Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ką turiu daryti, kad tėvai duotų man daugiau laisvės?

Ką turiu daryti, kad tėvai duotų man daugiau laisvės?

3 skyrius

Ką turiu daryti, kad tėvai duotų man daugiau laisvės?

TU SAKAI, kad esi pakankamai suaugęs savaitgaliais negrįžti iki vėlumos. Jie sako, kad turi pareiti namo anksti. Tu sakai norįs pažiūrėti tą naują filmą, apie kurį visi kalba. Jie sako, kad negali jo žiūrėti. Tu sakai susipažinęs su keliais šauniais jaunuoliais ir norėtumei su jais leisti laiką. Jie sako, kad pirmiausia norėtų pamatyti tuos tavo draugus.

Kai esi paauglys, kartais gali atrodyti, jog tėvai varžo tavo gyvenimą. Atrodo, kad kaskart ištaręs „aš noriu“, neišvengiamai išgirsti „ne, negalima“. Ir niekas tavo gyvenime neapsaugota nuo tėvų „smalsių akių“. 15-metė Debi sako: „Mano tėvas visuomet nori žinoti, kur esu, kada pareisiu namo. Dauguma tėvų nori tai žinoti. Negi jiems būtina viską žinoti? Jie turėtų suteikti man daugiau laisvės.“

Be to, jaunuoliai skundžiasi, kad tėvai jų negerbia. Kai atsitinka kas negero, tėvai jais nepasitiki ir apkaltina nieko nepatikrinę. Užuot leidus jaunuoliams patiems pasirinkti, jie suvaržomi taisyklėmis.

„Sielvartas“

Ar tavo tėvai kartais elgiasi su tavimi kaip su mažu vaiku? Jei taip, prisimink, kad ne taip seniai tu iš tiesų buvai vaikas. Jie gan aiškiai atsimena, koks bejėgis kūdikis tu buvai, ir tai ne taip lengva pamiršti. Jie vis dar atsimena, kokias vaikiškas klaidas tu darydavai, tad nori tave apsaugoti — nori tu to ar ne.

Tas troškimas apsaugoti tave yra labai stiprus. Mama ir tėvas ne tik rūpinasi pastoge tau, rengia tave bei maitina, bet dažnai turi spręsti tavo mokymo, auklėjimo ir, žinoma, apsaugojimo problemas. Jie tikrai ne be pagrindo rūpinasi tavimi. Už tai, kaip tave augina, jie yra atsakingi Dievui (Efeziečiams 6:4). Ir jeigu atrodo, kad kas nors kelia pavojų tavo gerovei, jie susirūpina.

Pagalvok apie Jėzaus Kristaus tėvus. Po apsilankymo Jeruzalėje, jie, to nežinodami, patraukė namo be jo. Pastebėję, kad jo nėra, jie uoliai, net paklaikusiai, ėmė ieškoti! Ir kai galiausiai „rado jį šventykloje“, Jėzaus mama sušuko: „Vaikeli, kam mums taip padarei?! Štai tavo tėvas ir aš su sielvartu ieškome tavęs“ (Luko 2:41-48). Tad jeigu Jėzus, tobulas vaikas, sukėlė nerimo savo tėvams, pagalvok, kiek tu galbūt sukeli jo saviesiems!

Pavyzdžiui, tie amžini nesutarimai, kokiu laiku turėtum pareiti namo. Galbūt tau tokie apribojimai atrodo nepagrįsti. Tačiau ar kada nors pažvelgei į tai savo tėvų akimis? Mokyklinio amžiaus vaikai, parašę knygą The Kids’ Book About Parents, pamėgino tai padaryti. Jie sudarė sąrašą, kurį pavadino „Ką, tėvų įsivaizdavimu, daro jų vaikai, jeigu nepareina į namus deramu laiku“. Tame sąraše minimi tokie dalykai: ‛Vartoja narkotikus, patenka į autoavariją, šlaistosi parkuose, suimami, žiūri pornografinius filmus, pardavinėja narkotikus, išprievartaujami ar apiplėšiami, uždaromi į kalėjimą ir suteršia šeimos vardą.’

Ne visi tėvai skuba daryti tokias, atrodo, neįtikimas išvadas. Tačiau argi ne tiesa, kad su daugeliu jaunuolių iš tiesų taip atsitinka? Tad ar turėtum įsižeisti dėl požiūrio, kad vakarojimas bei netinkamos draugijos gali daryti žalą? Juk netgi Jėzaus tėvai norėjo žinoti, kur jis yra!

