20 skyrius

Kaip aš galiu sutarti su savo mokytoju?

„NEGALIU pakęsti nesąžiningo mokytojo“, — pasakė jaunuolė Viki. Be abejo, tu taip pat. Deja, 1981 metais apklausus 160000 Amerikos jaunuolių, 76 procentai kaltino savo mokytojus šališkumu!

Jaunuoliai kremtasi gavę blogą pažymį už, jų manymu, gerai padarytą darbą. Jiems apmaudu, kai bausmė atrodo perdėta, nepriderama arba kai atrodo, kad jos motyvas — rasinis šališkumas. Jie pyksta, kai mokytojas ypatingą dėmesį skiria arba pirmenybę teikia mėgstamam mokiniui.

Tiesą sakant, mokytojai tikrai nėra neklystantys. Jie turi keistybių, sunkumų ir, reikia pripažinti, išankstinio nusistatymo. Tačiau Biblija perspėja: „Nebūk greitas pykti“ (Ekleziasto 7:9, Brb red.). Netgi mokytojai ‛dažnai nusižengia. Kas nenusideda kalba, tas yra tobulas žmogus; jis sugebės pažaboti ir visą kūną’ (Jokūbo 3:2). Tad ar tu galėtum negalvoti apie savo mokytoją blogai?

Jaunuolis Fredis pastebėjo, kad jo mokytojas „visus užsipuola“. Fredis taktiškai kreipėsi į mokytoją ir sužinojo jo šiurkštaus elgesio priežastį. „Tiesiog šįryt sugedo mano automobilis, — paaiškino mokytojas. — Kelyje perkaito variklis, todėl aš pavėlavau į darbą.“

 Mokytojai ir jų numylėtiniai

O ką galima pasakyti apie ypatingą mokytojų palankumą savo mėgstamiems mokiniams? Atmink, kad mokytojas susiduria su ypatingais reikalavimais ir spaudimu. Knygoje Being Adolescent rašoma, kad mokytojai yra „labai keblioje padėtyje“ — jie turi stengtis išlaikyti dėmesį grupės jaunuolių, „kurie mintimis paprastai būna kažkur kitur. . . Prieš juos — grupė labai blogai nusiteikusių, išsiblaškiusių paauglių, paprastai nepratusių sutelkti dėmesį į ką nors ilgiau negu 15 minučių“.

Tad argi nuostabu, kad mokytojas gali daug dėmesio skirti mokiniui, kuris stropiai mokosi, yra dėmesingas arba pagarbus su juo? Tiesa, tau galbūt skaudu, kai tariamiems „pataikūnams“ skiriama daugiau dėmesio negu tau. Bet argi verta krimstis ar pavydėti, kad mokytojui patinka kuris nors stropus mokinys, jeigu tavo mokymosi poreikiai neignoruojami? Be to, galbūt pačiam reikėtų būti šiek tiek stropesniam.

Karas klasėje

Vienas mokinys apie savo mokytoją pasakė: „Jis manė, kad mes visi paskelbėme jam karą, ir nusprendė pulti pirmas. Jis buvo nesveikas.“ Tačiau daug mokytojų mano, kad jie turi teisę būti šiek tiek „nesveiki“. Kaip išpranašauta Biblijoje, dabar yra „kritiški laikai, kai. . . sunku gyventi“, ir mokiniai dažnai būna „nesusivaldantys, šiurkštūs, . . . nekenčiantys to, kas gera“ (2 Timotiejui 3:1, NW; 3:2, 3). Todėl U.S.News & World Report buvo sakoma: „Mokytojai daugelyje miesto mokyklų rajonų gyvena bijodami smurto.“

 Buvęs mokytojas Rolandas Betsas apie mokytojus sako: „Vaikai mano turį įgimtą pareigą. . . juos [perkeltine prasme] stumdyti bei kumščiuoti ir žiūrėti, kiekgi jie kęs ir laikysis, kol galiausiai palūš. . . Kai vaikai pajunta, kad privedė naująjį mokytoją prie pat palūžimo ribos, jie dar jį pastumia.“ Ar tu arba tavo bendraklasiai esate erzinę mokytoją? Tuomet nesistebėk savo mokytojo reakcija.

