35 dalis

Ar svarbu, ką aš skaitau?

KARALIUS Saliamonas įspėjo: „Knygų rašymui nebus galo, o daug besigilindamas į jas nuvarginsi kūną“ (Ekleziasto 12:12, Brb red.). Saliamonas nemėgino atkalbėti nuo skaitymo; jis tiesiog patarė tau būti išrankiam.

Septynioliktojo amžiaus prancūzų filosofas Renė Dekartas pasakė: „Skaitydamas geras knygas žmogus tarytum bendrauja su išsilavinusiais žmonėmis, gyvenusiais praeityje. Galime tai netgi pavadinti rinktiniu pokalbiu, kuriame autorius išreiškia tik pačias kilniausias savo mintis.“ Tačiau ne visi rašytojai verti, kad su jais būtų ‛kalbamasi’, ir ne visos jų mintys iš tiesų ‛kilnios’.

Tad ir čia reikšmingas daug kartų cituotas Biblijos principas: „Blogos draugijos gadina gerus papročius!“ (1 Korintiečiams 15:33) Taip, žmonės, su kuriais bendrauji, gali daryti įtaką tavo charakteriui. Ar esi kada nors leidęs tiek daug laiko su savo draugu, jog pastebėjai  pradedąs elgtis, kalbėti ir net mąstyti kaip jis? Na, o skaitydamas knygą tarytum daug valandų bendrauji su jos rašytoju.

Todėl tinka Jėzaus pasakytas principas, esantis Mato 24:15 (NW): „Tegul skaitytojas būna įžvalgus.“ Mokykis analizuoti ir įvertinti skaitomą literatūrą. Visi žmonės yra daugiau ar mažiau šališki, tad ne visuomet visiškai sąžiningai atpasakoja faktus. Todėl nepriimk besąlygiškai visko, ką skaitai ar girdi: „Neišmanėlis tiki kiekvienu žodžiu, bet išmintingas apsvarsto kiekvieną žingsnį“ (Patarlių 14:15, Brb red.).

Tu turėtum būti ypač atsargus dėl literatūros, kurioje aiškinama gyvenimo filosofija. Pavyzdžiui, paaugliams skirtuose žurnaluose pilna patarimų visais klausimais, pradedant pasimatymais ir baigiant ikisantuokiniu seksu, tačiau tie patarimai ne visada tokie, kuriais derėtų pasinaudoti krikščioniui. O ką galima pasakyti apie knygas, kuriose narpliojami sunkūs filosofiniai klausimai?

Biblija perspėja: „Žiūrėkite, kad kas jūsų nepavergtų tuščia ir apgaulinga filosofija, žmonių padavimu, . . . o ne Kristumi“ (Kolosiečiams 2:8). Biblijoje ir Biblija pagrįstuose leidiniuose kaip šis duodami daug geresni patarimai (2 Timotiejui 3:16).

Ar meilės romanai — nekenksmingi skaitiniai?

Vien tik Jungtinėse Valstijose maždaug 20-čiai milijonų žmonių meilės romanų skaitymas tapo stipriu įpročiu. Žinoma, pats Dievas davė vyrui ir moteriai troškimą įsimylėti ir tuoktis (Pradžios 1:27, 28; 2:23, 24). Tad nenuostabu, kad meilės tema užima svarbią vietą grožinėje literatūroje, ir tai nėra nepageidautina. Kai kurie meilės romanai netgi buvo pripažinti puikiais literatūros kūriniais. Tačiau tie senesni romanai pagal šiuolaikines normas laikomi neįdomiais, tad  rašytojai pastebėjo, kad pastaruoju metu pelninga rašyti daug naujoviškų romanų. Kai kurie tebevaizduoja istorinę arba viduramžių aplinką, kad pasakojimas būtų dramatiškesnis ir jausmingesnis. Kiti pasirenka šiuolaikinį stilių bei aplinką. Tačiau tuose šiuolaikiniuose meilės romanuose rutuliojamas vis tas pats (su nedidelėmis variacijomis) nesunkiai nuspėjamas siužetas: herojai ir herojės kovoja su sunkiomis kliūtimis, keliančiomis grėsmę jų prasidėjusiai meilei.

