18 skyrius

Kaip aš galiu pagerinti savo pažymius?

KELIOLIKAI vidurinės mokyklos mokinių uždavus klausimą ‛Kas jums kelia didžiausią nerimą?’, 51 procentas atsakė: „Pažymiai“!

Nenuostabu, kad pažymiai jaunuoliams labai rūpi. Nuo jų gali priklausyti, ar jie baigs mokyklą ar turės pasilikti antrus metus, gaus pelningą darbą ar tik minimaliai atlyginamą, bus tėvų pagirti ar užsitrauks jų pyktį. Reikia pripažinti, pažymiai ir patikrinimai reikalingi. Netgi Jėzus Kristus dažnai tikrindavo, kaip jo mokiniai supranta tam tikrus dalykus (Luko 9:18). Ir knygoje Measurement and Evaluation in the Schools sakoma: „Patikrinimo rezultatai gali parodyti mokinio stipriąsias bei silpnąsias vietas ir skatinti jį toliau studijuoti.“ Tavo pažymiai taip pat parodo tėvams, kaip tau sekasi mokykloje — geriau ar blogiau.

Išlaikyti pusiausvyrą

Tačiau perdėtas susirūpinimas pažymiais gali sudaryti paralyžiuojančią įtampą ir sukelti smarkias varžybas. Viename vadovėlyje apie paauglystę pažymima, kad ketinantys stoti į koledžą moksleiviai ypač gali „atsidurti varžybų labirinte, kur svarbu ne mokymasis, o pažymiai ir padėtis klasėje“. Dėl to, pasak Dr. Viljamo Glaserio, mokiniai „mokykloje netrukus sumoja teirautis, ko bus klausiama per patikrinimą, ir. . . studijuoja tik tą medžiagą“.

Karalius Saliamonas perspėjo: „Aš mačiau, kad visoks žmonių vargas ir darbštumas yra varžytinės vieno  su kitu; tai yra taip pat tuštybė ir vėjo gaudymas“ (Ekleziasto 4:4). Smarkios varžybos, ar dėl materialinių turtų, ar dėl mokslinių apdovanojimų, yra tuščios. Dievobaimingi jaunuoliai supranta turį būti stropūs mokykloje. Tačiau užuot laikę išsilavinimą svarbiausiu dalyku gyvenime, jie siekia dvasinių interesų pasitikėdami, jog Dievas pasirūpins jų materialinėmis reikmėmis (Mato 6:33; žiūrėk 22 skyrių apie karjeros pasirinkimą).

Be to, mokytis reiškia daugiau negu tik siekti balų per patikrinimus. Tai reiškia ugdytis tai, ką Saliamonas vadino „sugebėjimu mąstyti“ (NW), — sugebėjimą priimti informaciją ir remiantis ja daryti protingas, naudingas išvadas (Patarlių 1:4, Brb red.). Jaunuolis, kuris sugeba gauti patenkinamus pažymius spėliodamas, iškaldamas medžiagą ar netgi apgaudinėdamas, iš tiesų niekuomet neišmoksta mąstyti. Ir kokia nauda iš gero matematikos pažymio, jeigu vėliau tu nesugebi apskaičiuoti skirtumo tarp savo pajamų ir išlaidų?

Tad svarbu, kad pažymiai tau būtų ne tikslas, bet priemonė, padedanti įvertinti savo pažangą mokykloje. Tačiau kaip tu gali siekti pažymių, parodančių tavo gabumus?

Prisiimk atsakomybę už mokymąsi!

Pasak mokytojos Lindos Nilsen, prasti mokiniai linkę „dėl menkų savo [mokymosi] rezultatų kaltinti tai, kas ne nuo jų priklauso: neteisingus patikrinimo klausimus, šališką mokytoją, nesėkmę, likimą ir orą“.  Tačiau Biblijoje sakoma: „Tinginio siela geidžia, bet nieko neturi“ (Patarlių 13:4, Brb red.). Taip, tingumas dažnai būna tikroji blogų pažymių priežastis.

