7 skyrius

Ar aš turėčiau išeiti iš namų?

„Mama ir tėti,

Štai aš ir išeinu. Kaip jau buvau sakiusi, tai darau ne norėdama jus kaip nors įskaudinti ar atkeršyti jums. Aš negaliu būti laiminga jūsų uždaryta. Gal ir taip nebūsiu laiminga, tačiau tiesiog noriu pamatyti.“

ŠIAIS žodžiais savo atsisveikinimo laišką tėvams pradėjo viena 17-metė mergina. Pavyzdžiui, Vokietijoje kas trečia mergina ir kas ketvirtas vaikinas nuo 15 iki 24 metų amžiaus gyvena ne namuose. Galbūt ir tau pačiam kilo mintis išeiti iš namų.

Dievas numatė, kad noras susituokti skatins žmogų ‛palikti savo tėvą ir motiną’ (Pradžios 2:23, 24). Būna ir kitų pagrįstų priežasčių išeiti, pavyzdžiui, daugiau atsidėti Dievo tarnybai (Morkaus 10:29, 30). Tačiau daug jaunuolių išeina iš namų tiesiog norėdami išsivaduoti iš, jų manymu, nepakeliamos padėties. Vienas jaunas vyras sako: „Tiesiog norisi būti labiau nepriklausomam. Gyvenimas namuose su tėvais nebetenkina. Nuolat susiginčiji su jais, ir jie nesupranta tavo poreikių. Be to, jautiesi labai suvaržytas, nuolat turi atsiskaitinėti tėvams už kiekvieną savo žingsnį.“

Pasiruošęs būti nepriklausomas?

Tačiau ar tai, kad tu trokšti nepriklausomybės, reiškia, jog esi jai pasiruošęs? Viena, gyventi savarankiškai galbūt nėra taip lengva, kaip tau atrodo. Dažnai sunku rasti darbą. Nuomos kainos sparčiai  auga. Ir ką neretai yra verčiami daryti jaunuoliai, užklupti ekonominių rūpesčių? Knygos Pulling Up Roots autoriai sako: „Jie sugrįžta namo tikėdamiesi, kad tėvai vėl imsis nešti jų išlaikymo naštą.“

O ką galima pasakyti apie tavo protinį, emocinį bei dvasinį brandumą? Gal tu manai esąs subrendęs, tačiau tavo tėvai galbūt tebemato tavyje ką nors „vaikiška“ (1 Korintiečiams 13:11). Ir iš tiesų, argi ne tėvai gali geriausiai nuspręsti, kokiai laisvei esi pasiruošęs? Prieš jų valią pradėdamas savarankišką gyvenimą gali užsitraukti nelaimę! (Patarlių 1:8)

‛Aš nesutariu su savo tėvais!’

Ar ir tu nesutari? Netgi tai nėra priežastis pradėti krautis daiktus. Tau, kaip jaunuoliui, vis dar reikia tėvų ir ateityje tau tikriausiai bus naudingas jų įžvalgumas bei išmintis (Patarlių 23:22). Argi turėtum pašalinti juos iš savo gyvenimo vien dėl to, kad iškilo sunkumų bendraujant su jais?

Jaunas vokietis, vardu Karstenas, kuris išėjo iš namų siekdamas visalaikio tarno karjeros, sako taip: „Niekada nepalik namų vien dėl to, kad negali sugyventi su tėvais. Jeigu nesutari su jais, kaipgi galėsi sutarti su kitais žmonėmis? Išeidamas iš namų neišspręsi savo problemos. Priešingai, tai tik parodys, kad esi nepakankamai subrendęs atsistoti ant savo kojų, ir dar labiau atitolins nuo tėvų.“

Dorovė ir motyvai

Jaunuoliai taip pat linkę nepaisyti moralinių pavojų, kurie kyla per anksti palikus namus. Luko 15: 11-32 Jėzus pasakoja apie jaunuolį, kuris norėjo būti nepriklausomas ir pradėjo savarankišką gyvenimą. Nebebuvo gero tėvų poveikio, tad jis pradėjo ‛gyventi palaidai’ — atsidavė seksualiniam amoralumui. Netrukus jis iššvaistė visus savo pinigus. Įsidarbinti buvo taip sunku, kad jis netgi ėmėsi darbo, kurį žydai niekino, — ganyti kiaules. Tačiau šis išlaidus sūnus, vadinamas sūnumi palaidūnu, atsitokėjo. Nugalėjęs išdidumą, jis sugrįžo į namus ir maldavo savo tėvo atleisti.

