Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Dvilypis gyvenimas — ar kam nors būtina apie tai žinoti?

Dvilypis gyvenimas — ar kam nors būtina apie tai žinoti?

16 SKYRIUS

Dvilypis gyvenimas — ar kam nors būtina apie tai žinoti?

□ Piktnaudžiavimas alkoholiu

□ Bičiulystė su žmonėmis, kurie, tėvų manymu, nėra tinkama draugija

□ Žlugdanti muzika

□ Audringi vakarėliai

□ Slapti pasimatymai

□ Smurtiniai ar amoralūs filmai

□ Smurtiniai vaizdo žaidimai

□ Nešvanki kalba

PERŽVELK sąrašą kairėje. Ar esi įsitraukęs į kokią nors iš tų blogybių ir tėvai nieko apie tai nežino? Jei taip, greičiausiai suvoki, jog elgiesi negerai. Turbūt jautiesi kaltas, tave kamuoja sąžinė (Romiečiams 2:15). Bet vien pagalvojus, kad reikėtų tėvams prisipažinti, pasidaro baisu. Pamėginęs įsivaizduoti, kokia būtų jų reakcija, gal imi svarstyti: „Jeigu nežinos, tai ir širdies jiems neskaudės.“ Bet ar supranti, kad tavo elgesys gali reikšti, jog gyveni dvilypį gyvenimą? O kas galėjo prie to privesti?

Laisvės troškimas

Biblijoje sakoma, kad atėjus metui „vyras paliks tėvą ir motiną“ (Pradžios 2:24). Aišku, tas pats pasakytina ir apie moterį. Noras suaugti, būti savarankiškam, pačiam priimti sprendimus visai natūralus. Todėl kai tėvai uždraudžia ką nors, kas, jų manymu, neprotinga ar nederama, ne vienas jaunuolis ima maištauti.

Tiesa, kai kurie tėvai gali atrodyti esą pernelyg griežti. „Mums, galima sakyti, visai neleidžia žiūrėti filmų“, — skundžiasi paauglė, vardu Kim. Ji dar priduria: „Tėtis neleidžia klausytis ir beveik jokios muzikos.“ Kai kurie jaunuoliai, suvaržyti taisyklių, kurios, jų manymu, yra nereikalingos ir nepagrįstos, ima pavydėti savo bendraamžiams, turintiems, regis, daug daugiau laisvės.

Mergina, vardu Tami, nurodo dar vieną priežastį, kodėl kai kurie užsideda dvilypio gyvenimo kaukę: jie siekia bendramokslių pripažinimo. „Pradėjau nuo keiksmažodžių, — prisimena Tami. — Jaučiau, kad šitaip vis labiau pritampu prie kitų. Paskui retsykiais parūkydavau. Taip pat ėmiau vartoti alkoholį, neretai pasigerdavau. Tada pradėjau susitikinėti su vaikinais. Darydavau tai slapta, nes mano tėvai griežti ir nebūtų šito leidę.“

Panašiai buvo ir su paaugliu, vardu Pitas: „Augau Jehovos liudytojų šeimoje. Labai bijojau, kad dėl to iš manęs šaipysis.“ Kaip Pitas su savo baime kovojo? „Siekiau būti pripažintas, — sako jis. — Meluodavau ir prigalvodavau visokių pasiteisinimų, kodėl per šventes negaunu dovanų.“ Iš pradžių Pitas darė sau, taip sakant, mažų nuolaidų, bet neilgai trukus įsidrąsino ir jo nusižengimai tapo kur kas rimtesni.

Jam nieko nėra paslėpta

Dvilypis gyvenimas nėra kažkas nauja. Taip gyveno kai kurie senovės izraelitai. Jie manė, kad apie slaptus jų darbus niekas nesužinos, bet pranašas Izaijas juos įspėjo: „Vargas tiems, kurie nuo Viešpaties giliai nuslepia savo planus! Jie patamsyje daro savo darbus, sakydami: ‘Kas mus mato? Kas mus pažįsta?’“ (Izaijo 29:15) Tie izraelitai visai pamiršo, kad jų darbus mato Dievas. Atėjus metui jis pašaukė už juos atsiskaityti.

Lygiai taip yra ir šiandien. Net jeigu savo netinkamą elgesį nuslėpti nuo tėvų ir pavyksta, nuo Jehovos akių nieko nepaslėpsi. Hebrajams 4:13 sakoma: „Joks kūrinys nėra paslėptas nuo jo žvilgsnio — visa yra nuoga ir atidengta akims to, kuriam duosime apyskaitą.“ Tad ar išvis apsimoka slapukauti? Turėk omenyje: nors sueigose ir būtum užsidėjęs dievotumo kaukę, Dievui mielas nebūsi. Jehova mato, kada širdis žmonių, reiškiančių jam pagarbą lūpomis, iš tikro yra toli nuo jo (Morkaus 7:6).