Tačiau geri mokiniai prisiima atsakomybę už savo mokymąsi. Žurnalas ’Teen kartą apklausė keletą pažangių vidurinės mokyklos mokinių. Koks jų sėkmės raktas? „Savęs skatinimas padeda nenuleisti rankų“, — sako vienas. „Tvarkaraštis ir savo laiko planavimas“, — pasakė kitas. „Reikia užsibrėžti sau tikslus“, — pasakė trečias. Taip, ar tavo pažymiai geri, labiausiai priklauso ne nuo atsitiktinių veiksnių, bet nuo TAVĘS — nuo to, ar nori stropiai studijuoti ir stengtis mokytis.

‛Betgi aš mokausi’

Galbūt taip tvirtina kai kurie jaunuoliai. Jie iš tikrųjų mano stengiąsi iš visų jėgų, bet nepasiekia jokių rezultatų. Tačiau prieš keletą metų tyrinėtojai iš Stenfordo universiteto (JAV) apklausė maždaug 770 moksleivių ir teiravosi, kiek pastangų jie mano dedą mokytis. Gan keista, kad blogus pažymius turintys moksleiviai manė, jog mokosi tiek pat, kiek ir kiti! Tačiau patyrinėjus jų mokymosi įpročius paaiškėjo, kad iš tikrųjų namuose jie mokėsi gerokai mažiau negu jų pažangūs bendramoksliai.

Kokia iš to pamoka? Gal ir tu studijuoji ne taip stropiai, kaip tau atrodo, ir derėtų kai ką pakeisti. Viename žurnalo Journal of Educational Psychology straipsnyje buvo sakoma, kad jeigu paprasčiausiai „daugiau laiko skiriama namų darbams, tai gerai atsiliepia mokinio pažymiams vidurinėje mokykloje“. Iš tikrųjų „kas savaitę namų darbams skirdamas 1—3 valandas menkų gabumų mokinys gali gauti tokius pat pažymius kaip vidutinių gabumų mokinys, neatliekantis namų darbų“.

 Apaštalas Paulius, taip sakant, turėjo ‛tramdyti savo kūną’, kad pasiektų savo tikslus (1 Korintiečiams 9:27). Tu galbūt irgi turėsi būti griežtas sau, ypač jeigu televizija arba kiti pašaliniai dalykai lengvai atitraukia tave nuo mokymosi. Tu netgi gali pabandyti padėti ant televizoriaus užrašą: „Nežiūrėti televizoriaus, kol nepadaryti namų darbai!“

Tavo mokymosi aplinka

Daugumai iš mūsų būtų naudinga turėti ramią vietelę mokymuisi. Jeigu tu gyveni kambaryje ne vienas arba jeigu namuose maža vietos, būk išradingas! Galbūt virtuvė ar kieno nors miegamasis galėtų būti paskirtas tau mokytis maždaug po valandą kiekvieną vakarą. Arba, blogiausiu atveju, pabandyk studijuoti viešojoje bibliotekoje arba draugo namuose.

Jeigu įmanoma, mokykis prie didelio stalo, ant kurio gali išsidėlioti medžiagą. Priemones, tokias kaip pieštukai ir popierius, laikyk po ranka, kad nereikėtų nuolat atsistoti. Kaip bebūtų nemalonu, įjungtas televizorius arba radijas paprastai trukdo susikaupti, taip pat telefono skambučiai ar kalbėjimasis.

 Taip pat pasirūpink, kad tau pakaktų šviesos, kad ji neakintų. Geras apšvietimas sumažina nuovargį mokantis ir apsaugo akis. Ir, jeigu įmanoma, patikrink vėdinimą bei kambario temperatūrą. Vėsaus kambario atmosfera palankesnė mokymuisi negu šilto.

