir kokia galimybė jiems atsivėrė?

¹⁰ Ateis toks metas, kai tikras eunuchas tarnaus Jehovai laisvai, be jokių suvaržymų. Klusnūs eunuchai turės „paminklą“, arba vietą, Jehovos namuose ir vardą, vertingesnį už sūnus ir dukteris. Kada?  Tik po Jėzaus Kristaus mirties. Tuo laiku senoji Įstatymo sandora pakeičiama naująja sandora, ir etninį Izraelį pakeičia „Dievo Izraelis“ (Galatams 6:16). Paskui jau visi tikintieji gali deramai garbinti Dievą. Žmogaus kūno ypatumai netenka reikšmės. Ištikimi Dievui žmonės, kad ir kokie jie būtų, turi „amžiną ir nemarų vardą“. Jehova nepamirš jų ir įrašys jų vardus savo „atminimo knygoje“. Dievo skirtu laiku jie pakils gyventi amžinai (Malachijo 3:16; Patarlių 22:1; 1 Jono 2:17).

Svetimšaliai garbina kartu su Dievo tauta

11. Ką skatinami daryti svetimšaliai, kad gautų palaimų?

¹¹ O kaip svetimšaliai? Pranašystėje vėl kalbama apie juos, ir Jehovos žodžiai labai paguodžia. Izaijas rašo: „Ir svetimšalius, ateinančius pas Viešpatį, kad man tarnautų, kad mylėtų mano vardą ir taptų mano tarnais, visus, kurie švenčia šabą ir jo neišniekina, visus, kurie laikosi mano Sandoros, aš nuvesiu į savo šventąjį kalną ir pradžiuginsiu juos savo maldos Namuose. Malonios man bus jų deginamosios atnašos ir skerdžiamosios aukos ant mano altoriaus, nes mano Namai bus vadinami maldos namais visoms tautoms“ (Izaijo 56:6, 7).

12. Kaip kadaise buvo suprantama Jėzaus pranašystė apie „kitas avis“?

¹² Mūsų laikais „svetimšalių“ grupė išryškėjo pamažėle. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą jau buvo suprantama, kad išsigelbės ne vien tie žmonės, kurie  viliasi valdyti danguje su Jėzumi (šiandieną juos pažįstame kaip Dievo Izraelį). Biblijos tyrinėtojai žinojo Jėzaus žodžius, užrašytus Jono 10:16: „Ir kitų avių dar turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos klausys mano balso, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.“ Tos „kitos avys“ buvo laikomos žemiškąja klase. Bet dauguma Biblijos tyrinėtojų manė, kad kitos avys pasirodys Jėzaus Kristaus Tūkstantmečio valdymo eroje.

13. Kaip buvo suprasta, kad avys, minimos Mato 25-ajame skyriuje, turi pasirodyti paskutinėmis šios santvarkos dienomis?

¹³ Paskui buvo geriau suprasta kita Šventojo Rašto atkarpa, kurioje irgi kalbama apie avis, — Mato 25-ajame skyriuje užrašyta Jėzaus avių ir ožių alegorija. Kaip matyti iš alegorijos, avys gauna amžinąjį gyvenimą todėl, kad palaiko Jėzaus brolius. Vadinasi, jos sudaro atskirą klasę ir neprisiskaito prie pateptųjų Kristaus brolių. Los Andželo (Kalifornija, JAV) kongrese 1923 metais buvo paaiškinta, kad tos avys turi pasirodyti ne per Tūkstantmetį, o paskutinėmis šios santvarkos dienomis. Kodėl? Todėl, kad Jėzus papasakojo alegoriją atsakydamas į klausimą: „Kada tai bus, ir koks tavo atėjimo ir amžiaus pabaigos ženklas?“ (Mato 24:3, Jr)

14, 15. Kaip buvo geriau suprasta kitų avių padėtis pabaigos laiku?

¹⁴ XX amžiaus 3-iajame dešimtmetyje kai kurie Biblijos tyrinėtojai pajuto, kad Jehovos dvasia neliudija jiems apie dangiškąjį pašaukimą. Vis dėlto jie uoliai tarnavo Aukščiausiajam Dievui. Jų padėtis buvo geriau suprasta 1931 metais, kai išėjo knyga  „Apgynimas“, eilutė po eilutės analizuojanti biblinę Ezechielio pranašystę. Ten aiškinamas ir „vyro“ su raštininko reikmenimis regėjimas (Ezechielio 9:1-11). Jis eina per Jeruzalę ir ženklina kaktas visiems, kurie dūsauja ir verkia dėl daromų bjaurysčių. Šis „vyras“ vaizduoja Jėzaus brolius, pateptųjų krikščionių likutį, gyvenantį žemėje tada, kai teisiamas Jeruzalės atitikmuo — nominalioji krikščionybė. Paženklintieji yra kitos avys, gyvenančios tuo pat metu. Regėjime jų pasigailima, o atskalūniškąjį miestą pelnytai nubaudžia Jehovos nuosprendžio vykdytojai.

