22 SKYRIUS

Kaip gyventi tarp dviejų kultūrų?

Ar bent vienas iš tavo tėvų yra imigrantas?

□ Taip □ Ne

Ar mokykloje kalba bei kultūra kitokia nei namuose?

□ Taip □ Ne

 „Mano tėvai italai ir atvirai reiškia šiltus jausmus. Dabar gyvename Britanijoje. Čia žmonės labai santūrūs ir mandagūs. O aš, rodos, nepritampu nei prie vienų, nei prie kitų — esu pernelyg itališkas britams ir pernelyg britiškas italams“ (Džozė, Anglija)

„Mokykloje mokytojas liepė žiūrėti į jį, kai jis šneka. Bet kai pažiūrėjau į akis tėčiui, kai jis kalbėjo, tai tėtis pasakė, kad esu įžūlus. Jaučiausi tampomas tarp dviejų kultūrų“ (Patrikas, imigrantų iš Alžyro sūnus, gimęs Prancūzijoje)

KAI tavo tėvai emigravo, juos pasitiko dideli sunkumai. Staiga atsidūrę tarp žmonių, kurie šneka kita kalba, kitaip rengiasi, laikosi kitokių papročių, jie akivaizdžiai išsiskyrė iš minios ir galbūt patyrė nepagarbų elgesį, pajautė išankstinį aplinkinių nusistatymą.

Ar tau tai pažįstama? Toliau aptarsime sunkumus, su kuriais tenka susidurti daugeliui jaunuolių. Pažymėk tą, kuris tau opiausias.

□ Pašaipos. Nora buvo dar visai maža, kai su šeima iš Jordanijos persikėlė į Šiaurės Ameriką. „Mūsų drabužiai buvo kitokie, todėl iš mūsų pasijuokdavo, — prisimena ji. — O amerikietiško humoro mes visai nesupratome.“

□ Identiteto krizė. „Gimiau Vokietijoje, — pasakoja Nadia. — Kadangi mano tėvai yra italai, vokiškai kalbėjau su akcentu ir mokiniai mokykloje mane vadino kvaila užsieniete. Bet kai nuvykstu į Italiją, suprantu, jog itališkai kalbu su vokišku akcentu. Taigi nebežinau, kas iš tikro esu. Kad ir kur nuvykčiau, visur esu užsienietė.“

 □ Kultūrų skirtis namie. Anos šeima imigravo į Angliją, kai jai buvo aštuoneri. „Mudu su broliu apsipratome Londone beveik iš karto, — sako ji. — Bet mano tėvams, kurie tiek metų gyveno Madeiroje, nedidelėje Portugalijos saloje, buvo sunku.“

Voena buvo trejų, kai kartu su tėvais iš Kambodžos persikėlė į Australiją. Mergina pasakoja: „Mano tėvai iki galo taip ir neprisitaikė prie naujos aplinkos. Tėtis dažnai nusimindavo ir susierzindavo, kai nesuprasdavau jo požiūrio ir mąstysenos.“

□ Kalbos barjeras namie. Jenas buvo aštuonerių, kai su namiškiais persikėlė iš Ekvadoro į Niujorką. Pragyvenęs JAV šešerius metus, jis sako: „Angliškai dabar kalbu dažniau nei ispaniškai. Mokytojai mokykloje šneka angliškai, draugai šneka angliškai, su broliu kalbamės irgi angliškai. Galva pilna angliškų žodžių, o ispaniškiems vietos lieka vis mažiau.“

Australijoje gimusi Li, kurios tėvai iš Kambodžos, pasakoja: „Kai kalbuosi su tėvais ir noriu tiksliai nupasakoti, ką jaučiu, suvokiu, kad jų kalba visko paaiškinti nemoku.“

Anksčiau minėta Nora sako: „Tėtis primygtinai reikalavo, kad namuose šnekėtumės jo gimtąja, arabų, kalba, bet mes nenorėjome. Mokytis arabiškai atrodė bereikalinga našta. Mūsų draugai kalbėjo angliškai. Televizijos laidas žiūrėjome tik anglų kalba. Tad kam mums ta arabų?“

Ką galėtum daryti?

