11 skyrius

Ar mano rūbai parodo, koks iš tiesų aš esu?

„JIS ne per trumpas, — Pegi suriko tėvams. — Jūs tiesiog senamadžiai!“ Ji nubėgo į savo kambarį — taip baigėsi ginčas dėl sijono, kuriuo ji norėjo apsirengti. Galbūt ir tau yra tekę panašiai susiginčyti, kai tėvas, mokytojas arba darbdavys supeikė tavo mėgstamą rūbą. Tu pavadinai jį kasdienišku, jie — netvarkingu. Tau jis elegantiškas, jiems — neskoningas arba nepadorus.

Reikia pripažinti, skoniai skiriasi ir tu turi teisę apsispręsti. Tačiau ar tai reiškia, kad gali rengtis bet kaip?

Ar teisingas įspūdis?

„Tavo rūbai, — sako mergina Pem, — iš tiesų parodo, kas tu esi ir ką manai apie save.“ Taip, rūbai padaro įspūdį, kažką pasako kitiems apie tave. Rūbai tyliai byloja apie rūpestingumą, tvirtumą bei aukštas dorovės normas. Arba jie aiškiai liudija apie maištingumą ir nepasitenkinimą. Jie netgi padeda atpažinti asmenį. Kai kurie jaunuoliai dėvi apdriskusius drabužius, rengiasi prastais arba tam tikros firmos pagamintais brangiais madingais rūbais. Kiti rengiasi taip, kad gundytų priešingą lytį arba atrodytų vyresni, negu yra iš tikrųjų.

Tad nesunku suprasti, kodėl rūbai tokie svarbūs daugeliui jaunuolių. Tačiau Džonas T. Molojus, leidinio Dress for Success autorius, įspėja: „Mūsų rūbai  padaro didžiulį įspūdį žmonėms, kuriuos sutinkame, ir labai veikia jų elgesį su mumis.“

Nenuostabu, jog tavo tėvams labai rūpi, kaip tu rengiesi! Jiems tai ne tik asmeniško skonio reikalas. Jie nori, kad tu padarytum teisingą įspūdį — įspūdį protingo, atsakingo žmogaus. Tačiau ar tavo rūbai parodo tai? Kuo vadovaujiesi juos rinkdamasis?

„Aš darau viską, ko tik nori mano draugai“

Daugelis jaunuolių rūbais išreiškia savo nepriklausomybę ir individualumą. Tačiau tavo, kaip jaunuolio, asmenybė vis dar nepastovi — vystosi, keičiasi. Tad nors tu nori išreikšti save, tu galbūt nesi visiškai tikras, ką turėtum išreikšti ir kaip. Todėl kai kurie jaunuoliai rengiasi keistai, stebinančiai. Tačiau užuot išreiškę savąją „asmenybę“, jie paprasčiausiai atkreipia dėmesį į savo nesubrendimą, nekalbant jau apie tai, kad glumina tėvus.

Kiti jaunuoliai paprasčiausiai nusprendžia rengtis kaip jų bendraamžiai; tada jie mano esą saugūs ir pritampą prie grupės. Žinoma, nėra bloga norėti taikytis prie žmonių. (Palygink 1 Korintiečiams 9:22.) Tačiau ar krikščionis iš tiesų norėtų, kad kiti apie jį galvotų kaip apie netikintį jaunuolį? Be to, argi išmintinga bet kokia kaina siekti bendraamžių pritarimo? Viena mergina prisipažino: „Aš darau viską, ko nori  mano draugai, kad tik jie nieko nepasakytų.“ Tačiau kaip tu vadini žmogų, kuris visiškai priklauso nuo kito asmens ir pasiduoda kito įnoriams bei užgaidoms? Biblija atsako: „Argi nežinote, kad pasiduodami kam nors. . . tarnauti jūs iš tiesų tampate vergais to, kurio klausote“ (Romiečiams 6:16).

Jaunimo tarpe „prisiderinimas gali būti toks svarbus, jog atrodo, kad grupės nariai pasidaro kone grupės normų kaliniais ir pasikliauja jų [savo bendraamžių] patarimais kaip rengtis, kalbėti, ką daryti ir netgi ką galvoti bei tikėti“ (Adolescence: Transition From Childhood to Maturity).

Tačiau ar tavo draugai kompetentingi duoti tokį patarimą? (Palygink Mato 15:14.) Argi jie bręsdami nepatiria tokių pat emocinių skausmų kaip ir tu? Tad argi išmintinga paklusniai leisti jiems nustatinėti tau normas, juo labiau, kai jos prieštarauja tavo sveikai nuovokai arba vertybėms ir tavo tėvų norams?