Paprastai herojus būna stiprus, netgi įžūlus vyras, pilnas pasitikėjimo savimi. O herojė tikriausiai yra gležna ir pažeidžiama, dažnai jaunesnė už herojų 10 ar 15 metų. Ir nors jis dažnai elgiasi su ja paniekinamai, ji vis tiek negali atsispirti jo patrauklumui.

 Dažnai būna ir gerbėjas varžovas. Nors jis švelnus ir dėmesingas, jam nepavyksta sužavėti ar sudominti herojės. Tad ji savo kerinčiu žavesiu sušvelnina savo nejautraus herojaus sielą ir šis atvirai pareiškia mylėsiąs ją per amžius. Visi ankstesni nuogąstavimai dingsta, už viską atleidžiama, jie sėkmingai susituokia ir nuo to laiko laimingai gyvena. . .

Ar meilė yra tokia kaip meilės istorijose?

Ar tokių nerealių istorijų skaitymas negali apakinti tavęs, kad nebematytum tikrovės? Boni, kuri pradėjo skaityti meilės romanus 16-metė, prisimena: „Aš ieškojau aukšto, tamsaus ir gražaus jaunuolio, žavaus, turinčio valdingą charakterį.“ Ji prisipažino: „Jeigu per pasimatymą jaunas vyras nenorėdavo bučiuoti ir liesti manęs, jis man atrodė nuobodus, nors ir buvo dėmesingas bei švelnus. Aš norėjau jaudulio, apie kurį skaičiau romanuose.“

Boni toliau skaitė romanus ir po vedybų; ji sako: „Aš turėjau puikius namus bei šeimą, bet kažkodėl to buvo negana. . . Norėjau nuotykių bei jaudinančių įvykių, taip gundančiai aprašytų romanuose. Maniau, su mano santuoka kažkas ne taip.“ Tačiau Biblija padėjo Boni suprasti, kad vyras turi ne tik žavėti ar „jaudinti“ žmoną. Joje sakoma: „Vyrai turi mylėti savo žmonas tarytum savuosius kūnus. Kas myli žmoną, myli save patį. Juk niekas niekada nėra nekentęs savo kūno, bet jį maitina ir globoja“ (Efeziečiams 5:28, 29).

O ką galima pasakyti apie taip įprastas meilės romanų temas, utopiškas pabaigas ir lengvus nesutarimų sprendimus? Na, tai tikrai nėra tikroviška. Boni prisimena: „Kai nesutikdavau su vyru, užuot aptarusi tai su juo, mėgdžiodavau romano herojės gudrybes. Jeigu vyras reaguodavo ne taip, kaip herojus, būdavau nepatenkinta.“ Argi nėra daug tikroviškesnis ir naudingesnis  šis Biblijos patarimas žmonoms: „Jūs, žmonos, būkite klusnios vyrams“? (Kolosiečiams 3:18)

Seksualinis pasitenkinimas

Įdomu, kad paaugliai labiausiai pageidauja akivaizdžiai seksualinio pobūdžio romanų, kurių galima gauti kai kurių miestų viešosiose bibliotekose. Ar jie negali tau pakenkti? Aštuoniolikmetė Keren aiškina: „Šios knygos man iš tiesų sužadindavo stiprius seksualinius jausmus bei smalsumą. Ekstazė bei susijaudinimas, kurį herojė patyrė per aistringus pasimatymus su herojumi, paskatino ir mane trokšti tų jausmų. Tad per pasimatymą, — tęsia ji, — aš stengdavausi atkurti tuos pojūčius. Tai privedė mane prie ištvirkavimo.“ Tačiau ar ji patyrė tą patį, ką ir tos herojės, apie kurias buvo skaičiusi bei svajojusi? Keren suprato: „Tuos jausmus išgalvojo rašytojai. Jie netikri.“