Kodėl jie varžo

Kai kurie jaunuoliai sako, jog jų tėvų baimė, kad jų vaikai patirs žalą, tiesiog liguista! Tačiau atmink, kad tau buvo atiduota daug laiko bei emocijų. Tėvams gali kelti nerimą mintis, kad tu užaugsi ir galiausiai paliksi juos. Vienas tėvas rašė: „Mano vienturtis sūnus jau devyniolikmetis, ir man baisu pagalvojus, kad jis išeis.“

Todėl kai kurie tėvai yra linkę varžyti arba pernelyg saugoti savo vaikus. Tačiau per daug jautriai reaguodamas tu padarytum didelę klaidą. Viena jauna moteris prisimena: „Kol sulaukiau 18-os, mudvi su mama buvome labai artimos. . . . [Bet] kai tapau vyresnė, tarp mūsų kilo problemų. Aš norėjau šiokios tokios laisvės, tačiau ji tikriausiai manė, jog tai pavojinga mūsų santykiams. Ji stengėsi laikyti mane dar tvirčiau, todėl aš dar labiau tolau nuo jos.“

Gerai turėti tam tikrą laisvę, tačiau nesiek jos aukodamas savo šeimos ryšius. Kaip tu gali padėti savo santykiams su tėvais tvirtesnį pamatą, kurio pagrindas — tarpusavio supratimas, tolerancija bei pagarba? Viena, pagarba gimdo pagarbą. Kartą apaštalas Paulius prisiminė: „Mūsų kūno tėvai mus pabausdavo, ir mes juos gerbėme“ (Žydams 12:9). Tų pirmųjų krikščionių tėvai nebuvo neklystantys. Toliau (10 eilutėje) Paulius pasakė: „Mūsų žmogiškieji tėvai. . . galėjo padaryti tik kas jiems atrodė geriausia“ (The Jerusalem Bible).

Kartais tie žmonės nuspręsdavo klaidingai. Tačiau jie buvo verti savo vaikų pagarbos. Verti ir tavo tėvai. Tai, kad jie galbūt varžo tave, nėra priežastis maištauti. Gerbk juos taip, kaip nori pats būti gerbiamas.

Nesusipratimai

Ar esi kada nors per vėlai sugrįžęs namo dėl aplinkybių, kurių negalėjai pakeisti? Gal tavo tėvai per daug jautriai į tai reagavo? Tokie nesusipratimai tau yra papildoma galimybė užsitarnauti pagarbą. Prisimink, kaip elgėsi jaunasis Jėzus, kai jo susikrimtę tėvai galiausiai surado jį šventykloje nekaltai besišnekučiuojantį su keliais mokytojais apie Dievo Žodį. Ar Jėzus išliejo savo jausmus, šaukė, ar dejavo, kokie jie neteisūs suabejodami jo motyvais? Atkreipk dėmesį į jo ramų atsakymą: „Kam ieškojote manęs? Argi nežinojote, kad aš turiu būti savo Tėvo namuose?“ (Luko 2:49, NTP) Be abejo, Jėzaus tėvams padarė įspūdį jo brandumas. Tad „švelnus atsakymas“ ne tik „nuramina pyktį“, bet ir gali padėti tau užsitarnauti savo tėvų pagarbą (Patarlių 15:1, Brb red.).

Taisyklės ir nurodymai

Nuo tavo reakcijos į tėvų reikalavimus irgi labai priklauso, kaip bus elgiamasi su tavimi. Kai kurie jaunuoliai reiškia nepasitenkinimą, meluoja arba atvirai nepaklūsta. Stenkis elgtis brandžiau. Jeigu nori gauti tėvų leidimą sugrįžti į namus vėliau, nereikalauk kaip vaikas ir nezirzk, kad „kitiems vaikams galima iki vėlumos būti lauke“. Rašytoja Endrija Jegen pataria: „[Pasakyk] jiems kuo daugiau, ką tu nori veikti, kad jie iš tiesų suprastų padėtį. . . . Jeigu išsamiai paaiškinsi jiems, kur būsi, su kuo ir kodėl tau reikia sugrįžti į namus vėliau. . ., galbūt jie ir leis.“

Arba jeigu tėvai nori patikrinti, su kuo tu draugauji, — o ir turėtų patikrinti, — neverkšlenk kaip vaikas. Žurnale Seventeen patariama: „Retkarčiais atsivesk savo draugus į namus, kad kai pasakysi ketinąs eiti su Bilu į kiną, tavo tėvui nereiktų šaukti iš kito kambario: ‛Bilu? Kokiu Bilu?’“

„Bus duota“

Kalbėdamas apie savo jaunesnį brolį Roną, Džimas šypsosi. „Mūsų amžiaus skirtumas — tik 11 mėnesių, — sako jis. — Tačiau kaip skirtingai tėvai su mumis elgėsi. Jie suteikė man daug laisvės. Aš galėjau važinėtis šeimos automobiliu. Kartą jie man netgi leido vežtis su savimi į Niujorką vieną jaunesnį brolį.“

„Tačiau su Ronu kitaip, — toliau sako Džimas. — Jam niekada neduodavo daug laisvės. Tėtis netgi nė nemokė jo vairuoti, kai jis tapo pilnametis. Ir kai jis manė esąs pakankamai suaugęs eiti į pasimatymus, tėvai jam neleisdavo.“