Biblijoje sakoma: „Priespauda ir išmintingą padaro beprotį“ (Ekleziasto 7:7, Brb red.). Suprantama, baimės ir nepagarbos atmosferoje, kartais vyraujančioje mokyklose, kai kurie mokytojai pernelyg jautriai į viską reaguoja ir pasidaro šiurkščiais drausmintojais. Leidinyje The Family Handbook of Adolescence pažymima: „Mokiniai, kurie. . . savo elgesiu, atrodo, menkina mokytojo įsitikinimus, paprastai irgi būna menkinami.“ Taip, dažnai mokytoją priešišką padaro jo mokiniai!

Be to, pagalvok apie žiaurių pokštų klasėje pasekmes. Mergina Valerija ne ką perdėdama sako, kad jaunuoliai „kankina“ pavaduojančius mokytojus. Rolandas Betsas priduria: „Pavaduojančius mokytojus mokiniai negailestingai erzina, dažnai juos taip spaudžia, kad šie praranda pusiausvyrą ir palūžta.“ Būdami tikri, kad nebus nubausti, mokiniai mėgaujasi netikėtais grubiais poelgiais — vieningai numeta savo knygas ar rašiklius ant grindų. Arba jie galbūt mėgina įvaryti mokytoją į  neviltį dėdamiesi nebyliais ir elgdamiesi taip, tarytum nesupranta nė vieno jo žodžio. „Mes erziname savo malonumui“, — paaiškino jaunuolis, vardu Bobis.

Tačiau jeigu tu sėji klasėje žiaurumą, nesistebėk, kad mokytojas piktas ir priešiškas. (Palygink Galatams 6:7.) Atmink auksinę taisyklę: „Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite“ (Mato 7:12). Neprisidėk prie bendraklasių išdaigų. Atidžiai klausykis, ką sako tavo mokytojas. Bendradarbiauk. Galbūt ilgainiui jis nebebus toks priešiškas, bent jau tau.

‛Mano mokytojas manęs nemėgsta’

Kartais charakterių skirtumas arba koks nors nesusipratimas nuteikia mokytoją prieš tave; smalsumas supainiojamas su nepasitenkinimu arba vaizduotė su kvailumu. Ir jeigu tu nepatinki mokytojui, jis galbūt yra linkęs gluminti arba žeminti tave. Gali sustiprėti abipusis priešiškumas.

Biblijoje sakoma: „Niekam neatmokėkite piktu už pikta. . . Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais žmonėmis“ (Romiečiams 12:17, 18). Stenkis nežadinti savo mokytojui priešiškumo. Venk nereikalingų susidūrimų. Neduok mokytojui jokios tikros priežasties skųstis. Net stenkis būti draugiškas. „Draugiškas? Jam?“ — paklausi tu. Taip, elkis mandagiai — atėjęs į klasę pasisveikink su mokytoju. Nuolat būdamas mandagus, netgi retkarčiais nusišypsodamas, gali tiesiog pakeisti mokytojo požiūrį į tave. (Palygink Romiečiams 12:20, 21.)

Tiesa, šypsena ne visuomet ištaisys padėtį. Bet  Ekleziasto 10:4 (Brb red.) patariama: „Jei tavo valdovas [arba asmuo, turintis įgaliojimus] supyko ant tavęs [ir baudžia tave], nepalik savo vietos, nes romumas padengia dideles klaidas.“ Ir atmink, kad „švelnus atsakymas laužo rūstybę“ (Patarlių 15:1).

‛Aš nusipelniau geresnio pažymio’

Tai įprastas nusiskundimas. Pabandyk pasikalbėti apie problemą su savo mokytoju. Biblijoje pasakojama, kaip Natanas atliko sunkią užduotį — atskleidė didelį karaliaus Dovydo nusižengimą. Natanas neįsiveržė į rūmus su kaltinimo šūksniais, bet taktiškai kreipėsi į Dovydą (2 Samuelio 12:1-7).