O jeigu tu tiesiog nenusiteikęs mokytis? Gyvenime  retai galime elgtis pagal nuotaiką. Pasaulietišką darbą tu turėsi dirbti kasdien, būsi nusiteikęs ar ne. Tad namų darbus laikyk savidrausmės pratybomis, repeticija prieš darbą ateityje. Būk dalykiškas. Vienas pedagogas siūlo: „Jeigu įmanoma, kasdien reikėtų mokytis toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu. Taip reguliarios  studijos taps įpročiu ir. . . sumažės tavo priešinimasis mokymuisi.“

Tavo mokymosi įpročiai

Filipiečiams 3:16 (NW) Paulius ragino krikščionis ‛toliau elgtis tvarkingai, kaip yra įpratę’. Paulius kalbėjo apie krikščioniško gyvenimo įpročius. Tačiau mokytis irgi naudinga kaip esi įpratęs, arba pagal šabloną. Pavyzdžiui, pabandyk susisteminti tai, ką ruošiesi mokytis. Venk studijuoti panašius dalykus (pavyzdžiui, dvi užsienio kalbas) vieną po kito. Numatyk trumpas pertraukėles tarp jų, ypač jeigu namų darbų krūvis didelis.

Jeigu atliekant užduotį reikia daug skaityti, gali išmėginti tokį metodą. Pirma PERŽIŪRĖK medžiagą. Permesk akimis paskirtą medžiagą pažvelgdamas į paantraštes, brėžinius ir kita, kad susidarytum bendrą vaizdą. Paskui iškelk sau KLAUSIMŲ, pagrįstų skyrių pavadinimais arba pirmais pastraipų sakiniais. (Taip tavo dėmesys bus sutelktas į skaitomą medžiagą.) Dabar SKAITYK ieškodamas atsakymų į šiuos klausimus.  Perskaitęs pastraipą ar skyrių, nežiūrėdamas į knygą PAPASAKOK sau iš atminties, ką perskaitei. O perskaitęs visą paskirtą medžiagą, viską APŽVELK peržiūrėdamas pavadinimus ir patikrindamas, kaip atsimeni kiekvieną skyrelį. Kai kurių tvirtinimu, šis metodas padeda moksleiviams įsiminti net 80 procentų perskaitytos medžiagos!

Vienas pedagogas taip pat sako: „Moksleiviui svarbu suprasti, kad faktas nebūna pavienis, bet visuomet yra susijęs su kita informacija.“ Tad stenkis susieti ką studijuoji su tuo, ką jau žinai ir esi patyręs. Ieškok praktiškos naudos iš to, ko mokaisi.

Įdomu, kad dievobaimingas jaunuolis turi vieną didelį pranašumą. Nes Biblijoje sakoma: „Baimė Viešpaties yra išminties pradžia“ (Patarlių 1:7). Pavyzdžiui, fizikos dėsnių mokymasis gali atrodyti tikra nuobodybė. Bet žinant, kad iš kūrinių ‛aiškiai suvokiamos neregimosios Dievo ypatybės’, tai, ko mokaisi, įgyja papildomą reikšmę (Romiečiams 1:20). Istorija irgi dažnai susijusi su Jehovos tikslų įvykdymu. Apie septynias pasaulines imperijas (įskaitant dabartinę Anglijos ir Amerikos jungtinę imperiją) kalbama pačioje Biblijoje! (Apreiškimas 17:10; Danieliaus 7 skyrius)

Susiejant tai, ko mokaisi, su turimomis žiniomis bei su savo krikščionišku tikėjimu, faktai tau pradeda ką nors reikšti ir pažinimas tampa supratimu. Ir Saliamonas pareiškė: „Supratingas lengvai įgyja pažinimą“ (Patarlių 14:6, Brb red.).