Šiandien populiaru — rytoj nebe

Kiti jaunuoliai žiūri madų vėjų krypties. Tačiau kokie audringi tie vėjai! Mums primenami Biblijos žodžiai: „Šio pasaulio scena keičiasi“ (1 Korintiečiams 7:31, NW). Todėl kas šiandien madinga, rytoj gali stebėtinai greitai (jau nekalbant, kiek tai atsieis) pasenti. Suknelės trumpinamos ir vėl ilginamos, kelnių klešnės platinamos ir siaurinamos — visa tai naudinga gamintojams ir rūbų modeliuotojams,  kurie labai pasipelno iš nesunkiai valdomos visuomenės.

Pavyzdžiui, pagalvok, kokie geidžiami prieš kelerius metus buvo džinsai. Džinsai staiga pasidarė labai madingi. Žmonės mokėjo beprotiškai daug, kad galėtų būti „vaikščiojančios reklamos“ tokiems pavadinimams kaip Kalvinas Kleinas ar Glorija Vanderbilt. „Žmonėms reikia vardo“, — paaiškino Elis Kaplanas, kompanijos, gaminančios „Sergio Valente“ džinsus, prezidentas. Tačiau kas yra tas ponas „Valente“, kurio populiarus vardas taip ryškiai išsiuvinėjamas ant džinsų kišenių? „Tokio nėra“, — pranešama Newsweek. Paaiškindamas tai Kaplanas pats paklausė: „Kas gi pirktų Elio Kaplano džinsus?“

‛Bet argi bloga madingai rengtis?’ — galbūt paklausi tu. Nebūtinai. Bibliniais laikais Dievo tarnai rengdavosi jų vietovėje įprastais rūbais. Pavyzdžiui, Biblijoje sakoma, kad Tamara dėvėjo dryžuotą drabužį, „nes tokius rūbus dėvėdavo karaliaus dukterys mergaitės“ tomis dienomis (2 Samuelio 13:18, Brb red.).

 Bet ar derėtų vergauti madai? Viena mergina skundėsi: „Parduotuvėje pamatai madingas kelnes, kokias visi mūvi, ir sakai: ‛Mama, nupirk man šitas kelnes’, o ji atsako: ‛Ne, aš galiu pasiūti tokias namuose.’ Aš sakau: ‛Bet tu nesupranti. Aš noriu šitų kelnių.’“ Tačiau iš tiesų argi būdamas marionete madų kūrėjų rankose neprarasi savo individualumo, ar nebus užgožta tavo tikroji asmenybė? Kodėl tave turėtų veikti rėkiančios reklamos, šūkiai ir kūrėjų vardai?

Biblijoje, Romiečiams 12:2 (Brb red.), mums sakoma: „Neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia.“ Kokia yra ‛priimtina Dievo valia’ dėl tavo rūbų pasirinkimo?

‛Kuklūs ir tvarkingi’

Pirmajame laiške Timotiejui 2:9 (NW) krikščionys skatinami ‛puoštis tvarkingais rūbais, kukliai ir santūriai’. „Tvarkingi rūbai“, suprantama, yra dailūs ir švarūs. „Kukliai“ reiškia atsižvelgiant į aplinkybes. Puikiai pasiūtas kostiumas galbūt tiks darbe, tačiau visiškai nederės paplūdimyje! Ir priešingai, būtų absurdiška vilkėti maudymosi kostiumėlį darbo kabinete.

Todėl jaunuoliai Jehovos Liudytojai turėtų rūpintis, kad jų rūbai, kuriuos vilki krikščionių sueigose arba skelbdami kitiems, nebūtų per daug kasdieniški, bet parodytų juos esant jaunus Dievo tarnus. Prisimink Pauliaus žodžius iš 2 Korintiečiams 6:3, 4: „Mes niekam jokiu atžvilgiu neduodame akstino nupulti, kad mūsų tarnystė nebūtų peiktina. Priešingai: visa kuo mes pasirodome Dievo tarnai.“

 Būti kukliam reiškia atsižvelgti ir į kitų nuomonę. Kaip sako apaštalas Paulius, prieš ką nors darydamas krikščionis turi pagalvoti ne tik apie savo, „bet [ir] apie kito sąžinę“ (1 Korintiečiams 10:29). Argi tau neturėtų ypač rūpėti tavo tėvų sąžinė?