Nors šiuo palyginimu buvo pabrėžtas Dievo gailestingumas, iš jo galima gauti ir tokią praktišką pamoką: išeidamas iš namų be pagrįstos priežasties gali sau pakenkti morališkai bei dvasiškai! Liūdna, tačiau kai kurie jauni krikščionys, pradėję savarankišką gyvenimą, patyrė dvasinį žlugimą. Nesugebėdami įveikti finansinių sunkumų, kai kurie ėmė dalintis išlaidas su kitais jaunuoliais, kurių gyvenimo būdas prieštarauja Biblijos principams (1 Korintiečiams 15:33).

Jaunuolis iš Vokietijos, vardu Horstas, prisimena savo bendraamžį, kuris išėjo iš namų: „Jis pradėjo gyventi su savo drauge, nors jie nebuvo susituokę. Jie rengdavo vakarėlius, kuriuose būdavo gausu alkoholio, ir jis dažnai nusigerdavo. Jeigu jis būtų tebegyvenęs namuose, tėvai nebūtų leidę nieko panašaus.“ Horstas padarė išvadą: „Tiesa, kai išeini iš namų, turi daugiau laisvės. Tačiau, kalbant visai atvirai, argi ja dažnai nesinaudojama daryti kas bloga?“

Tad jeigu tu trokšti daugiau laisvės, pasvarstyk: kodėl aš noriu daugiau laisvės? Gal tam, kad galėčiau įsigyti daugiau materialinio turto arba kad galėčiau nekliudomai daryti tai, ką tėvai draustų, jei gyvenčiau namuose? Atmink, ką Biblija sako Jeremijo 17:9: „Širdis už visa nedoresnė ir neištiriama; kas ją pažins?“

 Kaip aš galėsiu subręsti, jeigu neišeisiu?

Knygoje Adolescence pažymima: „Vien išėjęs iš namų neužsitikrinsi sėkmingo perėjimo [į subrendimą]. Ir jei lieki namuose, nereiškia, kad nebręsti.“ Iš tiesų subręsti reiškia daugiau negu tik turėti savo pinigų, darbą ir butą. Viena, gyventi mokomasi sąžiningai kovojant su sunkumais. Nieko nepasieksime bėgdami nuo aplinkybių, kurios mums nepatinka. „Gera žmogui jaunystėje nešti jungą“ (Raudų 3:27, Šventasis Raštas, vertė A. Rubšys).

Pavyzdžiui, pagalvok apie sunkiai sugyvenamus arba labai griežtus tėvus. Makas, dabar 47-erių metų amžiaus, turėjo tėvą, kuris apkraudavo jį, parėjusį iš mokyklos, darbais. Per vasaros atostogas, kai kiti vaikai žaisdavo, Makas turėdavo dirbti. „Aš maniau, kad jis yra niekingiausias žmogus pasaulyje, nes  neleisdavo mums žaisti ir linksmintis, — sako Makas. — Aš dažnai pagalvodavau: ‛O, kad galėčiau pabėgti iš čia ir gyventi atskirai!’“ Tačiau dabar Mako požiūris į tai kitoks: „Tai, ką tėtis darė dėl manęs, neįkainojama. Jis mane išmokė uoliai dirbti ir ištverti sunkumus. Nuo to laiko man teko susidurti su daug sunkesnėmis problemomis, tačiau aš žinau, kaip su jomis susidoroti.“

Nerealus pasaulis

Tačiau vien gyvenimas namuose tau neužtikrina subrendimo. Vienas jaunuolis sako: „Gyvenimas namuose su tėvais buvo tarytum gyvenimas nerealiame pasaulyje. Jie man viską padarydavo.“ Bręsti, be kita ko, reiškia ir mokytis dirbti. Tiesa, išnešti šiukšles ar išskalbti rūbus ne taip malonu, kaip klausytis savo mėgstamų įrašų. Tačiau kas gali išeiti, jeigu niekada nesimokysi to daryti? Tu gali užaugti bejėgis, visiškai priklausomas nuo savo tėvų ar kitų žmonių.

