Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kaip aš galiu susitaikyti su savo tėčio arba mamos nauja santuoka?

Kaip aš galiu susitaikyti su savo tėčio arba mamos nauja santuoka?

5 skyrius

Kaip aš galiu susitaikyti su savo tėčio arba mamos nauja santuoka?

Diena, kai tėtis vedė Ritą, buvo blogiausia mano gyvenime, — prisiminė Šeinas. — Aš buvau įširdęs. Širdau ant tėvo, kad išdavė mamą. Širdau ant mamos, kad išvažiavo į teisės mokyklą ir paliko mus. Širdau ant dviejų vaikigalių, Ritos vaikų, kurie turėjo apsigyventi mūsų namuose. . . Bet labiausiai širdau ant Ritos. . . Nekenčiau jos. O žinodamas, kad nekęsti neteisinga, širdau ir ant savęs“ (Lindos Kreiven Stepfamilies—New Patterns in Harmony).

TĖVO arba mamos nauja santuoka sužlugdo viltį, kad tėvai kada nors vėl sueis draugėn. Dėl to tu gali pasijusti nesaugus, apleistas ir apimtas pavydo.

Gali būti ypač skaudu, jeigu naujoji santuoka sudaroma tuoj po mylimo tėvo ar mamos mirties. „Dėl savo mamos mirties aš pasidariau labai priešiška, — prisipažino 16-metė Misi. — Aš maniau, kad tėčio sužadėtinė užima mano mamos vietą, todėl buvau jai labai nepagarbi.“ Būdamas ištikimas savo tikrajam tėvui ar mamai, tu gali netgi jaustis kaltas, jeigu pradedi pamilti savo patėvį ar pamotę.

Tad nenuostabu, kad daug jaunuolių išreiškia savo širdgėlą žalingais būdais. Kai kurie netgi sumano išardyti naująją savo tėvo ar mamos santuoką. Tačiau atmink, kad tavo tikrasis ir netikrasis tėvai prisiekė Dievui. „Ką tad Dievas sujungė, žmogus [ir vaikas] teneperskiria“ (Mato 19:6). Ir net jeigu tu galėtum juos išskirti, tai nesuvienytų iš naujo tavo tikrųjų tėvų.

Taip pat neprotinga nuolat pyktis su savo patėviu ar pamote. Patarlių 11:29 (Brb red.) perspėjama: „Kas kelia nesantaiką savo namuose, paveldės vėjus“, tai yra visko neteks. Penkiolikmetės Geri pasipiktinimas pamote galiausiai įžiebė smarkią kovą. Koks buvo rezultatas? Jos pamotė pareikalavo, kad Geri tėvas pasirinktų arba ją, arba savo dukrą. Geri teko sugrįžti pas savo tikrąją motiną, kuri irgi buvo iš naujo ištekėjusi.

Meilė padės tau prisitaikyti

Kas padės sėkmingai susitaikyti su tėvo ar mamos nauja santuoka? Principinė meilė, apie kurią rašoma 1 Korintiečiams 13:4-8:

Meilė „neieško savo naudos“. Tai reiškia ‛ieškoti ne kaip sau geriau, bet kaip kitam’ (1 Korintiečiams 10:24). Jeigu tėvas ar mama nusprendė, kad jam ar jai vėl reikia sutuoktinio draugystės, ar turėtum tuo piktintis?

Meilė „nepavydi“. Dažnai jaunuoliai nenori dalytis savo tikrojo tėvo ar motinos meile su kuo nors kitu. Tačiau neturėtum baimintis, kad tavo tėvui pritrūks meilės, nes meilė gali augti. (Palygink 2 Korintiečiams 6:11-13.) Tavo tikrasis tėvas ar mama gali padidinti savo meilę, kad jos ir užtektų naujajam sutuoktiniui, ir neprarastų nė dalelės savo prieraišumo tau! Ar tu priimsi į savo širdį patėvį arba pamotę? Tai tikrai nereikštų, kad esi neištikimas šeimą palikusiam savo tėvui ar motinai.