Kai kurie rašytojai iš tiesų siekia sužadinti seksualines fantazijas. Štai vieno leidėjo nurodymai meilės romanų rašytojams: „Aprašant lytinius santykius dėmesys turi būti sutelktas į herojaus bučiniais ir glamonėmis sužadintą aistrą bei erotinius pojūčius.“ Rašytojams dar patariama, kad meilės istorijos „keltų skaitytojui susijaudinimą, įtampą ir padarytų stiprų emocinį bei jutiminį poveikį“. Akivaizdu, kad tokios literatūros skaitymas žmogui nepadės laikytis šio Biblijos paraginimo: „Numarinkite, kas jūsų nariuose žemiška: ištvirkavimą, netyrumą, aistringumą, piktą pageidimą“ (Kolosiečiams 3:5).

 Būti išrankiam

Tad geriausia vengti romanų, kurie sukelia nedorus jausmus arba žadina nerealius lūkesčius. Kodėl nepasidomėjus kitomis temomis ir nepaskaičius kitokių knygų, pavyzdžiui, istorinių ar mokslinių? Tai nereiškia, kad grožinė literatūra nepriimtina, nes kai kurie grožiniai kūriniai yra ne tik pramoginiai, bet ir mokomojo pobūdžio. Tačiau jeigu romane aprašomas seksas, žiaurus smurtas, okultizmas arba vaizduojami pasileidę, negailestingi ar godūs „herojai“, argi verta gaišti laiką ir skaityti jį?

Tad būk atsargus. Prieš skaitydamas knygą patyrinėk jos viršelį ir aplanką; pažiūrėk, ar knygoje nėra ko nors nepageidaujamo. O jeigu, nors ir rinkaisi atsargiai, knyga pasirodys daranti žalą, turėk valios užversti ją.

Tačiau skaityti Bibliją bei biblinius leidinius tau bus ne kenksminga, tik naudinga. Pavyzdžiui, viena jauna japonė sako, kad Biblijos skaitymas jai padeda negalvoti apie seksą, o tai jaunuoliams dažnai būna sunku. „Aš visada pasidedu Bibliją šalia lovos ir būtinai paskaitau ją prieš miegą, — sako ji. — Būtent kai esu viena ir neturiu ką veikti (pavyzdžiui, kai einu miegoti), mano mintys kartais nukrypsta į seksą. Todėl Biblijos skaitymas man iš tiesų padeda!“ Taip, „pokalbiai“ su ištikimais žmonėmis, apie kuriuos rašoma Biblijoje, gali suteikti tau didelės dorovinės stiprybės ir padaryti tave daug laimingesnį (Romiečiams 15:4).

Aptarimo klausimai:

◻ Kodėl tau reikia būti išrankiam nusprendžiant, ką skaitysi?

◻ Kodėl meilės romanai taip patinka daugeliui jaunuolių? Tačiau kuo jie pavojingi?

◻ Kaip tu gali išsirinkti tinkamus skaitinius?

◻ Kodėl naudinga skaityti Bibliją ir ja pagrįstus leidinius?

[Anotacija 287 puslapyje]

„Aš turėjau puikius namus bei šeimą, bet kažkodėl to buvo negana. . . Norėjau nuotykių bei jaudinančių įvykių, taip gundančiai aprašytų romanuose. Maniau, su mano santuoka kažkas ne taip“

[Paveikslas 283 puslapyje]

Yra tūkstančiai knygų, tad tu turi būti išrankus

[Paveikslai 285 puslapyje]

Meilės romanus gali būti labai įdomu skaityti, bet ar jie moko protingai žiūrėti į meilę ir santuoką?