‛Kitą savaitę — kontrolinis darbas’

Dėl to neturėtum pulti į paniką. Pirmiausia iš savo mokytojo žodžių pasistenk suprasti, koks tai bus kontrolinis darbas — sakykim, rašinys ar klausimai, kuriems reikės išrinkti teisingą atsakymą. Dienomis prieš tai klausykis nuorodų, ko bus klausiama. (Kaip  sakoma žurnale Senior Scholastic, tipiškos užuominos yra tokios: „Šis punktas labai svarbus“ arba „Įsidėmėkite tai“.) Paskui peržiūrėk savo užrašus, vadovėlius ir namų darbų užduotis.

„Geležis galandama geležimi ir žmogus galanda savo prietelio veidą“, — primena mums Saliamonas (Patarlių 27:17). Galbūt draugas arba kuris iš tėvų su malonumu padėtų tau pakartoti medžiagą užduodamas klausimus arba klausytųsi, kaip tu pasakoji pamoką. O vakarą prieš kontrolinį darbą atsipalaiduok ir stenkis gerai išsimiegoti. „Kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį prailginti sau gyvenimą?“ — paklausė Jėzus (Mato 6:27).

Nesėkmė

Blogai atliktas kontrolinis darbas, ypač jeigu labai stengeisi, gali sugniuždyti tavo savigarbą. Tačiau pedagogas Maksas Rafertis mums primena: „Kol gyvename, vertinamos mūsų žinios, mūsų sugebėjimas pasiekti rezultatų. . . Mokykla, kurioje vaikai apgaulingai skatinami manyti, jog gyvenime viskas eisis kaip sviestu patepta, yra ne mokykla. Tai svajų fabrikas.“ Jausti gėdą blogai atlikus kontrolinį darbą gali būti naudinga, jeigu tai paskatina tave mokytis iš savo klaidų ir pasitaisyti.

Tačiau kaip parodyti tėvams pažymių knygelę su blogais pažymiais? To baimė kartais paskatina gudriai  išsisukinėti. „Aš padėdavau savo pažymių knygelę ant stalo virtuvėje, užlipdavau į antrą aukštą ir stengdavausi miegoti iki kitos dienos“, — prisimena vienas jaunuolis. „Aš, — sako kitas, — iki paskutinės minutės nerodydavau jos mamai. Nunešdavau knygelę jai iš ryto, kai ji ruošdavosi išeiti į darbą, ir tardavau: ‛Štai, tau reikia pasirašyti.’ Ji neturėdavo laiko aiškintis su manimi“, bent tuo metu. Kai kurie jaunuoliai netgi įrašo netikrų pažymių į savo pažymių knygelę!

Tačiau tavo tėvai turi teisę žinoti, kaip tau sekasi mokykloje. Suprantama, jie norėtų, kad tavo pažymiai atspindėtų tavo gabumus, tad jeigu jie nepatenkinami, gali tikėtis pelnyto sudrausminimo. Todėl būk sąžiningas tėvams. Ir „klausyk. . . savo tėvo drausmės ir nepamesk savo motinos pamokymo“ (Patarlių 1:8). Jeigu manai, kad iš tavęs tikimasi per daug, pasikalbėk apie tai su jais. (Žiūrėk intarpą „Kaip aš galiu pasakyti savo tėvams?“ antrajame skyriuje.)

Nors pažymiai svarbūs, tai nėra galutinis tavo, kaip žmogaus, vertės matas. Vis dėlto išnaudok mokslo metus ir išmok tiek, kiek gali. Paprastai tokios pastangos bus matomos iš pažymių, kuriais tu bei tavo tėvai džiaugsitės ir būsite patenkinti.

Aptarimo klausimai:

◻ Kam reikalingi pažymiai ir kodėl svarbus nuosaikus požiūris į juos?

◻ Kodėl svarbu pačiam prisiimti atsakomybę už mokymąsi?

◻ Į kokius kai kuriuos dalykus reikėtų atsižvelgti užsiimant užklasine veikla?

◻ Kokių yra būdų pagerinti savo pažymius?

◻ Kaip tu gali pasiruošti kontroliniams darbams?

◻ Kaip turėtum žiūrėti į nesėkmę ir ar reikėtų slėpti ją nuo tėvų?