Tu irgi gali nuolankiai ir ramiai kreiptis į savo mokytoją. Buvęs mokytojas Brusas Veberis mums primena: „Mokinio maištas padaro mokytoją užsispyrusį. Jeigu tu burnosi ir šėlsi arba tvirtinsi, kad jis pasielgė labai neteisingai, bei prisiekinėsi atkeršysiąs, nieko nepasieksi.“ Stenkis elgtis brandžiau. Galbūt iš pradžių tu gali paprašyti mokytojo padėti tau suprasti, pagal ką jis vertina. Tada, sako Veberis, tu gali „pabandyti įrodyti, kad gavai netinkamą įvertinimą dėl neapsižiūrėjimo arba apsiskaičiavimo, o ne dėl blogo sprendimo. Pasinaudok paties mokytojo vertinimo sistema; paaiškink jam, kodėl tau atrodo, kad pažymys neteisingas“. Net jeigu pažymys nebus pakeistas, tavo brandumas tikriausiai padarys teigiamą įspūdį mokytojui.

 Pasakyk savo tėvams

Tačiau kartais vien pokalbis neduoda rezultatų. Štai kas atsitiko Suzanai. Būdama gera mokinė, ji buvo sukrėsta, kai viena iš jos mokytojų pradėjo rašyti jai nepatenkinamus pažymius. Kodėl? Suzana buvo Jehovos Liudytoja ir jos mokytoja iš esmės pripažino, kad dėl to nemėgo Suzanos. „Tai iš tiesų kėlė nusivylimą, — sako Suzana, — ir aš nežinojau, ką daryti.“

Suzana prisimena: „Aš sukaupiau drąsą ir papasakojau mamai [vienišai motinai] apie tą mokytoją. Ji pasakė: ‛Na, galbūt aš galiu pasikalbėti su tavo mokytoja.’ Tad tėvų dieną ji nuėjo ir paklausė mokytojos, kas atsitiko. Aš maniau, mama tikrai susijaudins, bet ji nesijaudino. Ji tiesiog ramiai su ja pasikalbėjo.“ Mokytoja pasirūpino, kad Suzaną mokytų kita mokytoja.

Turime pripažinti, jog ne visi painūs reikalai baigiasi sklandžiai, ir kartais tau reikia tiesiog iškęsti. Tačiau jeigu tu taikingai sugyvensi su savo mokytoju šiais metais, ateis kiti, kai reikės pradėti iš naujo, galbūt turėsi naujus bendraklasius, o gal net ir naują mokytoją, su kuriuo reikės išmokti sutarti.

Aptarimo klausimai:

◻ Kaip galėtum žiūrėti į mokytoją, kuris neteisingai elgiasi su tavimi?

◻ Kodėl mokytojai dažnai sutelkia dėmesį į vadinamuosius numylėtinius?

◻ Kaip tu gali išmokti iš mokytojo, kuris atrodo nuobodus?

◻ Kodėl kai kurie mokytojai atrodo priešiški savo mokiniams?

◻ Kaip tu gali klasėje pritaikyti auksinę taisyklę?

◻ Ką galėtum daryti, jeigu manai, kad tau rašomi neteisingi pažymiai arba kad su tavimi elgiamasi nesąžiningai?

[Anotacija 158 puslapyje]

Mokytojo dėmesys savo mėgstamiems mokiniams dažnai sukelia priešiškumą

[Anotacija 163 puslapyje]

„Mokytojai daugelyje miesto mokyklų rajonų gyvena bijodami smurto“ (U.S.News & World Report)

 [Rėmelis/paveikslas 160, 161 puslapiuose]

‛Mano mokytojas nuobodus!’

Leidinyje The Family Handbook of Adolescence sakoma: „Kai kurios apžvalgos rodo, kad dauguma paauglių moksleivių kritiškai žiūri į mokytojus — skundžiasi, kad jie nuobodūs, neturi humoro jausmo.“ Anksčiau ar vėliau tu irgi gali gauti mokytoją, kuris tau kels nuobodulį. Ką daryti?

Vienas nesenas tyrimas parodė, kad tokiose pamokose kaip darbai, kūno kultūra ir muzika paaugliai yra gan dėmesingi. Tačiau jie labai nedėmesingi kalbos ir istorijos pamokose.