Meilė „nesielgia nepadoriai“ (Brb red.). Gyvenimas su naujais broliais ar seserimis, priešingos lyties nei tu jaunuoliais, gali būti morališkai slegiantis. Pranešama, kad 25 procentuose šeimų, kuriose yra patėvis ar pamotė, būna neteisėtų seksualinių santykių tarp šeimos narių.

Deividas, kuris mamai iš naujo ištekėjus įsigijo keturias įseseres paaugles, sako: „Reikėjo užkirsti kelią seksualinėms mintims.“ Tau taip pat reikia vengti nederamo familiarumo ir žiūrėti, kad nei tavo rūbai, nei elgesys nekeltų seksualinių minčių (Kolosiečiams 3:5).

Meilė „viską pakelia. . . Ji įgalina mus viską ištverti“ (Čarlso B. Viljamso vertimas). Kartais atrodo, kad niekas negalės numalšinti tavo skausmo! Marla pripažino: „Aš jaučiausi taip, lyg man nebūtų vietos namuose. Net pasakiau mamai, kad geriau jau visai nebūčiau gimusi.“ Marla nepakluso ir netgi pabėgo iš namų! Tačiau dabar ji sako: „Geriausia yra ištverti.“ Jeigu tu irgi ištversi, kartėlis, sumaištis ir skausmas, kurį iš pradžių jauti, ilgainiui atslūgs.

‛Tu nesi man tikras tėvas (ar mama)!’

Duotis sudrausminamam naujo tėvo ar mamos nėra lengva, ir kai jis ar ji paprašo tavęs ką nors padaryti, galbūt norisi burbtelėti: ‛Tu nesi man tikras tėvas (ar mama)!’ Tačiau prisimink principą iš 1 Korintiečiams 14:20: „Brandinkite savo mąstymą“ (Viljamo Beko The Holy Bible in the Language of Today).

Pripažindamas savo patėvio ar pamotės įgaliojimus tave drausminti, tu parodysi, kad ‛subrandinai savo mąstymą’. Jis ar ji atlieka tikrojo tėvo pareigas ir nusipelno tavo pagarbos (Patarlių 1:8; Efeziečiams 6:1-4). Bibliniais laikais, kai mirė Esteros tėvai, ją augino įtėvis, arba „auklėtojas“. Nors Mordechajas nebuvo tikras jos tėvas, jis ‛paliepdavo’ jai ir ji paklusdavo netgi būdama suaugusi! (Esteros 2:7, 15, 17, 20) Iš tiesų drausmindamas tave patėvis ar pamotė paprastai parodo tau savo meilę ir rūpinimąsi (Patarlių 13:24).

Vis dėlto pagrįstų nusiskundimų tikriausiai bus. Jeigu taip, įrodyk esąs ‛subrendęs’ darydamas, kaip raginama Kolosiečiams 3:13: „Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą.“

Mokykis dalintis ir nusileisti

Penkiolikmetė Džeimi gyvendama viena su mama turėjo savo kambarį ir dėvėjo brangius rūbus. Kai jos mama iš naujo ištekėjo ir Džeimi atsidūrė šeimoje, kurioje keturi vaikai, viskas pasikeitė. „Dabar aš netgi nebeturiu savo atskiro kambario, — skundėsi ji. — Aš turiu viskuo dalintis.“

Tau galbūt taip pat reikės atsisakyti vyriausio arba vienintelio šeimos vaiko padėties. Jeigu esi sūnus, tu galbūt ilgą laiką buvai kaip šeimos galva, — dabar ši padėtis priklauso tavo patėviui. O jeigu esi duktė, galbūt su mama jūs buvote tarsi seserys, netgi miegojote viename kambaryje, tačiau dabar tavo vietą užėmė patėvis.

„Jūsų supratingumas tebūna žinomas visiems“, — patariama Biblijoje (Filipiečiams 4:5, NW). Čia pavartotas originalo kalbos žodis reiškia „nusileisti“ ir parodo nusiteikimą asmens, nereikalaujančio visų savo teisių. Tad stenkis būti nuolankus, nusileisk. Daryk ką gali pagal savo naujas aplinkybes ir stenkis negalvoti apie praeitį (Ekleziasto 7:10). Noriai dalinkis su įbroliais bei įseserėmis ir nesielk su jais kaip su svetimais (1 Timotiejui 6:18). Kuo greičiau jūs pradėsite žiūrėti vienas į kitą kaip į tikrus brolius ir seseris, tuo greičiau jūsų jausmai vienas kitam stiprės. O ir naujos šeimos galvos neniekink. Džiaukis, kad jis gali padėti nešti šeimos pareigų naštą.