Ar tai šališkumas? Ne. Džimas paaiškina: „Ronas buvo linkęs elgtis neatsakingai. Jam trūko iniciatyvos. Jis dažnai nepadarydavo to, kas jam būdavo pavedama. Be to, aš niekada neatsikalbinėdavau tėvams, o Ronas pasakydavo nesutinkąs. Tai jam nuolat atsirūgdavo.“ Mato 25:29 Jėzus pasakė: „Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi.“

Ar tu norėtum daugiau laisvės ir atsakomybės? Tuomet įrodyk esąs patikimas. Kiekvieną tėvų tau paskirtą užduotį laikyk svarbia. Nebūk kaip jaunuolis iš vieno Jėzaus palyginimo. Kai tėvas jam pasakė: „Vaike, eik ir padirbėk šiandien vynuogyne“, jis atsakė: „Einu, viešpatie“, bet „nenuėjo“ (Mato 21:28, 30). Įtikink tėvus, kad jeigu jie paprašo tavęs ką nors padaryti, nors tai ir visai nežymu, tu tikrai padarysi.

„Aš įrodžiau tėvams, kad galiu prisiimti atsakomybę, — atsimena Džimas. — Jie siųsdavo mane į banką, leisdavo sumokėti už komunalines paslaugas, nueiti į prekybos centrą ir į parduotuvę. Ir kai mamai reikėdavo išeiti į darbą, aš netgi ruošdavau šeimai pietus.“

Imtis iniciatyvos

Ką galėtum daryti, jeigu tėvai tiesiog neduoda tau tokių užduočių? Visaip rodyk iniciatyvą. Žurnale Seventeen buvo patarta: „Pasisiūlyk pagaminti šeimai pietus ir pasakyk tėvams, kad nori padaryti viską: nuspręsti, ką valgysite, sudaryti maisto produktų sąrašą, suplanuoti išlaidas, nupirkti produktus, išvirti valgį ir išplauti indus.“ O jei nesi labai gabus gaminti valgį, apsižvalgyk, kuo dar galėtum pasirūpinti. Nelauk konkretaus tėvų paliepimo, jeigu reikia išplauti indus, pašluoti grindis arba sutvarkyti kambarius.

Daug jaunuolių vasaros metu arba savaitgaliais dalį dienos dirba. Jei ir tu dirbi, ar įrodei, kad moki taupyti bei panaudoti savo pinigus? Ar pasisiūlei sumokėti dalį sumos už savo kambarį bei maistą? (Galbūt tu nustebtum sužinojęs, kiek šiuo metu kainuoja kambario nuoma jūsų vietovėje.) Dėl to tau galbūt liks mažiau kišenpinigių, bet matydami, kaip išmintingai tu panaudoji pinigus, tėvai, be abejo, bus linkę suteikti tau daugiau laisvės.

Siekti savarankiškumo

Tėvai turi būti mūsų patikimi draugai, iš kurių galime gauti daug patarimų bei pamokymų. (Palygink Jeremijo 3:4, NW.) Tačiau tai nereiškia, jog turi tikėtis, kad jie išspręs kiekvieną menkniekį. Tik pasitelkęs savo „suvokimo jėgą“ tu pelnysi pasitikėjimą kaip sugebąs priimti sprendimus (Žydams 5:14, NW).

Tad užuot bėgęs pas tėvus iškilus nežymiai problemai, pirma bandyk pats ją išspręsti. Nebūk „pernelyg skubus“, arba impulsyvus, bet laikykis Biblijos patarimo pirma „kreipti dėmesį į pažinimą“ (Izaijo 32:4, NW). Patyrinėk, ypač jeigu su tuo susiję Biblijos principai. Ramiai viską apsvarstyk ir tada kreipkis į savo tėvus. Užuot kaskart klausęs „Tėti, ką man daryti?“ arba „Mama, kaip tu pasielgtum?“, paaiškink padėtį. Pasakyk jiems, ką nusprendei. Tuomet paklausk jų nuomonės.

Tada tėvai pamatys, kad kalbi ne vaikiškai, bet kaip suaugęs. Tai bus svarus įrodymas, kad tampi suaugusiu žmogumi, vertu tam tikros laisvės. Labai tikėtina, kad tuomet tėvai pradės elgtis su tavimi kaip su suaugusiu.

Aptarimo klausimai:

◻ Kodėl tėvams dažnai taip rūpi apsaugoti savo vaikus ir žinoti, kur jie yra?

◻ Kodėl svarbu, kad pagarbiai elgtumeisi su tėvais?

◻ Kaip geriausia šalinti nesusipratimus su savo tėvais?

◻ Kaip tu gali laikytis savo tėvų taisyklių bei nurodymų ir vis tiek turėti tam tikrą laisvę?

◻ Kaip tu gali įrodyti savo tėvams esąs patikimas?

[Anotacija 29 puslapyje]

„Mano tėvas visuomet nori žinoti, kur esu, kada pareisiu namo. . . . Negi jiems būtina viską žinoti?“

[Paveikslas 27 puslapyje]

Gal tau atrodo, kad tėvai tave aptveria tvora?

[Paveikslas 30 puslapyje]

Išlaikant ramybę iškilus nesusipratimams, galima užsitarnauti pagarbą