12 skyrius

Kodėl aš nepatenkintas savimi?

„AŠ ESU nekokios nuomonės apie save“, — skundėsi Luiza. Gal ir tu kartais būni nepatenkintas savimi?

Iš tiesų kiekvienam reikalinga savigarba. Ji pavadinta „veiksniu, suteikiančiu žmogaus būčiai kilnumo“. Be to, Biblijoje sakoma: „Mylėk savo artimą kaip save“ (Mato 19:19). Tad jeigu esi blogos nuomonės apie save, tikriausiai blogai manysi ir apie kitus.

‛Aš nieko nesugebu!’

Kas gali paskatinti tave taip blogai manyti apie save? Pirma, galbūt esi nusivylęs dėl savo trūkumų. Bręstant neretai būna toks nemalonus laikotarpis, kai kasdien tenka pasijusti nepatogiai išmetus ką iš rankų ar atsitrenkus į ką nors. Be to, tu tiesiog neturi suaugusiojo patirties atsispirti nevilčiai. Ir kadangi tavo „suvokimo jėga“ (NW) nėra pakankamai išlavinta „pratybomis“, tu galbūt ne visada nusprendi išmintingiausiai (Žydams 5:14). Kartais tau gali atrodyti, jog nieko nesugebi!

Nesugebėjimas patenkinti tėvų lūkesčių gali būti kita menkos savigarbos priežastis. „Jeigu mokykloje gaunu devynis, — sako vienas jaunuolis, — tėvai nori žinoti, kodėl negavau dešimties, ir pavadina mane netikėliu.“ Žinoma,  natūralu, kad tėvai skatina savo vaikus stengtis visomis jėgomis. Ir jeigu tu nepatenkini protingų lūkesčių, gali būti tikras, kad tėvai netylės. Biblija pataria: „Klausyk, mano sūnau [ar dukra], savo tėvo drausmės ir nepamesk savo motinos pamokymo“ (Patarlių 1:8, 9). Užuot nusiminęs, priimk kritiką ir mokykis iš jos.

O jeigu tėvai neteisingai lygina? („Kodėl negali būti toks kaip tavo vyresnysis brolis Paulius? Jis visuomet buvo pirmūnas.“) Tokie palyginimai, nors tuomet gal atrodo įžeidžiantys, neretai būna pagrįsti. Tavo tėvai linki tau geriausio. O jeigu manai, kad jie tave per daug spaudžia, kodėl tau ramiai nepasikalbėjus apie tai su jais?

Ugdytis savigarbą

Kaip gali sustiprinti smunkančią savigarbą? Pirma, sąžiningai pažvelk į savo gabumus ir trūkumus. Tu pamatysi, kad daug tavo tariamų silpnybių yra gan nereikšmingos. O ką galima pasakyti apie didelius trūkumus, pavyzdžiui, karštą būdą arba savanaudiškumą? Atkakliai kovok su šiomis problemomis ir tavo savigarba tikrai sustiprės.

Be to, neignoruok fakto, kad turi ir gabumų! Gal tau ir neatrodo, kad mokėti gaminti valgį arba  užklijuoti prakiurusią padangą yra svarbu. Tačiau išalkęs žmogus arba keblioje padėtyje atsidūręs vairuotojas įvertins šiuos tavo sugebėjimus! Ir pagalvok apie savo gerus bruožus. Gal tu stropus? kantrus? gailestingas? dosnus? švelnus? Šie bruožai daug svaresni už nežymius trūkumus.

Taip pat gali būti naudinga pritaikyti tokius patarimus:

Užsibrėžk tikroviškus tikslus. Jeigu visuomet sieki žvaigždžių, gali karčiai nusivilti. Užsibrėžk pasiekiamus tikslus. Gal galėtum išmokti ko nors, pavyzdžiui, spausdinti? Mokykis groti kokiu muzikos instrumentu arba kalbėti kita kalba. Mokykis geriau skaityti, paįvairink savo skaitinius. Vertingas pasiekimų vaisius yra savigarba.

Gerai dirbk. Jeigu dirbsi netikusiai, nesijausi gerai. Dievui buvo malonu kurti ir po kiekvieno savo kūrybos laikotarpio jis pavadino savo kūrinius ‛gerais’ (Pradžios 1:3-31). Tau irgi gali būti malonus kiekvienas darbas namuose ar mokykloje, jeigu dirbsi jį sumaniai ir stropiai. (Žiūrėk Patarlių 22:29, Brb red.)

Padėk kitiems. Savigarbos neįgysi sėdėdamas ir laukdamas, kad kiti tau patarnautų. Jėzus pasakė, kad ‛kas norėtų tapti didžiausias, . . . tebūna tarnas’ kitiems (Morkaus 10:43-45).

Pavyzdžiui, 17-metė Kim kiekvieną vasaros atostogų mėnesį 60 valandų skyrė padėti kitiems sužinoti Biblijos tiesas. Ji sako: „Tai suartino mane su Jehova. Ir tai padėjo man išsiugdyti nuoširdžią meilę žmonėms.“ Nelabai tikėtina, kad šiai merginai galėtų trūkti savigarbos!