Prisitaikyti prie nevienodo elgesio

Pripažinusi, kad jos patėvis parodo meilę, viena mergina pridūrė: „Tačiau yra skirtumas. Iš mūsų jis daugiau tikisi, mus labiau drausmina ir mums yra ne toks supratingas. . . kaip savo vaikams, kuriems tiek pat metų. Tai mus skaudina.“

Suprask, kad paprastai patėvio ar pamotės jausmai netikram vaikui nebūna tokie pat kaip tikrajam. Taip yra ne dėl kraujo ryšio su tikruoju vaiku, bet dėl jų bendro gyvenimo patirties. Be to, netgi tikrasis tėvas ar mama vieną vaiką gali mylėti labiau negu kitą (Pradžios 37:3). Tačiau svarbu suvokti skirtumą tarp vienodo ir teisingo. Žmonių charakteriai bei poreikiai skirtingi. Tad užuot pernelyg rūpinęsis, ar su tavimi elgiamasi kaip ir su kitais, pasvarstyk, ar tavo patėvis arba pamotė stengiasi patenkinti tavo poreikius. Jeigu manai, kad jie nėra patenkinami, tada gali pagrįstai aptarti tai su savo patėviu ar pamote.

Tavo įbroliai arba įseserės taip pat gali kelti nesutarimus. Niekada nepamiršk, kad ir jiems gali būti sunku prisitaikyti prie naujosios šeimos aplinkybių. Galbūt jie netgi jaučia priešiškumą tau kaip įsibrovusiam į jų šeimą. Tad stenkis būti kuo malonesnis. Jeigu jie užgauna tave, stenkis ‛nugalėti pikta gerumu’ (Romiečiams 12:21). Be to, nėra nieko keisto, jeigu net tikri broliai ir seserys retkarčiais nesutaria. (Žiūrėk 6 skyrių.)

Už kantrybę atlyginama!

„Pabaiga geriau negu pradžia; kantrumas geriau negu išdidumas“ (Ekleziasto 7:8, Brb red.). Paprastai reikia kelerių metų, kol šeimos, kurioje yra patėvis ar pamotė, narių tarpusavio pasitikėjimas taip sustiprėja, kad jie jaučiasi laisvai vienas su kitu. Tik tada skirtingi įpročiai bei vertybės gali būti praktiškai suderinti. Tad būk kantrus! Nesitikėk „spontaniškos meilės“ arba „spontaniškos šeimos“.

Kai Tomo mama iš naujo ištekėjo, jis jautėsi, švelniai tariant, nekaip. Jo mama turėjo keturis vaikus, o vyras, už kurio ji ištekėjo, — tris. „Mes mušdavomės, ginčydavomės, pykdavomės, jausdavome siaubingą emocinę įtampą“, — rašė Tomas. Kaip galiausiai pavyko viską ištaisyti? „Pritaikydami Biblijos principus, viską išspręsdavome; ne visada iš karto, tačiau ilgainiui, rodydami Dievo dvasios vaisius, padėtį ištaisydavome“ (Galatams 5:22, 23).

Kad atsidavimas Biblijos principams iš tiesų neša sėkmę šeimai, kurioje yra patėvis arba pamotė, rodo išgyvenimai jaunuolių, iš kurių mes paėmėme interviu:

Jaunuoliai laimingose šeimose, kuriose yra patėvis arba pamotė

Korespondentas: Kaip jūs išvengėte nepasitenkinimo savo patėvio ar pamotės drausminimu?

Linčas: Mano mama ir patėvis visada drausmindavo vieningai. Kai kas nors atsitikdavo, jie kartu nuspręsdavo bausti, tad kai gaudavau pylos, žinodavau, jog tai nuo jų abiejų.