Kodėl naudinga deramai rengtis

Biblijoje pasakojamas atvejis, kai karalienei Esterai reikėjo nueiti pas savo vyrą, karalių. Tačiau toks nelauktas pasirodymas galėjo būti mirtimi baustinas nusikaltimas! Be abejo, Estera karštai meldė Dievo pagalbos. Bet ji atkreipė dėmesį ir į savo išvaizdą — „apsirengė karališkais rūbais“, kaip ir dera tokia proga! „Karalius pamatė karalienę Esterą, stovinčią kieme, ir ji atrado malonę jo akyse“ (Esteros 5:1, 2, Brb red.).

Patrauklūs, kuklūs rūbai gali padėti tau padaryti gerą įspūdį tariantis su darbdaviu dėl darbo. Vieno centro, konsultuojančio karjeros klausimais, direktorė Viki L. Baum sako: „Kai kurios moterys eidamos tartis dėl darbo sutrinka. Manydamos, kad eina tarytum į pasimatymą, jos apsirengia gundančiai.“ Kokie rezultatai? „Tai sumenkina jūsų profesionalumą.“ Ji pataria nesivilkti „apsitempusių ar gundančių rūbų“.

Jauni vyrai, ieškantys darbo, taip pat turėtų stengtis rengtis tvarkingai. Džonas T. Molojus pažymi, kad verslininkai „susišukuoja plaukus ir nusiblizgina batus. To paties jie tikisi ir iš kitų vyrų“.

O nekuklūs rūbai gali padaryti žalos tavo santykiams su kitais. Leidinyje Psychology Today minima paauglių apklausa parodė, kad „gili iškirptė, trumpos kelnės, apsitempę džinsai arba liemenėlės nedėvėjimas“ vyrams gali atrodyti kaip seksualinis pasiūlymas. Vienas jaunuolis prisipažino: „Man gan sunku mąstyti apie jaunas moteris tik dorai, kai matau, kaip jos rengiasi.“ Kai rengiesi kukliai, žmonės gali suprasti,  kokios tavo vidinės savybės. Jeigu nesi įsitikinęs, ar tam tikras rūbas yra kuklus, paprašyk savo tėvų patarimo.

Puošti ‛vidinį žmogų’

Apaštalas Petras skatino krikščionis puoštis „paslėptu širdies žmogumi: nenykstančia, romia ir taikinga dvasia, kuri labai brangi Dievo akyse“ ir, žinoma, kitų akyse! (1 Petro 3:4, Brb red.) Madingi rūbai gali žavėti kai kuriuos tavo bendraamžius. Tačiau rūbais nelaimėsi širdžių ir neįsigysi tikrų draugų. Tam reikia puošti ‛vidinį žmogų’ — keisti savo asmenybę (2 Korintiečiams 4:16). Žmogus, kurio vidus gražus, visada bus patrauklus kitiems, netgi jei jo rūbai nėra labai madingi arba išmarginti beprasmiškomis kūrėjų etiketėmis.

Kas žino, kokia kita mada paskatins jaunuolius galvotrūkčiais bėgti į parduotuves. Tačiau tu gali galvoti savo galva. Laikykis aukštų aprangos normų. Venk madingų puošmenų ir rūbų, pabrėžiančių seksualumą. Būk santūrus — ne pirmas mados žygyje ir nebūtinai paskutinis. Ieškok kokybiškų rūbų, kurie bus populiarūs ilgai, neišeis tuojau iš mados. Įsitikink, ar tavo rūbai daro teisingą įspūdį, atspindi ne kokį nors visuomenės ar bendraamžių išgalvotą įvaizdį, o tikrąją tavo asmenybę!

Aptarimo klausimai:

◻ Kaip rūbai daro įspūdį?

◻ Kodėl kai kurie jaunuoliai renkasi keistus rūbus?

◻ Kokią įtaką tau daro bendraamžiai pasirenkant rūbus?

◻ Kodėl nenaudinga stengtis nuolat rengtis madingai?

◻ Kas rodo, ar rūbai yra ‛kuklūs ir tvarkingi’?

[Anotacija 94 puslapyje]

„Tavo rūbai iš tiesų parodo, kas tu esi ir ką manai apie save“

[Paveikslas 91 puslapyje]

Tėvai dažnai nesutaria su vaikais dėl jų rūbų. Gal jie tiesiog senamadžiai?

[Paveikslas 92 puslapyje]

Daug jaunuolių mėgina išreikšti savo individualumą keista išvaizda

[Paveikslai 93 puslapyje]

Renkis kaip dera pagal aplinkybes. Rūbai kai ką pasako apie tave!