Ar tu (jaunuolis ar jaunuolė) ruošiesi galiausiai tapti nepriklausomas mokydamasis gaminti maistą, valyti, lyginti rūbus, remontuoti namą ar automobilį?

Ekonominė nepriklausomybė

Klestinčiose šalyse jaunuoliams dažnai atrodo, kad pinigus lengva uždirbti ir netgi dar lengviau išleisti. Jeigu jie dirba dalį dienos, jie neretai yra linkę leisti savo pinigus stereofoninei garso aparatūrai arba madingiems rūbams. Tačiau kaip skaudžiai nusivilia šie jaunuoliai, kai išeina gyventi savarankiškai! Horstas (minėtas anksčiau) prisimena: „Baigiantis [mano savarankiško gyvenimo] mėnesiui mano piniginė ir spintelė buvo tuščios.“

Kodėl tau neišmokus tvarkytis su pinigais tebegyvenant namuose? Tavo tėvai turi daugelio metų  patirtį šiuo atžvilgiu ir gali padėti tau išvengti daug spąstų. Knygoje Pulling Up Roots siūloma paklausti jų: ‛Kiek kas mėnesį kainuoja elektros energija? Šildymas? Vanduo? Telefonas? Kokius mokesčius mes mokame? Kiek mokame už nuomą?’ Tu galbūt būsi sukrėstas sužinojęs, kad dirbantys jaunuoliai neretai turi daugiau kišenpinigių negu jų tėvai! Tad jeigu tu dirbi, pasisiūlyk kukliai prisidėti prie šeimos išlaikymo.

Mokykis prieš išeidamas

Ne, kad subręstum, tau nereikia išeiti iš namų. Tačiau būdamas namuose tu turi uoliai stengtis išsiugdyti gerą nuovoką ir išmokti blaiviai mąstyti. Be to, mokykis sugyventi su kitais. Įrodyk, kad gali priimti kritiką, nugalėti nesėkmes ar nusivylimą. Ugdykis ‛malonumą, gerumą, romumą ir susivaldymą’ (Galatams 5:22, 23). Šios savybės yra tikri subrendusio krikščionio ar krikščionės bruožai.

Anksčiau ar vėliau aplinkybės, tokios kaip santuoka, tikriausiai paskatins tave palikti savo tėvų šeimos lizdą. Tačiau iki tol argi verta skubintis išeiti? Aptark tai su tėvais. Jie galbūt džiaugsis, jei tu pasiliksi, ypač jeigu tu tikrai prisidedi prie savo šeimos gerovės. Jų padedamas tu gali toliau augti, mokytis ir bręsti čia pat, namuose.

Aptarimo klausimai:

◻ Kodėl daug jaunuolių nori išeiti iš namų?

◻ Kodėl dauguma jaunuolių nėra tam pasiruošę?

◻ Kokie pavojai kyla per anksti palikus namus?

◻ Su kokiais sunkumais susiduria pabėgėliai?

◻ Kaip tu gali bręsti tebegyvendamas namuose?

[Anotacija 57 puslapyje]

„Niekada nepalik namų vien dėl to, kad negali sugyventi su tėvais. . . kaipgi galėsi sutarti su kitais žmonėmis?“

 [Rėmelis 60, 61 puslapiuose]

Ar pabėgimas — išeitis?

Kasmet daugiau negu milijonas paauglių pabėga iš namų. Kai kurie bėga nuo nepakeliamų aplinkybių, pavyzdžiui, fizinio ar seksualinio prievartavimo. Tačiau dažniau bėgti paskatina ginčai su tėvais dėl tokių dalykų kaip nurodymai, kada pareiti namo, pažymiai, namų ruošos darbai bei draugų pasirinkimas.