Linda: Iš pradžių buvo labai sunku, nes aš sakydavau: „Kokią teisę tu turi man tai sakyti?“ Tačiau kartą aš pagalvojau, kad Biblija liepia ‛gerbti savo motiną ir tėvą’. Nors jis nebuvo mano tikrasis tėvas, Dievo požiūriu, jis vis tiek buvo mano tėvas.

Robinas: Žinojau, kad mamai būtų labai skaudu, jeigu giežčiau apmaudą ant žmogaus, kurį ji myli.

Korespondentas: Kas padėjo deramai bendrauti?

Linčas: Reikia domėtis tuo, ką daro patėvis. Aš pagelbėdavau jam jo pasaulietiškame darbe. Ir dirbdami mes labai daug kalbėdavomės. Tai man padėjo perprasti jo mąstyseną. O kartais mudu tiesiog sėsdavome ir kalbėdavomės šiaip, apie „nieką“.

Valerija: Mudvi su pamote drauge praleisdavome daug laiko, ir aš iš tiesų pradėjau ją suprasti. Mes tapome artimiausiomis draugėmis.

Robinas: Mano mama iš naujo susituokė praėjus tik metams po tėvo mirties. Aš šalinausi patėvio, nes nenorėjau, kad jis pakeistų mano tėvą. Aš meldžiau, kad Dievas padėtų man susitaikyti su savo tėvo mirtimi ir tapti artimesniam su patėviu. Aš meldžiausi, meldžiausi, meldžiausi. Jehova iš tiesų atsakė į tas maldas.

Korespondentas: Ką jūs darėte, kad taptumėte artimesni?

Valerija: Kartais aš paprašydavau pamotės nueiti su manimi į kokį nors spektaklį — tik mudvi. Arba kur nors nupirkdavau jai gėlių ar vazą — taip parodydavau, jog galvoju apie ją. Ji tikrai tai vertino.

Erikas: Reikia surasti ką nors tokio, kas abiem malonu. Tarp mūsų su patėviu buvo bendra tik tai, kad jis buvo vedęs mano mamą ir mes gyvenome viename name. Didžiausią pagalbą gavau, kai pradėjau domėtis Biblija, kaip ir jis. Artindamasis prie Jehovos Dievo, aš dariausi daug artimesnis su savo patėviu. Dabar mes iš tiesų turime daug bendra!

Korespondentas: Kokios jūs gavote naudos?

Robinas: Kai gyvenome vienudu su mama, buvau maištingas ir išlepintas. Visada norėjau, kad viskas būtų daroma manaip. Dabar išmokau atsižvelgti į kitus ir būti nesavanaudiškas.

Linčas: Mano patėvis padėjo man mąstyti kaip vyrui. Jis padėjo man įgyti įgūdžių ir išmokti naudotis savo rankomis. Sunkiais laikotarpiais, kai man ko nors reikėdavo, jis būdavo šalia. Taip, jis yra geriausias tėvas, koks tik begali būti.

Aptarimo klausimai:

◻ Ką jaučia daugelis jaunuolių, kai jų tėvai iš naujo tuokiasi? Kodėl?

◻ Kaip krikščioniška meilė padeda jaunuoliui prisitaikyti?

◻ Ar tu turi paklusti patėvio arba pamotės drausminimui?

◻ Kodėl svarbu mokėti nusileisti ir dalintis?

◻ Ar turėtum tikėtis, kad su tavimi bus elgiamasi taip pat kaip su įbroliais bei įseserėmis? Ką galėtum daryti, jeigu manai, kad su tavimi elgiamasi neteisingai?

◻ Ką galėtum padaryti, kad būtų lengviau sugyventi su patėviu arba pamote?

[Anotacija 45 puslapyje]

„Aš maniau, kad tėčio sužadėtinė užima mano mamos vietą, todėl buvau jai labai nepagarbi“

[Paveikslas 43 puslapyje]

Nauja tėvo ar mamos santuoka dažnai sužadina pykčio, nesaugumo ir pavydo jausmus

[Paveikslas 46 puslapyje]

Patėvio ar pamotės drausminimas dažnai yra niekinamas