[Anotacija 141 puslapyje]

Jaunuolis, kuris sugeba gauti patenkinamus pažymius spėliodamas, iškaldamas medžiagą ar netgi apgaudinėdamas, iš tiesų niekuomet neišmoksta mąstyti

[Rėmelis/paveikslas 144, 145 puslapiuose]

O kaip su užklasine veikla?

Daugeliui jaunuolių užklasinė veikla suteikia jausmą, jog jie kažko pasiekia. „Aš lankiau beveik visus klubus, kokie tik buvo, — prisimena vienas vaikinas iš Baltimorės (Merilendas, JAV). — Man teikė pasitenkinimą mėgstama veikla. Aš priklausiau automobilininkų klubui, nes buvo malonu dirbti su automobiliais. Man patinka kompiuteriai, tad įsirašiau į kompiuterių klubą. Man patinka garso aparatūra, tad įstojau į tą klubą.“ Ketinantieji stoti į koledžus yra ypač skatinami dalyvauti užklasinėje veikloje.

Tačiau vienas JAV federalinės vyriausybės pareigūnas, anksčiau pats buvęs mokytojas, pasakė žurnalui Atsibuskite!: „Moksleiviai tikriausiai daugiau laiko skiria užklasinei veiklai negu mokymuisi, tad jiems sunku išlaikyti gerus pažymius.“ Taip, nelengva neprarasti pusiausvyros dėl užklasinės veiklos. Mergina, vardu Keti, žaidusi mokyklos mažojo beisbolo komandoje, pasakė: „Po treniruočių aš būdavau pernelyg pavargusi, kad daryčiau dar ką nors. Tai padarė poveikį mano mokymuisi. Tad šiemet nebeįsirašiau į komandą.“

Yra ir dvasinių pavojų. Vienas krikščionis, prisiminęs savo paauglystę, sako: „Aš maniau galėsiąs suderinti tris užsiėmimus: pamokas, treniruotes bėgikų komandoje ir dvasinę veiklą. Tačiau dvasinę savo gyvenimo dalį paaukodavau, kai tik šie trys dalykai būdavo nesuderinami.“

Jaunuolis Temonas, kuris žaidė dviejose mokyklos sporto komandose, sutinka: „Aš negalėdavau lankyti sueigų [Karalystės] salėje, [kad gaučiau dvasinių pamokymų], nes antradieniais mes būdavome užmiestyje, ketvirtadieniais vėl užmiestyje, šeštadieniais — užmiestyje ir grįždavome tik antrą valandą nakties.“ Nors ‛kūno mankštinimas truputį naudingas’, būtina atminti, kad „atsidavimas Dievui viskam naudingas“ (1 Timotiejui 4:8, NW).

Pagalvok ir apie moralinius pavojus. Ar tu bendrausi su dorais draugais, kurie darys tau gerą moralinę įtaką? Kokios bus jūsų pokalbių temos? Ar komandos draugų arba klubo narių įtaka negali padaryti tau neigiamo poveikio? „Blogos draugijos gadina gerus papročius!“ — sakoma 1 Korintiečiams 15:33.

Įdomu, kad daugelis jaunuolių Jehovos Liudytojų nusprendė skirti savo laisvalaikį daug naudingesnei veiklai negu sportas — padėti kitiems pažinti Kūrėją. Kolosiečiams 4:5 patariama: „Būkite protingi su mums svetimais žmonėmis; išnaudokite laiką.“

[Paveikslai 143 puslapyje]

Už apsileidimą moksle mokiniai dažnai baudžiami. . . pablogėjusiais pažymiais

[Paveikslai 146 puslapyje]

Suderinti užklasinę veiklą su namų darbų ruoša nelengva

[Paveikslas 148 puslapyje]

Tėvai tikrai bus nepatenkinti blogais pažymiais knygelėje. Bet jeigu manai, kad jie iš tavęs tikisi per daug, pasikalbėk su jais apie tai