¹⁵ Pranašiška drama, pasakojanti apie Izraelio karalių Jehuvą ir jo bendražygį neizraelitą Jehonadabą, buvo geriau suprasta 1932 metais. Kaip Jehonadabas lydėjo ir palaikė Baalo garbinimo griovėją Jehuvą, taip kitos avys remia pateptuosius Kristaus brolius. Galiausiai 1935 metais pasidarė aišku, jog kitos avys, gyvenančios paskutinėmis šios santvarkos dienomis, sudaro milžinišką minią, apaštalo Jono matytą regėjime. Pirmą kartą tai buvo paaiškinta jau minėtame Vašingtono kongrese, kai brolis Džozefas Rezerfordas sutapatino su „milžiniška minia“ žmones, turinčius žemiškąją viltį.

16. Kokių privilegijų ir pareigų turi „svetimšaliai“?

¹⁶ Pamažu išaiškėjo, kad paskutinėmis dienomis „svetimšalių“ grupė yra labai svarbi Jehovos akyse. Jie ateina pas Dievo Izraelį garbinti Jehovos (Zacharijo 8:23). Kartu su ta dvasine tauta jie atnašauja  Dievui priimtinas aukas ir įžengia į šabo poilsį (Hebrajams 13:15, 16). Be to, jie garbina Dievo dvasinėje šventykloje, kuri, kaip ir Jeruzalės šventykla, yra „maldos namai visoms tautoms“ (Morkaus 11:17). Jie tiki Jėzaus Kristaus išperkamąja auka, ‛plauna savo drabužius ir juos išbalina Avinėlio krauju’. Jie „tarnauja [Jehovai] dieną naktį“ — nuolatos (Apreiškimo 7:14, 15).

17. Kaip šiuolaikiniai svetimšaliai laikosi naujosios sandoros?

¹⁷ Šiuolaikiniai svetimšaliai laikosi naujosios sandoros ta prasme, kad bendradarbiaudami su Dievo Izraeliu semiasi iš jos palaimų bei naudos. Nors jie  nėra naujosios sandoros dalininkai, visa širdimi paklūsta jos nuostatams. Tad Jehovos įstatymas yra jų širdyse ir jie pažįsta Jehovą kaip savo dangiškąjį Tėvą ir aukščiausią Valdovą (Jeremijo 31:33, 34; Mato 6:9; Jono 17:3).

18. Kas renkama pabaigos laiku?

¹⁸ Toliau Izaijo pranašystėje kalbama: „Tai žodis Viešpaties Dievo, kuris renka Izraelio išblaškytuosius: ‛Aš surinksiu per jį ir daugiau kitų, be jūsų, kurie jau esate surinkti’“ (Izaijo 56:8). Pabaigos laiku Jehova surinko „Izraelio išblaškytuosius“, pateptųjų likutį. Taip pat jis renka milžiniškos minios narius. Vieni ir kiti garbina taikoje, vienybėje, prižiūrimi Jehovos bei jo paskirtojo Karaliaus, Jėzaus Kristaus. Jie ištikimi Jehovos vyriausybei, kurios galva — Kristus, tad Gerasis Ganytojas suburia juos į vieningą, džiugią kaimenę.

Akli sargai, bebalsiai šunys

19. Kam kviečiami lauko ir miško žvėrys?

¹⁹ Ką tik pacituotus šiltus, drąsinančius žodžius pertraukia griežti, beveik šokiruojantys. Su svetimšaliais ir eunuchais Jehova pasiruošęs elgtis gailestingai. Bet daugelis žmonių, priskiriančių save prie Dievo susirinkimo, yra smerkiami. Jų laukia teismas. Jie net nenusipelno garbingų laidotuvių ir tinka tik išbadėjusiems žvėrims suėsti. Todėl skaitome: „Jūs, visi lauko žvėrys, ateikite prisiėsti, jūs, visi miško žvėrys!“ (Izaijo 56:9) Kokiu grobiu sotinsis laukiniai žvėrys? Toliau tai aiškinama pranašystėje.  Panaši neganda ištiks Dievo priešus Armagedono kare: jų kūnus les dangaus paukščiai (Apreiškimo 19:17, 18).

20, 21. Dėl kokių ydų religiniai vadovai pasidaro nieko verti?