Galbūt tavo tėvų požiūris į tam tikrus dalykus ir jų nuomonė tiesiog nesutampa su tavąja. Tačiau ar tu atsižvelgi į tai, kad jie yra įpareigoti Dievo auklėti tave „drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu“? (Efeziečiams 6:4) Tad jie gali reikalauti, kad tu kartu su jais eitum į religines sueigas bei dalyvautum su jais religinėje veikloje arba netgi apribotum savo bendravimą su kitais jaunuoliais (1 Korintiečiams 15:33). Argi tai priežastis maištauti arba pabėgti? Tu irgi turi pareigą Dievui: „Gerbk savo tėvą ir motiną“ (Efeziečiams 6:1-3).

Be to, pabėgimas nieko neišsprendžia. „Pabėgimas tik sukelia tau daugiau sunkumų“, — svarsto Eimi, kuri pabėgo iš namų būdama 14-metė. Margareta O. Haid savo knygoje My Friend Wants to Run Away sako: „Iš tiesų tik nedaugelis pabėgusiųjų gauna darbą ir užsidirba pragyvenimui. O daugelio iš jų gyvenimas yra blogesnis, negu buvo prieš išeinant iš namų.“ Ir žurnale ’Teen sakoma: „Paaugliai neranda laisvės gatvėje. Ne, jie susitinka kitų pabėgėlių arba pamestinukų, tokių kaip jie patys, gyvenančių apleistuose pastatuose, kur jie visai neapsaugoti nuo prievartautojų bei plėšikų. Jie taip pat sutinka daug žmonių, kurių nešvarus verslas yra jaunuolių išnaudojimas, ir pabėgę paaugliai jiems yra lengvas taikinys.“

Pabėgusią iš namų Eimi „priglaudė“ 22 metų amžiaus vyras, kuris privertė ją sumokėti už tai „lytiniu santykiavimu su juo ir devyniais jo draugais“. Be to, ji „pasigerdavo ir vartojo daug narkotikų“. Kita mergina, vardu Sendi, buvo tvirkinama savo  netikro senelio ir pabėgo. Ji tapo prostitute, gyveno gatvėse, miegojo ant suolelių parkuose arba kur tik galėdavo. Šie jaunuoliai tipiški daugeliui pabėgėlių.

Dauguma pabėgusiųjų turi nedaug naudingų įgūdžių. Ir paprastai jie neturi dokumentų, būtinų norint įsidarbinti: gimimo liudijimo, socialinio draudimo knygelės, nuolatinio adreso. „Aš turėjau vogti ir prašyti išmaldos, — sako Luisas, — bet daugiausia vogti, nes ten niekas tau nieko neduoda.“ Maždaug 60 procentų pabėgėlių yra merginos, ir daugelis iš jų verčiasi prostitucija. Autobusų stotyse dažnai sukiojasi pornografijos kūrėjai, narkotikų prekeiviai ir sąvadautojai, ieškantys pabėgėlių, kuriuos galėtų išnaudoti. Sutrikusiems jaunuoliams jie gali pasiūlyti nakvynę bei maisto. Jie netgi gali suteikti jiems tai, ko trūko namuose, — jausmą, kad yra mylimi.

Tačiau ilgainiui tokie „geradariai“ pareikalauja sumokėti. Tai yra galbūt dirbti jiems prostitutėmis, užsiimti seksualiniais iškrypimais arba pozuoti pornografinėms nuotraukoms. Nenuostabu, kad daugelis pabėgėlių galiausiai smarkiai sužalojami arba miršta!

Todėl išmintinga visaip stengtis ne kartą pasikalbėti su tėvais. Pasakyk jiems, ką jauti ir kas darosi. (Žiūrėk 2 ir 3 skyrius.) Fizinio ar seksualinio prievartavimo atvejais galbūt reikės pašalinių pagalbos.

Kaip bebūtų, kalbėkis, o ne bėk. Net jeigu gyvenimas namuose nėra idealus, turėk omenyje, kad išėjus iš namų gali būti dar blogiau.

[Paveikslai 59 puslapyje]

Buitinių įgūdžių, reikalingų gyvenant savarankiškai, galima įgyti namuose