Kaip rodo šie komentarai, su tokiais iššūkiais susiduria daugelis. Žinoma, būtų galima mėginti atsikratyti visų  tėvų kultūros elementų ir visiškai įsilieti į naująją aplinką, bet šitaip tik įskaudintum tėvus ir nusiviltum pats. Tad ar nebūtų geriau tuos iššūkius priimti ir stengtis pakreipti aplinkybes savo labui? Apsvarstyk tolesnius pasiūlymus.

Kaip žiūrėti į pašaipas. Kad ir ką darytum, visiems niekad neįtiksi, juk, kaip sakoma, kas nori mušti, lazdą visada ras (Patarlių 18:24, NW). Tad neverta nertis iš kailio mėginant pakeisti pašaipūnų nuostatą. „Pašaipūnas nemėgsta būti taisomas“, — išmintingai pasakė Saliamonas (Patarlių 15:12). Kandžios pastabos terodo šaipūno neišmanymą, o ne kokį pašiepiamojo trūkumą.

Kaip įveikti identiteto krizę. Visiškai normalu norėti būti kokioje socialinėje grupėje, tarkim, šeimoje ar vienos kultūros žmonių draugėje. Tačiau klaidinga manyti, kad priklausymas vienai ar kitai grupei lemia tavo vertę. Žmonės, deja, kartais taip mano, bet tik ne Dievas. „Dievas nėra šališkas, — pasakė apaštalas Petras. — Jam priimtinas bet kurios tautos žmogus, kuris jo bijo ir daro, kas teisu“ (Apaštalų darbų 10:34, 35). Jei nuoširdžiai stengsiesi elgtis, kaip patinka tikrajam Dievui, Jehovai, jis laikys tave savo šeimos nariu (Izaijo 43:10; Morkaus 10:29, 30). Ar berasi geresnį identiteto krizės sprendimą?!

 Ką daryti su kultūrų skirtimi namie. Beveik visose šeimose tarp tėvų ir vaikų būna nuomonių skirtumų. Tavo atveju tie skirtumai gali išryškėti dar labiau — tėvai reikalauja, kad laikytumeisi jų papročių, o tau norisi perimti naujosios šalies papročius. Kaip bebūtų, jei nori, kad tau gyvenime gerai sektųsi, turi prisiminti priesaką: „Gerbk savo tėvą ir motiną“ (Efeziečiams 6:2, 3).

Užuot spyriojęsis prieš nemėgstamus tėvų papročius, pamėgink suprasti, kodėl tėvai juos taip gerbia (Patarlių 2:10, 11). Paklausk savęs: „Ar tie papročiai kertasi su Biblijos principais? Jei ne, dėl ko konkrečiai man jie nepatinka? Kaip galėčiau tėvams pagarbiai paaiškinti, kaip jaučiuosi?“ (Apaštalų darbų 5:29) Be abejo, gerbti tėvus — suprasti jų požiūrį ir tinkamai išreikšti savo jausmus — bus daug lengviau, jei gerai mokėsi tėvų kalbą.

Kaip namie įveikti kalbos barjerą. Kai kurios šeimos pastebėjo, kad jeigu namuose susitaria bendrauti vien tik gimtąja tėvų kalba, vaikai gali išmokti gerai kalbėti abiem kalbomis. Kodėl taip nepabandžius ir jums? Gali dar tėvų paprašyti, kad išmokytų tave jų kalba rašyti. Vokietijoje užaugęs Stelis, kurio gimtoji kalba yra graikų, sako: „Tėvai kasdien aptardavo su manimi kokį nors Biblijos tekstą. Jie garsiai perskaitydavo, o aš užrašydavau. Dabar moku skaityti ir rašyti tiek graikiškai, tiek vokiškai.“