²⁰ Toliau pranašystėje kalbama: „Mano sargai — akli, jie visi nieko nepastebi. Jie — kurti šunys, negalintys loti; tik sapnuoja, tyso ir mėgsta snausti. Jie rajūs šunys, jiems niekuomet negana, jie — piemenys be išmanymo; visi jie eina savais keliais, kiekvienas paiso vien savo naudos. ‛Ateikite, — sako, — aš atnešiu vyno! Paūžkime, gerdami stiprųjį gėrimą; kaip šiandien, taip bus ir rytoj, ir net dar smagiau’“ (Izaijo 56:10-12).

²¹ Religiniai Judo vadovai sakosi esą Jehovos garbintojai. Jie dedasi „sargais“, bet yra dvasiškai akli, bebalsiai ir mieguisti. Jeigu jie nesugeba budėti ir skelbti pavojaus, kokia iš jų nauda? Tokie religiniai vadai nieko nesupranta ir negali dvasiškai vadovauti romiems kaip avys žmonėms. Jie sugedę, pilni nepasotinamų savanaudiškų troškimų. Užuot klausę Jehovos, jie viską daro savaip, siekia nešvaraus pelno, piktnaudžiauja svaigalais ir kitus skatina taip elgtis. Jie nemąsto apie gresiančią Dievo bausmę ir žmonėms kalba, kad nereikia jaudintis — viskas bus gerai.

22. Kuo Jėzaus laikų religiniai vadovai panašūs į senovės Judo vadus?

²² Anksčiau savo pranašystėje Izaijas panašiai apibūdino neištikimus Judo religinius vadovus. Rašė, kad jie dvasiškai girti, apsnūdę, nesupratingi. Jie  apkrovė tautą žmonių tradicijomis, kalbėjo religines melagystes ir kreipėsi pagalbos į Asiriją, ne į Dievą (2 Karalių 16:5-9; Izaijo 29:1, 9-14). Jie tikrai nieko nepasimokė. Tokių pat vadų būta ir pirmajame amžiuje. Užuot priėmę Dievo Sūnaus atneštą gerąją naujieną, jie atstūmė Jėzų ir susimokė jį nužudyti. Jėzus atvirai pavadino juos ‛aklais vadovais’ ir pridūrė, kad „jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris“ (Mato 15:14).

 Šių laikų sargybiniai

23. Kokia Petro pranašystė apie religinius vadovus pildosi?

²³ Apaštalas Petras perspėjo, kad atsiras netikrų mokytojų, kurie suvedžios krikščionis. Jis rašė: „Buvo [Izraelio] tautoje ir netikrų pranašų, kaip ir tarp jūsų bus netikrų mokytojų, kurie slapta įves pražūtingų klaidamokslių, išsigindami net juos išpirkusio Valdovo, ir užsitrauks greitą žlugimą“ (2 Petro 2:1). Koks yra klaidingų mokymų ir netikrų mokytojų atskalūnybės vaisius? Ogi nominalioji krikščionybė, kurios religiniai vadovai šiandieną meldžia Dievo palaimų savo politiniams bičiuliams ir žada šviesią ateitį. Bažnyčių religiniai vadai pasirodo esą akli, bebalsiai ir dvasiškai mieguisti.

24. Kokia yra dvasinio Izraelio ir svetimšalių vienybė?

²⁴ Vis dėlto Jehova atveda milijonus svetimšalių, kad didžiuose dvasiniuose maldos namuose garbintų drauge su paskutiniais Dievo Izraelio nariais. Tie svetimšaliai, daugelio tautų, rasių ir kalbų atstovai, yra vieningi tarpusavyje ir su Dievo Izraeliu. Jie tvirtai tiki, kad išgelbėjimas ateina tik nuo Jehovos Dievo per Jėzų Kristų. Iš meilės Jehovai jie stoja pateptųjų Kristaus brolių pusėn ir balsiai išpažįsta savo tikėjimą. Juos labai guodžia įkvėpto apaštalo žodžiai: „Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas“ (Romiečiams 10:9).

[Išnašos]

[Studijų klausimai]

 [Iliustracija 250 puslapyje]

Šabas — tinkamas laikas melstis, studijuoti Raštus, mąstyti

[Iliustracijos 256 puslapyje]

Kitų avių padėtis buvo gerai išaiškinta Vašingtono kongrese 1935 metais (apačioje — krikšto nuotrauka, dešinėje — programa)

[Iliustracija 259 puslapyje]

Laukiniai žvėrys kviečiami puotauti

 [Iliustracijos 261 puslapyje]

Svetimšaliai ir Dievo Izraelis gyvena vienybėje