2 SKYRIUS

Kodėl mes amžinai ginčijamės?

Pagal toliau aprašytą scenarijų Reičelė padarė tris klaidas, kurios privedė prie barnio. Kokias? Užrašyk ir palygink su  atsakymais, pateiktais 20 puslapyje.

․․․․․

 Trečiadienio vakaras. Septyniolikmetė Reičelė baigė namų ruošos darbus ir pagaliau pelnytai gali šiek tiek atsipūsti. Ji įsijungia televizorių ir klesteli į savo mėgstamą fotelį.

Kaip tyčia tarpduryje pasirodo mama ir nepatenkinta sako:

— Reičele, kodėl drybsai prie televizoriaus? Ar neturėtum padėti sesei ruošti pamokas? Tu niekada nedarai, ko tavęs prašo!

— Ir vėl prasideda... — burbteli Reičelė.

Mama palinksta į priekį:

— Ką pasakei, panele?

— Nieko, — išverčia akis Reičelė.

Dabar mama jau rimtai supyksta:

— Nedrįsk kalbėti su manimi tokiu tonu!

— O kokiu tonu tu su manim kalbi? — atšauna duktė.

Atokvėpis baigėsi... Prasidėjo dar vienas barnis.

AR TOKS scenarijus tau pažįstamas? Gal ir tu nuolat ginčijiesi su tėvais? Jei taip, pabandyk išanalizuoti padėtį. Dėl ko labiausiai nesutariate? Pažymėk atitinkamus langelius arba įrašyk prie „Kita“.

□ Tavo elgesys

□ Namų ruoša

□ Apranga

□ Laikas, kada grįžti namo

□ Pramogos

□ Draugai

□ Priešinga lytis

□ Kita ․․․․․

Nesvarbu, dėl ko susiginčytumėte, tiek tu, tiek tėvai po to jaučiatės bjauriai. Aišku, galėtum prikąsti liežuvį ir apsimesti, jog sutinki su viskuo, ką jie sako. Bet ar Dievas šito iš tavęs tikisi? Ne. Tiesa, Biblijoje liepiama gerbti tėvą ir motiną, tačiau joje taip pat raginama ugdytis nuovokumą bei sąmoningumą (Efeziečiams 6:2, 3;  Patarlių 1:1-4, Brb; Romiečiams 12:1). Ugdydamasis šias savybes susidarysi tvirtą nuomonę apie tam tikrus dalykus, ir ji gal bus kiek kitokia nei tėvų. Tačiau šeimoje, kurioje laikomasi Biblijos principų, tėvai ir vaikai moka bendrauti ramiai, nors jų nuomonės sutampa ir ne visais klausimais (Kolosiečiams 3:13).

Kaip išreikšti savo mintis, kad paprastas pokalbis nevirstų žodžių karu? Lengva pasakyti: „Čia tėvai kalti. Jie nuolat sekioja man iš paskos!“ Bet pagalvok, argi lengva pakeisti kitus žmones, ar lengva pakeisti tėvus? Jei ir gali ką pakeisti, tai tik save patį. Tad žinok: jeigu, kiek nuo tavęs priklauso, stengsiesi sušvelninti padėtį, labiau tikėtina, kad tėvai nepraras savitvardos ir į tavo žodžius įsiklausys.

Nagi, pažiūrėkime, ką tu gali daryti, kad ginčai liautųsi. Pamėgink pritaikyti tolesnius pasiūlymus ir įgysi tokių bendravimo įgūdžių, kad nustebinsi ir tėvus, ir net save patį.

● Prieš atsakydamas pagalvok. Pasijutęs kaltinamas, susilaikyk ir neleptelėk, kas iškart šauna į galvą. Tarkim, mama tau sako: „Kodėl nesuplovei indų? Niekada nepadarai, ko tavęs prašo!“ Tuomet pyktelėjęs galbūt atkerti: „Ko tu ant manęs užsisėdai?!“ Bet pasitelk nuovoką. Pamėgink įžvelgti, kas už mamos žodžių slypi. Dažniausiai teiginių su žodžiais „visada“ ir „niekada“ nereikėtų suprasti tiesiogiai. Vis dėlto tai gali būti tam tikras signalas. Koks?

 Galbūt mama jaučiasi, kad jai užkrauta per daug namų ruošos darbų, ir dėl to yra suirzusi. Gal jai tereikia patikinimo, kad ją supranti. Todėl atkirsdamas: „Ko tu ant manęs užsisėdai?!“ nieko gero nepasieksi, tik susipyksi! Tad kodėl gi mamos nenuraminus? Pavyzdžiui, galėtum pasakyti: „Žinau, kad esi pavargusi, mama. Tuoj suplausiu.“ Tik tenebūna tavo balse nė gaidelės sarkazmo! Jei būsi atjautus, mama tikriausiai suminkštės ir pasakys, dėl ko pasikarščiavo. *

Užrašyk, kokia tėčio ar mamos replika galėtų tave išprovokuoti ginčytis.

․․․․․

Dabar sugalvok, kokiais žodžiais parodytum suprantąs, kaip jis ar ji jaučiasi.

