17 skyrius

Ar man mesti mokyklą?

DŽEKAS daugiau kaip 25 metus buvo mokyklos lankomumo tikrintojas. Tad pamokų praleidinėtojui sunku išgalvoti pasiteisinimą, kurio Džekas dar negirdėjo. „Ko tik man vaikai nepasakoja, — sako jis, — pavyzdžiui, ‛maniau, kad šiandien susirgsiu’. . . ‛Aliaskoje mirė mano senelis.’“ Koks Džekui labiausiai patikęs pasiteisinimas? Trijų berniukų, kurie tvirtino „negalėję rasti mokyklos, nes buvo didžiulis rūkas“.

Šie gluminančiai abejotini pasiteisinimai rodo, kokią antipatiją daug jaunuolių jaučia mokyklai, — pradedant abejingumu („Manau, mokykloje viskas gerai“) ir baigiant atviru priešiškumu („Mokykla dvokia! Nekenčiu jos!“). Pavyzdžiui, Garis, atsikėlęs eiti į mokyklą, iš karto subloguoja. Jis pasakė: „Artinantis prie mokyklos mane išpila prakaitas ir susierzinu. . . Tiesiog turiu grįžti namo.“ Daugelis jaunuolių panašiai kenčia įkyrią mokyklos baimę, gydytojų vadinamą patologine mokyklos baime. Ją dažnai sukelia smurtas mokykloje, bendraamžių žiaurumas ir spaudimas gauti gerus pažymius. Tokie jaunuoliai (įkalbėti tėvų) galbūt eina į mokyklą, bet kenčia nuolatinę sumaištį ir netgi fizinį skausmą.

Nenuostabu, kad bauginantis skaičius jaunuolių nusprendžia visiškai nelankyti mokyklos! Vien Jungtinėse Valstijose į pradines bei vidurines mokyklas kasdien neateina maždaug du su puse milijono mokinių! Viename The New York Times straipsnyje buvo rašoma, jog Niujorko vidurinių mokyklų „nuolat nelanko“ tiek daug mokinių (maždaug trečdalis), „kad jų beveik neįmanoma mokyti“.

 Kiti jaunuoliai imasi dar ryžtingesnių veiksmų. „Mokykloje buvo nuobodu, pernelyg griežta“, — pasakė jaunuolis, vardu Valteris. Jis metė vidurinę mokyklą. Antonija irgi metė mokyklą. Jai buvo sunku mokytis. „Kaip aš galėjau atlikinėti užduotis, jeigu nesuprasdavau, ką skaitau? — paklausė ji. — Aš tik sėdėdavau ten ir dariausi vis bukesnė, todėl išėjau.“

Reikia pripažinti, kad visame pasaulyje mokyklas vargina didelės problemos. Bet argi tai priežastis visiškai nustoti domėtis mokykla ir ją mesti? Koks gali būti to poveikis tavo gyvenimui ateityje? Ar yra svarių priežasčių pasilikti mokykloje iki užbaigimo?

Išsilavinimo vertė

Maiklas sugrįžo į mokyklą, kad gautų vidurinės mokyklos baigimo diplomą. Paklaustas, kodėl, jis pasakė: „Aš supratau, kad man reikia išsilavinimo.“ Tačiau kas gi yra „išsilavinimas“? Sugebėjimas išvardyti įspūdingai daug faktų? Iš to toks pat išsilavinimas kaip iš krūvos plytų — namas.

Išsilavinimas turėtų paruošti tave sėkmingai gyventi užaugus. Alenas Ostilas, 18 metų buvęs mokyklos direktoriumi, paminėjo „išsilavinimą, kuris tave moko mąstyti, spręsti uždavinius, parodo, kas išmintinga ir kas ne, suteikia elementarų sugebėjimą aiškiai mąstyti, moko susipažinti su informacija ir suprasti, kaip atskiros reiškinio dalys siejasi su visuma. Moko, kaip priimti tuos sprendimus bei suvokti skirtumus ir kaip mokytis“.

O koks yra mokyklos vaidmuo? Prieš daugelį amžių karalius Saliamonas parašė patarles, „kad paprastiems [„nepatyrusiems“, NW] suteiktų sumanumo, jaunuoliams — supratimo ir nuovokumo“ (Patarlių  1:1-4, Brb red.). Taip, nepatyrimas būdingas jaunystei. Tačiau mokykla tau gali padėti puoselėti ir lavinti sugebėjimą mąstyti. Tai yra sugebėjimas ne tik išvardyti faktus, bet ir analizuoti juos bei remiantis jais kurti naudingas idėjas. Nors daugelis kritikuoja kai kurių mokyklų mokymo metodus, mokykla priverčia tave naudotis savo protu. Tiesa, spręsti geometrijos uždavinius arba įsiminti istorinių datų sąrašą šiuo metu galbūt neatrodo svarbu tavo gyvenime. Tačiau savo knygoje The High School Survival Guide Barbara Mejer rašė: „Ne kiekvienas įsimins visus faktus bei žinias, kurių mokytojai reikalauja per kontrolinius darbus, bet tokie įgūdžiai kaip mokėjimas studijuoti bei planuoti niekada neužsimirš.“

 Trys universiteto profesoriai, tyrinėję ilgalaikį išsilavinimo poveikį, padarė panašią išvadą, — kad „labiau išsilavinusieji išsamiau bei geriau žino ne vien knyginius faktus, bet ir geriau pažįsta šiuolaikinį pasaulį ir kad labiau tikėtina, jog jie sieks pažinimo ir bus imlūs informacijai. . . Nustatyta, jog šie skirtumai išlieka ir senstant, daugelį metų po mokyklos užbaigimo“ (The Enduring Effects of Education).