Koks dar privalumas? „Mokiausi tėvų kalbos, nes norėjau, kad mūsų emociniai, o ypač dvasiniai ryšiai būtų  kuo glaudesni, — sako anksčiau cituotas Džozė. — Išmokęs jų kalbą galėjau geriau suprasti jų jausmus. Be to, dabar ir jie geriau supranta mane.“

Tiltas, ne užkarda

Ar į savo kilmę žiūrėsi kaip į užkardą, skiriančią tave nuo kitų žmonių, ar kaip į tiltą, jungiantį tave su jais? Daug jaunų krikščionių suprato turį dar vieną priežastį tiesti tiltus tarp kultūrų. Jie nori pranešti kitiems imigrantams gerąją naujieną apie Dievo Karalystę (Mato 24:14; 28:19, 20). „Kaip puiku, kad galiu aiškinti Šventąjį Raštą dviem kalbomis! — džiaugiasi Salomonas, kuris  atsikraustė į Londoną penkerių. — Gimtąją kalbą buvau beveik užmiršęs, tačiau dabar, būdamas portugalų bendruomenėje, galiu laisvai kalbėti tiek angliškai, tiek portugališkai.“

Anksčiau cituota Nora matė, kad reikia skelbėjų, galinčių skelbti gerąją žinią arabiškai. Ji pasakoja: „Dabar lankau kalbos kursus ir stengiuosi prisiminti, ką esu pamiršusi. Mano požiūris pasikeitė. Dabar jau noriu, kad mane taisytų. Noriu išmokti.“

Žinoma, jei gerai perpranti dvi kultūras ir gali susikalbėti dviem ar daugiau kalbų, tai didelis privalumas. Šios žinios padeda geriau suprasti žmones ir atsakyti į jų klausimus apie Dievą (Patarlių 15:23). Anglijoje gimusi indų kilmės Priti aiškina: „Kadangi man pažįstamos dvi kultūros, tarnyboje jaučiuosi laisviau. Suprantu tiek vienų, tiek kitų įsitikinimus bei požiūrį.“

Gal ir tu galėtum savo aplinkybes laikyti privalumu, o ne trūkumu? Atmink, Jehova myli tave už tai, koks esi, o ne už tai, iš kur tu ar tavo šeima esate kilę. Kaip ir šiame skyriuje cituoti jaunuoliai, ar negalėtum panaudoti savo žinių ir patirties padėti savo tautiečiams pažinti Jehovą — mūsų nešališką, mylintį Dievą? Tai darydamas būtum išties laimingas! (Apaštalų darbų 20:35)

BIBLIJOS EILUTĖ

„Dievas nėra šališkas“ (Apaštalų darbų 10:34)

PATARIMAS

Jei bendraamžiai šaiposi iš tavęs dėl tavo kilmės, priimk jų replikas su humoru. Tada jiems veikiausiai pabos iš tavęs šaipytis.

AR ŽINOJAI... ?

Jei gerai kalbi bent dviem kalbomis, bus lengviau rasti darbą.

VEIKSMŲ PLANAS

Kad geriau išmokčiau tėvų kalbą, aš... ․․․․․

Savo tėvų šita tema norėčiau paklausti... ․․․․․

KAIP TAU ATRODO?

● Kodėl pažindamas tėvų kultūrą geriau pažinsi pats save?

● Kokie tavo privalumai, lyginant su jaunuoliais, turinčiais sąlytį tik su viena kultūra?

[Anotacija 160 puslapyje]

„Smagu, kad galiu padėti kitiems. Galiu paaiškinti Biblijos tiesas kalbantiems rusiškai, prancūziškai ir moldaviškai“ (Olegas)

[Iliustracija 161 puslapyje]

Į savo kilmę galėtum žiūrėti kaip į tiltą, jungiantį tave su kitais