Atidžiai rinkis draugus. „Aš jaučiuosi labai nelaiminga, — pasakė 17-metė Barbara. — Būdama su  žmonėmis, kurie manimi pasitiki, dirbu gerai. O su tais, kurie elgiasi su manimi kaip su mašinos detale, pasidarau kvaila.“

Išpuikę ar užgaulūs žmonės iš tiesų gali paskatinti tave blogai manyti apie save. Tad pasirink draugus, kurie iš tiesų rūpinasi tavo gerove, pastiprina tave (Patarlių 13:20).

Padaryk Dievą savo artimiausiu draugu. ‛Viešpats mano uola, mano pilis’, — pareiškė psalmininkas Dovydas (Psalmių 17:3). Jis pasitikėjo ne savo gabumais, bet savo artima draugyste su Jehova. Tad vėliau, užklupus nelaimei, jis neprarado ramybės skaudžiai peikiamas (2 Samuelio 16:7, 10). Tu irgi gali ‛artintis prie Dievo’ ir ‛girtis’ ne savimi, o Jehova! (Jokūbo 2:21-23; 4:8; 1 Korintiečiams 1:31)

Aklavietės

Vienas rašytojas pasakė: „Kartais silpno charakterio ir menkos savigarbos paaugliai mėgina dėtis tuo, kuo nėra.“ Kai kurie imasi gerai žinomų vaidmenų: „kietas vaikinas“, pasileidėlis, stulbinančiai apsirengęs rokeris. Tačiau po savo kauke tie jaunuoliai tebekovoja su menkavertiškumo jausmu (Patarlių 14:13, Brb red.).

 Pavyzdžiui, pagalvok apie tuos, kurie elgiasi palaidai, „kad atsikratytų depresijos, padidintų savigarbą [jausdamiesi esą trokštami], patirtų artumą ir, nėštumo atveju, pelnytų kitos žmogiškos esybės — kūdikio meilę bei besąlygišką pritarimą“ (Coping With Teenage Depression). Viena nusivylusi jauna moteris rašė: „Užuot stengusis ugdyti tvirtus santykius su savo Kūrėju, aš mėginau ieškoti paguodos seksualiniuose santykiuose. Tačiau suradau tik tuštumą, vienatvę ir dar didesnę depresiją.“ Tad saugokis tokių aklaviečių.

Perspėjimas

Įdomu, kad Raštas daugelį kartų įspėja nemanyti apie save pernelyg gerai! Kodėl? Tikriausiai todėl, kad dauguma iš mūsų, besistengdami sustiprinti savigarbą, esame linkę perlenkti lazdą. Daugelis tampa egoistiškais ir labai perdeda savo įgūdžius bei gabumus. Kai kurie aukštinasi žemindami kitus.

Pirmajame amžiuje Romos krikščionių susirinkimą vargino aršus žydų ir nežydų priešiškumas. Tad apaštalas Paulius priminė nežydams, kad tik dėl  Dievo „maloningumo“ jie buvo ‛įskiepyti’ gauti Dievo palankumą (Romiečiams 11:17-36). Žydai, laikę save teisiais, irgi turėjo kovoti su netobulumu. „Nes visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės“, — pasakė Paulius (Romiečiams 3:23).

Paulius nesumenkino jų, bet pasakė: „Dėlei man suteiktos malonės aš raginu kiekvieną. . . nemanyti apie save geriau, negu dera“ (Romiečiams 12:3). Tad nors „dera“ turėti savigarbos, asmuo neturėtų eiti į kraštutinumus šiuo atžvilgiu.

Gydytojas Alanas Fromas pasakė: „Asmuo, turintis deramą nuomonę apie save, nėra liūdnas, bet jis neturi būti ir isteriškai džiaugsmingas. . . . Jis ne pesimistas, bet jo optimizmas nėra nežabotas. Jis nėra nei karštakošis, nei nieko nebijantis. . . Jis supranta nesąs nė ryškiausia visų laikų žvaigždė, nė amžinas nevykėlis.“

Tad būk kuklus. „Dievas priešinasi išpuikėliams, o nuolankiesiems teikia malonę“ (Jokūbo 4:6). Pripažink savo gerąsias savybes, bet neignoruok trūkumų. Geriau kovok su jais. Retkarčiais tu vis dar nepasitikėsi savimi. Tačiau tu niekada neturėtum abejoti savo verte ar tuo, kad Dievas tavimi rūpinasi. Nes „kas myli Dievą, tas yra jo pažintas“ (1 Korintiečiams 8:3).

Aptarimo klausimai:

◻ Kodėl kai kurie jaunuoliai yra neigiamos nuomonės apie save? Ar tau pažįstami tokie jaunuolių jausmai?

◻ Kaip tu gali prisitaikyti prie savo tėvų reikalavimų?

◻ Kaip galima ugdyti savigarbą?

◻ Kokios yra kai kurios savigarbos ugdymo aklavietės?

◻ Kodėl tu turi saugotis pernelyg geros nuomonės apie save?

[Anotacija 98 puslapyje]

Savigarba pavadinta „veiksniu, suteikiančiu žmogaus būčiai kilnumo“

[Paveikslas 99 puslapyje]

Ar tu jautiesi prislėgtas, menkavertis? Išeitis yra

[Paveikslas 101 puslapyje]

Tapęs pagyrūnu, menkos savigarbos problemos neišspręsi

[Paveikslas 102 puslapyje]

Gal tau kartais atrodo, kad nieko nesugebi?