Svarbiausia, išsilavinimas gali paruošti tave vykdyti savo krikščioniškus įsipareigojimus. Jeigu tu įgijai gerų studijavimo įgūdžių ir išmokai skaitymo meno, tau lengviau tyrinėti Dievo Žodį (Psalmių 1:2, NTP, išnaša). Mokykloje išmokus reikšti savo mintis, tau lengviau mokyti Biblijos tiesų kitus. Naudingos ir istorijos, tiksliųjų mokslų, geografijos bei matematikos žinios, padėsiančios tau bendrauti su įvairios kilmės, interesų bei įsitikinimų žmonėmis.

Mokykla ir darbas

Mokykla daro didelį poveikį ir tavo darbo perspektyvai ateityje. Kaip?

 Išmintingas karalius Saliamonas apie gabų darbininką pasakė: „Jis stovės prieš karalių, jam nereikės stovėti prieš paprastus žmones“ (Patarlių 22:29, Brb red.). Tai teisinga iki šiolei. „Neturėdamas įgūdžių, gali daug ko netekti gyvenime“, — pasakė Ernestas Grinas iš JAV darbo departamento.

Tad suprantama, kad darbo perspektyvos metantiems mokyklą yra menkos. Valteris (minėtas anksčiau) suvokė tai per karčią patirtį. „Aš daug kartų prašydavau darbo ir negaudavau, nes neturėjau diplomo.“ Jis dar prisipažino: „Kartais žmonės pavartoja žodžius, kurių nesuprantu, tuomet jaučiuosi kvailai.“

Nedarbas tarp vidurinę mokyklą metusių 16—24 metų amžiaus jaunuolių „beveik dukart didesnis negu tarp jų bendraamžių, baigusių mokyklą, ir beveik tris kartus didesnis už bendrą nedarbo lygį“ (The New York Times). „Tie, kurie nustoja mokęsi, netenka galimybių“, — pridūrė rašytojas F. Filipas Raisas savo knygoje The Adolescent. Metęs mokslą asmuo tikriausiai nėra įsisavinęs pagrindinių įgūdžių, reikalingų dirbant pačius paprasčiausius darbus.

Paulius Kopermanas savo knygoje The Literacy Hoax rašo: „Vieno neseno tyrimo duomenimis, norintis dirbti virėju turėtų mokėti skaityti kaip septintos klasės mokinys, mechaniku — kaip aštuntos ir tiekėju — kaip devintos ar dešimtos klasės mokinys.“ Toliau jis sako: „Manau, jog protinga daryti išvadą, kad norint  dirbti mokytoju, medicinos seserimi, buhalteriu arba inžinieriumi reikia sugebėti dar geriau skaityti.“

Tad akivaizdu, kad mokiniai, kurie iš tiesų stengiasi įgyti pagrindinių įgūdžių, pavyzdžiui, skaityti, turės daug geresnių galimybių dirbti. Tačiau kokios dar naudos visam gyvenimui galima gauti lankant mokyklą?

Geresnė asmenybė

Visą gyvenimą tau bus naudinga žinoti savo stipriąsias vietas ir silpnybes. Mišelė, neseniai pradėjusi dirbti kompiuterių sferoje, pasakė: „Mokykloje aš išmokau sunkiai dirbti, išlaikyti bandymus ir reikšti savo mintis.“

‛Mokykla pamokė mane, kaip turėčiau žiūrėti į nesėkmę’, — sako kita jaunuolė. Anksčiau ji buvo linkusi manyti, kad jos nesėkmių priežastis yra kiti, o ne ji pati. Kitiems buvo naudinga mokyklos drausmė. Daugelis dėl to kritikuoja mokyklas tvirtindami, jog tai varžo jauną protą. Tačiau Saliamonas skatino jaunuolius ‛pažinti išmintį ir drausmę’ (Patarlių 1:2). Mokyklos, kuriose vyrauja tvarka, iš tiesų išauklėjo daug drausmingų ir vis dėlto kūrybingų žmonių.

Tad tau būtų visiškai protinga kuo geriau išnaudoti savo mokslo metus. Kaip tu gali tai padaryti? Pirma pakalbėkime apie patį mokymąsi.

Aptarimo klausimai:

◻ Kodėl tiek daug jaunuolių yra neigiamos nuomonės apie mokyklą? Ką tu manai apie tai?

◻ Kaip mokykla padeda asmeniui lavinti sugebėjimą mąstyti?

◻ Kaip pasikeistų tavo galimybės įsidarbinti ateityje, jeigu mestum mokyklą, ir kodėl?

◻ Kuo dar gali būti naudinga pasilikti mokykloje?

[Anotacija 135 puslapyje]

„Aš tik sėdėdavau ten ir dariausi vis bukesnė, todėl išėjau“

[Anotacija 138 puslapyje]

„Vieno neseno tyrimo duomenimis, norintis dirbti virėju turėtų mokėti skaityti kaip septintos klasės mokinys, mechaniku — kaip aštuntos ir tiekėju — kaip devintos ar dešimtos klasės mokinys“

[Paveikslai 136 puslapyje]

Drausmė, kurios išmoksti mokykloje, tau gali būti naudinga visą gyvenimą

[Paveikslas 137 puslapyje]

Tiems, kurie neįgyja pagrindinių įgūdžių, mokomų mokykloje, darbo perspektyvos miglotos