Sektinas pavyzdys. Jokūbas

Jokūbas ir jo brolis Ezavas nebendrauja jau daug metų. Ezavas Jokūbo tiesiog nekenčia. Vis dėlto Jokūbas imasi iniciatyvos ištaisyti padėtį, nors iš tikrųjų ir nėra broliui niekuo nusikaltęs. Jis pasirengęs nusileisti. Jokūbas siekia ne įrodyti savo teisumą, o laimėti brolio širdį. Savo vertybėms jis nenusižengia, atsiprašymo irgi nereikalauja — tiesiog stengiasi susitaikyti su broliu (Pradžios 25:27-34; 27:30-41; 32:4-23 [32:3-22, Brb]; 33:1-9).

O kaip tu sprendi nesutarimus su namiškiais? Kartais gal neabejosi, kad esi visiškai teisus, o brolis, sesuo, tėtis ar mama klysta. Veikiausiai tuomet lauki, kol pirmą žingsnį žengs kitas? O gal geriau daryti kaip Jokūbas? Ar esi linkęs — nepažeisdamas Biblijos principų — nusileisti dėl taikos? (1 Petro 3:8, 9) Jokūbas neleido, kad išdidumas sutrukdytų susitaikyti. Jis nusižemino ir laimėjo brolį. Ar tu padarytum taip dėl savo namiškių?