Ar kūno kultūros arba muzikos mokytojai yra talentingesni už tuos, kurie dėsto mokslinius dalykus? Tikriausiai ne. Akivaizdu, kad daug mokinių tiesiog turi neigiamą požiūrį į mokslinius dalykus. O jeigu mokiniai iš anksto nusprendžia, kad dalykas nuobodus, tai netgi mokytojui su Sokrato sugebėjimais bus sunku išlaikyti jų dėmesį! Tad galbūt tik reikia pakeisti savo požiūrį į tam tikrus dėstomus dalykus? Labiau domintis tuo, ko mokaisi, nuobodulio mokykloje galima atsikratyti.

Kartais netgi mokiniai, kuriems įdomu mokytis, skundžiasi, kad jie turi „blogus“ mokytojus. Tačiau koks gi yra „geras“ mokytojas? Viena mergina pasakė: „Man patinka mano matematikos mokytoja, nes ji labai linksma.“ Vienas berniukas gyrė savo anglų kalbos mokytoją už tai, kad jis ‛krėtė daug juokų’.

Tačiau nors mokytojui būti mėgiamam arba netgi linksmam gali būti pranašumas, tai nėra pakaitalas jo ‛sugebėjimui mokyti kitus’ (2 Timotiejui 2:2). Nors čia Biblija kalba apie dvasinį tinkamumą, tai pabrėžia faktą, kad geras mokytojas turi išmanyti savo dėstomą dalyką.

Deja, ne kiekvienas žmogus, turintis daug žinių, yra ryški asmenybė. Pavyzdžiui, apaštalas Paulius buvo labai geras Dievo Žodžio mokytojas. Tačiau kai kurie jo dienų krikščionys skundėsi,  kad „jo kūno išvaizda menka ir iškalba prasta“. Paulius atsakė: „Jei man trūksta iškalbingumo, tai anaiptol ne pažinimo“ (2 Korintiečiams 10:10; 11:6). Jeigu kai kurie nekreipė dėmesio į Pauliaus žodžius, bet matė tik jo, kaip kalbėtojo, tariamus trūkumus, jie neįgijo vertingų žinių. Nepadaryk tokios pat klaidos mokykloje! Prieš nuspręsdamas, kad tavo mokytojas yra „blogas“, pasvarstyk: „Ar jis išmano tai, apie ką kalba? Ar aš galiu išmokti iš jo?“

Tau galbūt reikės ypač dėmesingai klausytis mokytojo, kuris kalba nelabai įdomiai. Stenkis užsirašinėti, kad dėmesį išlaikytum sutelktą į tai, ką jis sako. Nuobodžius pokalbius klasėje papildyk mokymusi namuose.

Barbara Mejer, pati mokytoja, priduria: „Mokytojams, kurie tikriausiai nė nebeatsimena, kiek kartų dėstė tas pačias pamokas, tai dažnai tampa rutina.“ Kaip tu galėtum pagyvinti pamoką? „Paįvairinimui pakelk ranką ir paprašyk daugiau informacijos. . . Tegu jis iš tiesų pasako tau viską, ką žino.“ Ar mokytojas tuo pasipiktins? Ne, jeigu darysi tai pagarbiai (Kolosiečiams 4:6). Mejer sako: „Tu pastebėsi, kad mokytojas ateis į pamoką šiek tiek geriau pasiruošęs ir pateiks ne vien paviršutinišką informaciją.“

Entuziazmas yra užkrečiantis ir tavo noras mokytis gali tiesiog sužadinti tavo mokytoją. Žinoma, nesitikėk visiško pasikeitimo. Ir gali būti pamokų, kurias tau tiesiog reikės iškęsti. Bet jeigu esi geras klausytojas ir nuoširdžiai domiesi tuo, apie ką kalbama, tu vis dėlto išmoksi netgi iš nuobodaus mokytojo.

[Paveikslas 162 puslapyje]

Smurto antplūdis mokykloje pasunkino mokytojo darbą

[Paveikslas 164 puslapyje]

Jeigu manai, kad buvo pasielgta neteisingai, pagarbiai kreipkis į savo mokytoją