Ar suvoki, kad tie, kas gyvena dvilypį gyvenimą, skaudina Jehovą? Ar tai apskritai įmanoma? Ir dar kaip! Senovės izraelitai „Izraelio Šventajam skaudino širdį“ niekindami jo Įstatymą (Psalmyno 78:41). Kaip tad jam skaudu, kai jaunuoliai, tėvų auklėjami ir protinami taip, kaip moko Jehova, slapta daro negerus darbus (Efeziečiams 6:4).

Taisyk padėtį

Iš tiesų, apie tai, ką darai slapta, privalai prisipažinti Dievui, išsipasakoti tėvams ir pats įsisąmoninti, jog elgiesi blogai. Žinoma, po viso šito gal jausi gėdą, gal būsi sudrausmintas (Hebrajams 12:11). Tarkim, buvai įpratęs meluoti ir apgaudinėti. Reikės laiko, kad tėvai vėl imtų tavimi pasitikėti. Ir nenustebk, jeigu jie labiau apribos tavo laisvę. Vis dėlto prisipažinti turėtum. Kodėl?

Apsvarstyk tokį pavyzdį. Sakykim, su šeima išsiruošei į žygį. Tėvai tau liepia laikytis greta, bet tu nepaklūsti ir, jiems nematant, išsuki iš kelio. Galiausiai pasiklysti. Staiga pajunti, kad klimpsti į liūną! Ar būtų gėda šauktis pagalbos? Ar imtum nuogąstauti, kad tėvai tave išbars dėl neklusnumo? Tikrai ne! Šauktum visa gerkle.

Jeigu gyveni dvilypį gyvenimą, tau irgi nedelsiant reikia pagalbos. Žinoma, laiko atgal neatsuksi ir praeities nepakeisi. Bet ateitis — tavo rankose. Kad ir kaip nelengva ir nemalonu būtų, išmintinga kuo greičiau ieškoti pagalbos, kol sau ir savo namiškiams nepakenkei dar labiau. Jei nuoširdžiai atgailausi dėl savo elgesio, Jehova bus tau gailestingas (Izaijo 1:18; Luko 6:36).

Tad pasakyk tėvams visą tiesą. Pripažink sau, kad juos įskaudinai. Priimk sudrausminimą. Taip elgdamasis pradžiuginsi ir juos, ir Jehovą. Be to, apvalęs sąžinę, ir pats pajusi didžiulį palengvėjimą (Patarlių 27:11; 2 Korintiečiams 4:2).

KITAME SKYRIUJE

Tu ir bendraklasiai turite daug bendra. Ką turėtum žinoti apie bičiulystę su bendramoksliais?

BIBLIJOS EILUTĖ

„Kas slepia savo kaltes, tam nesiseks, o kas jas išpažįsta ir nebenusikalsta, tas susilauks gailestingumo“ (Patarlių 28:13)

PATARIMAS

Savo klaidų nesumenkink, bet ir saugokis pesimizmo spąstų. Nepamiršk, kad Jehova pasiruošęs atleisti (Psalmyno 86:5).

AR ŽINOJAI... ?

Kartais kaltės jausmas išeina į naudą — paskatina asmenį taisytis. Tačiau tas, kas nesiliauja daręs nuodėmių, gadina savo sąžinę. Ji tampa nejautri, panašiai kaip oda, surambėjusi po nudegimo (1 Timotiejui 4:2).

VEIKSMŲ PLANAS

Kad gyvenu dvilypį gyvenimą (jei taip yra iš tikrųjų), pasipasakosiu... ․․․․․

Ištversiu bet kokį drausminimą, jei galvosiu, kad... ․․․․․

Savo tėvų šita tema norėčiau paklausti... ․․․․․

KAIP TAU ATRODO?

● Kodėl kai kurie paaugliai pradeda gyventi dvilypį gyvenimą?

● Kokios būna dvilypio gyvenimo pasekmės?

● Kodėl verta stengtis netinkamą gyvenseną pakeisti?

[Anotacija 140 puslapyje]

„Manau, jaunuoliai turėtų pasisakyti, kad yra krikščionys ir kad laikosi aukštų moralės normų. Ir kuo greičiau — tuo geriau. O jei ilgai atidėliosi, vėliau bus tik sunkiau“ (Linda)

[Iliustracija 141 puslapyje]

Jei klimpsti į dvilypio gyvenimo liūną, turi šauktis pagalbos