․․․․․

● Kalbėk pagarbiai. Mišelė iš patirties žino: svarbu tai, kaip ji su savo mama kalba. „Kad ir apie ką kalbėtume, — sako ji, — mamai vis nepatinka mano balso tonas.“ Jei ir tau taip dažnai būna, mokykis kalbėti ramiai ir neskubėdamas, nevartyk akių ir nereikšk savo nepasitenkinimo kitokia kūno kalba (Patarlių 30:17). Jeigu jauti,  kad tuoj pratrūksi, mintyse trumpai pasimelsk (Nehemijo 2:4). Suprantama, Dievą pagalbos reikia prašyti ne tam, kad tėvai nuo tavęs atstotų, o kad susitvardytum ir nešliūkštelėtum daugiau alyvos į ugnį (Jokūbo 1:26).

Užrašyk, ko tau reikėtų išmokti nebesakyti ar nebedaryti, kai kalbiesi su tėvais.

Žodžiai:

․․․․․

Kūno kalba:

․․․․․

● Išklausyk. Biblijoje teigiama: „Kur daug kalbama, ten netrūksta kaltės“ (Patarlių 10:19). Leisk mamai ar tėčiui viską pasakyti ir atidžiai klausykis. Jei ir knietės pasiteisinti, nepertraukinėk. Tiesiog klausykis. Kai jie baigs, galėsi laisvai pasakyti, ką manai, ar ko nors paklausti. O jeigu pulsi įrodinėti savo tiesą neišklausęs,  padėtį gali tik pabloginti. Net jeigu turi daug ką pasakyti, dabar tikriausiai yra „laikas tylėti“ (Mokytojo 3:7).

● Noriai atsiprašyk. Jei vienaip ar kitaip prisidėjai prie to, kad kivirčas kiltų, visada neprošal ištarti „atsiprašau“ (Romiečiams 14:19). Gali atsiprašyti net už tai,  kad ginčas apskritai prasidėjo. Jei sunku tą pasakyti žodžiu, parašyk atsiprašymo raštelį. Tada, taip sakant, nueik dar vieną mylią, — stenkis nebedaryti to, kas privedė prie konflikto (Mato 5:41). Sakykim, nesutarimas kilo todėl, kad nepadarei namuose kokio nors darbo. Kodėl tau maloniai nenustebinus tėvų ir nepadarius to darbo be paraginimų, net jeigu jo ir nemėgtum? Juk tai kur kas geriau, nei vėliau klausytis priekaištų, kad esi nepareigingas (Mato 21:28-31). Pamąstyk, ką laimėtum stengdamasis sumažinti įtampą tarp savęs ir tėvų.

Konfliktų kyla ir laimingose šeimose, tik jos moka juos taikiai išspręsti. Mokykis čia aptartų bendravimo įgūdžių ir pamatysi, jog gali išsiaiškinti su tėvais netgi jautrius klausimus, — ir be ginčo!

KITAME SKYRIUJE

Gal manai, kad tėvai turėtų duoti tau daugiau laisvės? Jei taip, ką galėtum daryti?

[Išnaša]

BIBLIJOS EILUTĖ

„Teisus žmogus apmąsto, kaip atsakyti“ (Patarlių 15:28)

PATARIMAS

Kai tėvai su tavimi kalba, išjunk muziką, padėk į šalį knygą ar žurnalą ir žiūrėk į akis.

AR ŽINOJAI... ?

Pastangos išspręsti konfliktą arba jo išvengti išeis į gera tau. Biblijoje sakoma, kad „žmogaus gerumas teikia gera jam pačiam“ (Patarlių 11:17).

VEIKSMŲ PLANAS

Iš dalykų, aptartų šiame skyriuje, labiausiai man reikėtų mokytis... ․․․․․

Pasižadu pradėti nuo (įrašyk datą) ․․․․․

Savo tėvų šita tema norėčiau paklausti... ․․․․․

KAIP TAU ATRODO?

● Kodėl kai kas iš tavo bendraamžių mokėjimą nuginčyti kitą laiko dideliu privalumu?

● Kodėl mėgstantį ginčytis Jehova laiko kvailu? (Patarlių 20:3)

● Ką laimėsi stengdamasis sumažinti įtampą tarp savęs ir tėvų?

[Anotacija 18 puslapyje]

„Malonu, kai kartais mama pasako „atleisk“ ir apkabina mane. Tuomet mudvi viską pamirštam. Aš irgi stengiuos taip daryti. Kai įveiki savo išdidumą ir nuoširdžiai ištari „atleisk“, laimi labai daug, nors, pripažįstu, tai nėra lengva“ (Loren)

[Rėmelis 20 puslapyje]

 Atsakymai

1. Sarkastiškai burbtelėdama („Ir vėl prasideda...“) mamą tik dar labiau suerzino.

2. Padėtį dar pasunkino nepagarbi veido išraiška.

3. Atsikalbinėjimas („O kokiu tonu tu su manim kalbi?“) prie gero nepriveda.

[Iliustracija 19 puslapyje]

Ginčytis su tėvais — tarsi bėgti vietoje. Išeikvosi daug jėgų, bet niekur nenusigausi